LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

KARIUOMENĖS ARCHYVO FONDĄ NR. 515

2008-06-     Nr. SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Krašto apsaugos ministerijos Centralinis archyvas (1921-01-01–1922-03-05)

Krašto apsaugos ministerijos Centrinis archyvas (1922-03-06–1924-06-19)

Kariuomenės archyvas (1924-06-20–1940 m. rugsėjo mėn.)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

Krašto apsaugos ministro 1921-01-18 įsakymu Nr. 1 įsteigtas Krašto apsaugos ministerijos Centralinis archyvas. Archyvas buvo pavaldus Krašto apsaugos ministerijos kanceliarijos viršininkui.[1]

1922-03-06 įsakyme kariuomenei Nr. 54 paskelbti Krašto apsaugos ministerijos Centrinio archyvo bendrieji dėsniai.[2]

1924-06-20 įsakymu kariuomenei Nr. 73 Krašto apsaugos ministerijos Centrinis archyvas pavadintas Kariuomenės archyvu.[3]

Kariuomenės archyvo viršininkas buvo pavaldus Krašto apsaugos ministerijos kanceliarijos viršininkui ir Vyriausiojo štabo Administracijos valdybos viršininkui, nuo 1935 m. – Kariuomenės štabo Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkui.

Sovietų okupacijos metais 1940 m. archyvas buvo vadinamas Liaudies kariuomenės archyvu, 29 šaulių teritorinio korpuso archyvu.

Tiksli Kariuomenės archyvo veiklos pabaigos data nenustatyta. 1940 m. rugsėjo mėn. archyvas buvo iškeltas į Vilnių.[4]

Sudarytojo funkcijos

Krašto apsaugos ministerijos centrinis archyvas, Kariuomenės archyvas priėmė saugoti visų išformuotų kariuomenės dalių ir įstaigų bylas, saugojo neturinčių savo archyvų veikiančių kariuomenės dalių ir įstaigų bylas, įvairių įstaigų ir asmenų dokumentus, susijusius su kariuomenės veikla, tvarkė bylas ir rengė atsakymus į paklausimus, sudarė sąlygas teismo ir kitoms įstaigoms bei asmenims naudotis bylomis ir knygomis tarnybos ir mokslo reikalams, prižiūrėjo kariuomenės dalių ir įstaigų archyvus, bendradarbiavo su valstybės archyvu.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.

Kariuomenės archyvo fondas sudarytas išskyrus dokumentus iš Krašto apsaugos ministerijos fondo Nr. 384. Sutvarkius dokumentus, 1967 m. į fondo Nr. 515 kartotekinį apyrašą Nr. 1 buvo įrašytos 258 bylos.

1974 m. papildomai į apyrašą įrašyta 17 apskaitos vienetų.

Iš viso fonde Nr. 515 yra 1 apyrašas, 275 apskaitos vienetai. Dokumentai lietuvių, rusų kalbomis. Dokumentų chronologinės ribos 1921–1940 m.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti vadovaujančių įstaigų, archyvo viršininko tvarkomieji dokumentai, Kariuomenės archyvo nuostatai, veiklos aprašymas ir ataskaitos, Kariuomenės archyvo istorinio katalogo sudarymo planas, kariuomenės įstaigų ir dalių raštvedybos ir archyvų patikrinimo išvados, archyvo atsakymų nuorašai,

susirašinėjimo bylų tvarkymo ir naikinimo, išdavimo laikinam naudojimui ir kitais veiklos, personalo bei ūkio klausimais dokumentai,

bylų nomenklatūros, perduotų į archyvą, atrinktų naikinti bylų, likviduotų bei veikiančių kariuomenės įstaigų ir dalių bylų, knygų, antspaudų, kriminalinei policijai perduotų bylų sąrašai, saugoti ir naikinti atrinktų bylų bei dokumentų sunaikinimo aktai, etatų lentelės, bylų išdavimo iš archyvo registracijos knyga, lentynų brėžiniai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją ir karines įstaigas bei dalis.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 275 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1921–1940 m. Dokumentai lietuvių, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis, brėžinys.

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė   Elena Vydrina