LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

CENTRALINIO ŪKININKŲ BANKO FONDĄ NR. 1220

2008-03-            Nr. SA -

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Centralinė ūkininkų sąjungos kasa (1922-04-09–1923-04-30)

Ūkininkų sąjungos centralinis liaudies bankas (1923-05-01–1924-04-30)

Ūkininkų sąjungos centralinis bankas (1924-05-01–1927-06-03)

Centralinis ūkininkų bankas(1927-06-04–1930-04-05)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

1922-04-09 įsteigta Centralinė ūkininkų sąjungos kasa, kurios įstatai 1922-03-14 buvo įregistruoti Finansų ministerijos Kredito įstaigų ir kooperatyvų inspekcijoje.[1]

1923-05-01 Centralinė ūkininkų sąjungos kasa pakeitė pavadinimą. Kasa pavadinta Ūkininkų sąjungos centraliniu liaudies banku.[2] Bankas savo veikloje vadovavosi 1919-11-05 Kooperacijos bendrovių ir sąjungų įstatymu ir banko įstatais.

1924-05-01 Ūkininkų sąjungos centralinis liaudies bankas narių įgaliotinių nutarimu pavadintas Ūkininkų sąjungos centraliniu banku.[3] Banko įstatai 1924-11-06 įregistruoti Finansų ministerijos Kredito įstaigų ir kooperatyvų inspekcijoje, registro Nr. 348.[4]

1927-06-04 Ūkininkų sąjungos centralinis bankas pavadintas Centraliniu ūkininkų banku.[5]

Banko veiklą kontroliavo Finansų ministerijos Kredito įstaigų ir kooperatyvų inspekcija (nuo 1932-03-23 – Viešojo atsiskaitymo įstaigų irįmonių inspekcija).

1930-04-05 visuotiniame Centralinio ūkininkų banko įgaliotinių susirinkime nutarta likviduotis, paskirta likvidacinė komisija.[6]

Banko likvidacija tęsėsi iki 1940-05-01.[7]

Sudarytojo funkcijos

Centralinio ūkininkų banko tikslas buvo sujungti visus Lietuvos ūkininkus per smulkaus kredito bankus, draugijas į Centralinį ūkininkų banką ir teikti jiems kreditus.

Banką valdė visuotinis įgaliotinių suvažiavimas, valdyba, taryba, revizijos komisija.

Bankas steigė smulkaus kredito bankus, draugijas, teikė ūkininkams paskolas, atliko tarpininkavimo operacijas, pirko užsienio valiutą, priėmė vertybinius popierius, teikė akredityvus, garantijas.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.

1965-12-01 sutvarkius rastus neaprašytus Centralinio ūkininkų banko fondo dokumentus, sudarytas apyrašas Nr. 1, į kurį įrašytos 27 bylos.

1970-11-26 Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas iš Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialo perėmė 22 Centralinio ūkininkų sąjungos banko bylas su apyrašu, kuris LCVA buvo peršifruotas į Nr. 2.

1975 m., 1988 m. papildomai į apyrašą Nr. 1 įrašyti 3 apskaitos vienetai.

Iš viso fonde Nr. 1220 yra 2 apyrašai, 52 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1923–1932 m. Dokumentai lietuvių kalba.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti smulkaus kredito bankų įstatai, susirinkimų protokolai, susirašinėjimo su Kredito įstaigų ir kooperatyvų inspekcija banko operacijų klausimais dokumentai, revizijų aktai, Centralinio ūkininkų banko, smulkaus kredito bankų narių sąrašai, balansai.

Bylos į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.

Iš viso apyraše Nr.1 įrašyta 30 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1923–1931 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 2

Apyraše įrašyti susirašinėjimo su bankais, užsienio firmomis veiklos klausimais dokumentai, finansų dokumentai.

Bylos į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.

Iš viso apyraše Nr.1 įrašyta 22 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1924–1926 m., 1928 m., 1932 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė   Salomėja Loskutova