O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

lcva fondo 518 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

5-OJO PĖSTININKŲ DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO KĘSTUČIO PULKO FONDĄ NR. 518

2008-10-     Nr. SA-

Vilnius

 

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

 

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

 

Atskiras batalionas (1919-03-02–1919-06-19)

Vilniaus batalionas (1919-06-20–1919-11-09)

5-asis pėstininkų pulkas (1919-11-10 –1920-02-06)

5-asis pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulkas (1920-02-07–1940-07-24)

5-asis pėstininkų pulkas (1940-07-25–1940-10-27)

 

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

 

Krašto apsaugos ministro 1919-03-02 įsakymu Nr. 41 nuo 1919-03-02 pradėtas formuoti Atskiras batalionas.[1]

Vyriausiojo karo vado 1919-06-20 įsakymu Nr. 12 Atskiras batalionas nuo 1919-06-20  pavadintas Vilniaus batalionu.[2]

Bataliono vadas buvo pavaldus Atskiros brigados, nuo 1919-07-18 – I pėstininkų brigados vadams.

1919-11-26 įsakymu kariuomenei Nr. 190 Vilniaus batalionas nuo 1919-11-10 performuotas į pulką ir pavadintas 5-uoju pėstininkų pulku.[3]

Valstybės Prezidentas 1920-02-07 įsakymu leido 5-ajam pėstininkų pulkui vadintis 5-uoju pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulku.[4]

Pulko vadas buvo pavaldus I pėstininkų brigados, nuo 1920-01-13 – II brigados, nuo 1920-02-10 – II divizijos, nuo 1921 m. – II pėstininkų divizijos vadams, nuo 1923-11-15 – II karo apygardos viršininkui, nuo 1931-01-01 – II pėstininkų divizijos vadui.

1940-07-25 įsakymu Liaudies kariuomenei Nr. 98 pulkas pavadintas 5-uoju pėstininkų pulku.[5]

Vadovaujantis 29 šaulių teritorinio korpuso štabo 1940-09-01 slaptu įsakymu, 5-asis pėstininkų pulkas įėjo į naujai formuojamą 262 šaulių pulką. Pulkas likviduotas 1940-10-27.[6]

 

Sudarytojo funkcijos

 

Atskiro bataliono, Vilniaus bataliono, 5-ojo pėstininkų pulko, 5-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko uždavinys buvo saugoti ir ginti Lietuvos teritoriją.

 

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

 

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

 

Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.

5-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pulko fondas sudarytas išskyrus dokumentus iš Krašto apsaugos ministerijos fondo Nr. 384. Sutvarkius dokumentus, 1966-09-28 į fondo Nr. 518 apyrašą Nr. 1 buvo įrašytos 229, į aprašą Nr. 2 – 78 bylos.

Iš viso fonde Nr. 518 yra 2 apyrašai, 307 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919–1941 m. Dokumentai lietuvių kalba.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

 

Apyraše įrašyti vadovaujančių įstaigų tvarkomieji dokumentai, Atskiro ir Vilniaus batalionų, pulko vadų, Kauno įgulos viršininko įsakymai, pulko priešlėktuvinės apsaugos, slapti pulko operatyviniai planai, kariškių apmokymo, pratybų, mobilizacijos, drausmės pažeidimų, priešvalstybinės veiklos tyrimų dokumentai,

pranešimai apie padėtį fronte, pulke, baruose, kareivių atostogas, komandiruotes, mokslą, raportai apie dalinių steigimą, pareigų perėmimą, būstinių keitimą,

susirašinėjimo sargybos organizavimo, pasienio apsaugos sustiprinimo, ginkluotės, pulko patikrinimo, kareivių apmokymo bei siuntimo į karo mokyklas, kareivių ištikimybės, naujokų priėmimo ir paskirstymo, demobilizacijos, komandų sudarymo gaisro, potvynio, laidotuvių ir kt. atvejais, lenkų belaisvių priežiūros, telefono linijų sutvarkymo ir pravedimo, drausmės, asmens sudėties, personalo, aprūpinimo, finansų, ūkio ir kt. klausimais dokumentai,

žinios apie pulko karininkus, asmens sudėtį, turtą, kitų valstybių ginkluotąsias pajėgas, jų dislokacijų schemos, Lietuvos žemėlapio suskaidymo lapai, Lietuvos telefono tinklo schema,

karininkų atestacijos, tarnybos lapai, etatų, ginklų ir turto, aviacijos signalų, slaptažodžių ir leidimų lentelės, sargybos postų tvarkaraščiai, karininkų, karo valdininkų, kareivių, gydytojų, ginklų, slaptažodžių ir leidimų, inventoriaus sąrašai,

Revizijos komisijos, prekių priėmimo ir nurašymo aktai, ekonominės karių bendrovės išlaidų apyskaita, Vyriausiojo štabo informacijos skyriaus spaudos biuleteniai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją, metų ribose – pagal struktūrą ir dokumentų svarbumą.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 229 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919–1941 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis, brėžinys.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

Pulko teismo veiklos ir kareivių baudžiamųjų bylų apyrašas Nr. 2

 

Apyraše įrašyti karių tarnybinių nusižengimų, drausmės pažeidimų tyrimų dokumentai, karių, internuotų lenkų baudžiamosios bylos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją, baudžiamosios bylos – pagal temas ir asmenų pavardes abėcėlės tvarka.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašyti 78 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1920–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė   Elena Vydrina



[1] Lietuvos centinis valstybės archyvas (toliau – LCVA). F. 384, ap. 1, b. 3, l. 41; F. 518, ap. 1, b. 1, l. 2.
[2] LCVA. F. 929, ap. 1, b. 325, l. 16; F. 518, ap. 1, b. 1, l. 303.
[3] LCVA. F. 384, ap. 1, b. 3, l. 224.
[4] LCVA. F. 384, ap. 1, b. 24, l. 32.
[5] LCVA. F. 384, ap. 1, b. 138, l. 247 a. p.
[6] LCVA. F. R-222, ap. 1, b. 10, l. 1-4; R-222, ap. 2, b. 19, l. 1.
Informaciją atnaujino: Tomas Sakalauskas, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2020-07-16 13:52