LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

III APYGARDOS KARIUOMENĖS TEISMO VILNIUJE FONDĄ NR. 138

2007-01-      Nr.

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

III apygardos kariuomenės teismas Vilniuje (Wojskowy Sąd Okręgowy III w Wilnie) (1924-06-05–nenustatyta)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

Lenkijos Respublikos karo reikalų ministerijos 1924-05-07 įsakymu Nr. 4871/Org III apygardos kariuomenės teismas 1924-06-05 buvo perkeltas iš Gardino į Vilnių.[1] Jo jurisdikcijai priklausė III karinė apygarda.

Kariuomenės teismas buvo nepriklausoma teisinė institucija. Teismo teisėjus skyrė Lenkijos Respublikos Prezidentas karo reikalų ministro siūlymu.

Teismo veiklą reglamentavo Lenkijos Respublikos Ministrų Tarybos 1920-05-10 potvarkis dėl 1912-07-05 karinio baudžiamojo proceso ginkluotosioms pajėgoms įstatymo įgyvendinimo Lenkijos Respublikos teritorijoje,[2] Lenkijos Respublikos Prezidento 1932-10-21 potvarkiai dėl karinio baudžiamojo kodekso ir jo įgyvendinimo,[3] Lenkijos Respublikos Prezidento 1936-09-29 dekretai dėl kariuomenės teismų santvarkos ir karinio baudžiamojo proceso kodekso,[4] kiti teisės aktai.

III apygardos kariuomenės teismo Vilniuje veiklos pabaigos data nenustatyta.

Sudarytojo funkcijos

III apygardos kariuomenės teismas Vilniuje nagrinėjo kariškių, įvykdžiusių nusikaltimus tikrosios karinės tarnybos ar apmokymų metu, dezertyrų, karo invalidų, gyvenančių jiems skirtose įstaigose, karo belaisvių ir įkaitų, asmenų, nepaklususių įsakymui atvykti į karinę tarnybą, dirbančiųjų kariuomenėje pagal sutartis baudžiamąsias bylas.

Karo, mobilizacijos metu arba esant tiesioginei karo grėsmei apygardos kariuomenės teismas taip pat galėjo nagrinėti civilių asmenų, kaltintų įkalbinėjimu nepaklusti šaukimui į kariuomenę, neteisėtu verbavimu, kareivių kurstymu įvykdyti karinį nusikaltimą arba pagalba jį vykdant, šnipinėjimu, bendradarbiavimu su priešu bei kitais nusikaltimais, galinčiais sukelti grėsmę valstybės gynimui, baudžiamąsias bylas.

III apygardos kariuomenės teismas Vilniuje buvo I instancijos teismas visoms byloms, kurios nepriklausė įgulų (załogowe), vėliau – rajonų (rejonowe) teismų kompetencijai, ir II instancijos teismas byloms, nagrinėtoms įgulų (rajonų) teismuose.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

III apygardos kariuomenės teismo Vilniuje dokumentus Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas 1948-09-23 perėmė iš Maladečinos (Molodečno) srities valstybinio archyvo. Buvo perimti 243 neaprašyti saugojimo vienetai.

1964 m. rasti III apygardos kariuomenės teismo Vilniuje dokumentai – 4 saugojimo vienetai. Sutvarkius dokumentus, 1966-01-04 sudarytas apyrašas Nr.1, į kurį įrašyti 4 apskaitos vienetai. 1978 m. į apyrašą papildomai įrašytas 1 apskaitos vienetas.

Iš viso fonde Nr. 138 yra 1 apyrašas, 5 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1931–1933 m. Dokumentai lenkų kalba.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti III apygardos kariuomenės teismo Vilniuje ekspertų išvados dėl amunicijos sandėlių Antakalnyje, Rasose, Šnipiškėse, fortifikacijos objektų Rasose statybos išlaidų apskaičiavimo, majoro Z. Šafranskio baudžiamoji byla dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.

Bylos susistemintos ir į apyrašą pagal chronologiją.

Iš viso F. 138 apyraše Nr. 1 įrašyti 5 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1931–1933 m. Dokumentai lenkų kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji archyvystė   Elena Vydrina