O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

LCVA fondo MK-9 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

EDVARDO TURAUSKO DOKUMENTŲ MIKROFILMŲ KOLEKCIJĄ NR. MK-9

2014-03- 27 Nr. SA-21

Vilnius

Edvardas (Eduardas) Turauskas (1896-10-30–1966-09-12)

 

Edvardas Turauskas gimė 1896 m. spalio 30 d. Endriejave (Kretingos aps.).

Mokėsi Endriejave ir Telšiuose, 1917 m. baigė Voronežo (Rusija) lietuvių gimnaziją.

1917–1918 m. studijavo teisę Petrapilio (dabar – Sankt Peterburgas, Rusija) universitete.

1918 m. grįžo į Lietuvą, išrinktas į Katalikų veikimo centro valdybą.

1918–1919 m. – Spaudos biuro prie vyriausybės Redakcinio skyriaus vedėjas.

Nuo 1919 m. studijavo filosofiją ir teisę Friburgo (Šveicarija) universitete.

1921–1923 m. – Lietuvos pasiuntinybės Berne sekretorius.

1923–1926 m. studijavo Paryžiaus universiteto Teisės fakultete, išlaikė doktorato egzaminus.

1926–1927 m. – III Seimo narys.

1927–1928 m. – dienraščio „Rytas“ vyriausiasis redaktorius.

1928–1934 m. – ELTA direktorius.

1934–1939 m. – Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Čekoslovakijai, nuo 1935 m. ir Jugoslavijai, Rumunijai (rezidavo Prahoje).

1939–1940 m. – Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius.

1940–1946 m. – Lietuvos nuolatinis delegatas prie Tautų Sąjungos ir Lietuvos pasiuntinybės patarėjas Berne.

Nuo 1947 m. gyveno Paryžiuje.

1938 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.

E. Turauskas tarpukariu aktyviai dalyvavo Katalikų veikimo centro, ateitininkų organizacijos, Šv. Vincento Pauliečio (Šv. Vincento a Paulo), lietuvių-prancūzų draugijų, Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikloje. Karo metais pasitraukęs į Šveicariją, vėliau į Prancūziją, įsitraukė į išeivijos lietuvių visuomeninį kultūrinį gyvenimą: bendradarbiavo su išeivijos spauda, „Amerikos balso“, Vatikano radijo stočių lietuviškų programų rengėjais, dalyvavo Prancūzijos lietuvių bendruomenės, lietuvių krikščionių demokratų, VLIK'o, Romoje atkurtos Lietuvių katalikų mokslo akademijos veikloje.

E. Turauskas taip pat atstovavo Lietuvos interesams tarptautinėse organizacijose ir jų kongresuose (Pax Romana, Tarptautiniame katalikų intelektualų sąjūdyje, Tarptautiniame krikščionių demokratų sąjūdyje (NEI, Europiniame sąjūdyje, Federalistų sąjungoje, Pavergtųjų Europos tautų (PET) seime ir kt.), skleidė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėjas visuomeniniuose ir politiniuose renginiuose.

Edvardas Turauskas mirė 1966 m. rugsėjo 12 d. Paryžiuje.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie kolekcijos dokumentus

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2013-05-29 aktu Nr. GF-4 iš Stanfordo universiteto Huverio instituto (JAV) Rytų Europos programų kuratoriaus Maciejaus Siekierskio (Maciej Siekierski) perėmė Huverio instituto archyve saugomos buvusio Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktoriaus Edvardo Turausko kolekcijos dokumentų kopijas, 14 mikrofilmų.

2014 m. mikrofilmai aprašyti ir įrašyti į sudarytą apyrašą Nr. 1. Mikrofilmuose – Huverio instituto archyve saugomų dokumentų, kuriuos E. Turauskas 1940 m. birželio mėn. išsivežė iš Lietuvos, taip pat vėlesniais metais jo sukauptų rašytinių dokumentų kopijos.

Mikrofilmo Nr. 1 pradžioje (kadrai 5–13) yra Huverio instituto archyve saugomų E. Turausko dokumentų dėžių ir aplankų sąrašas, kuriame įvardytos juose saugomų dokumentų temos. Nurodytos aplankų dokumentų temos ne visuose mikrofilmuose atitinka aplankuose talpinamų dokumentų turinį. Dokumentai mikrofilmuoti tokia tvarka, kokia buvo pateikti. Didžioji dalis mikrofilmuotų dokumentų spausdinti, dalis dokumentų rašyti ranka, yra telegramų, kai kurie dokumentai pasirašyti Lietuvos diplomatų ir veikėjų.

Mikrofilmuoti dokumentai atspindi Lietuvos pasiuntinybių užsienyje (Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Italijoje, Berne ir kt.) bei Lietuvos užsienio reikalų ministerijos veiklą, Lietuvos diplomatų tarpusavio santykius, Lietuvos santykius su Lenkija, Vokietija, Sovietų Sąjunga, Lietuvos okupaciją, tarptautinę politinę padėtį Europoje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir jam prasidėjus, Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje veiklą keliant Lietuvos okupacijos klausimą. Yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos slaptosios raštinės dokumentų.

Iš viso kolekcijoje Nr. MK-9 yra 1 apyrašas, 14 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1934–1963 m. Dokumentai lietuvių, anglų, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mikrofilmas.

Edvardo Turausko dokumentų mikrofilmų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti Lietuvos diplomatų (E. Turausko, K. Škirpos, J. Kajecko, L. Natkevičiaus, J. Urbšio, S. Lozoraičio ir kt.), Lietuvos pasiuntinybių Čekoslovakijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Latvijoje, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pro memorijos, pranešimai, susirašinėjimo su lietuvių ir užsienio valstybių veikėjais, diplomatais, organizacijomis pasiuntinybių veiklos ir padėties, Baltijos valstybių diplomatų bendradarbiavimo, Lietuvos santykių su Sovietų Sąjunga, Lenkija, Vokietija, padėties Lietuvoje, Klaipėdos krašte ir Vilniaus krašte, Europos valstybių santykių, Rytų pakto, tarptautinės politinės padėties, lietuvių areštų Suvalkų krašte, internuotų asmenų, žydų tranzito, Lietuvos sovietinės ir nacių okupacijų, 1941 m. birželio sukilimo, Laikinosios Lietuvos Vyriausybės sudarymo, padėties okupuotoje Lietuvoje, informacijos apie asmenis ir pagalbos jiems suteikimo klausimais dokumentai.

Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrų 1938–1940 m. konferencijų Kaune, Rygoje, Taline slapti užrašai.

Lietuvių diplomatų pasitarimų Romoje ir Berne protokolai, nutarimai.

Dokumentai apie Lietuvos santykius ir derybas su Sovietų Sąjunga, Vilniaus krašto grąžinimą Lietuvai, paskutinius Lietuvos Vyriausybės posėdžius, Prezidento A. Smetonos pasitraukimą iš Lietuvos, Lietuvos sovietinę ir nacių okupaciją, ištremtus Lietuvos gyventojus, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF), Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) veiklą, Lietuvos diplomatų protestus ir Lietuvos okupacijos klausimo kėlimą.

E. Turausko politinės apžvalgos žurnalui „Židinys“, Prancūzijos spaudos apžvalgos, pranešimai, „Laiškai iš Paryžiaus“ „Amerikos balso“ radijui apie Prancūzijos bei tarptautinę politinę ir ekonominę padėtį, kultūrą. Pranešimai „Laiškai broliams komunistams“ apie Sovietų Sąjungos politiką, padėtį okupuotoje Lietuvoje, lietuvių išeivijos atstovų dalyvavimą tarptautinių organizacijų (PET, Krikščionių demokratų internacionalo (NEI), Pax Romana, Vokietijos ateitininkų sendraugių) renginiuose. Užrašai (atsiminimai) apie darbą Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, diplomatinę veiklą, Kybartų aktų pasirašymo aplinkybes, paskaitų metmenys, asmens dokumentai.

A. Smetonos pro memorijos, atsiminimai, K. Škirpos memorandumai.

Kunigaikštienės Magdalenos Radvilienės dokumentai.

Mikrofilmai į apyrašą įrašyti tokia tvarka, kokia jie buvo sunumeruoti Huverio instituto archyve.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyta 14 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1934–1963 m. Dokumentai lietuvių, anglų, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mikrofilmas.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė  Birutė Daračiūtė 


 

 

Informaciją atnaujino: ,
Informacija atnaujinta: 2014-09-22 09:47