LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS IR VALSTYBĖS ARCHEOLOGIJOS KOMISIJOS FONDĄ NR. 1764

2008-10- Nr. SA -

Vilnius

 

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS

 

Sudarytojų pavadinimų pasikeitimai

 

1. Karo muziejus (1921-02-16–1936-02-15)

Vytauto Didžiojo karo muziejus (1936-02-16–1940-07-25)

2. Valstybės archeologijos komisija (1919-08-18–1936-10-08)

 

Sudarytojų įsteigimas, pavaldumas

 

1. Vadovaujantis 1921-01-22 įsakymu kariuomenei Nr. 17, 1921-02-16 įkurtas Karo muziejus.¹

1936-02-16 atidaryti nauji muziejaus rūmai ir ekspozicija. Karo muziejus pavadintas Vytauto Didžiojo karo muziejumi.² Teisės akto, kuriuo vadovaujantis buvo pakeistas muziejaus pavadinimas, nerasta.

Karo muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus veiklą prižiūrėjo Krašto apsaugos ministerija.

Karo muziejus, Vytauto Didžiojo karo muziejus savo veikloje vadovavosi krašto apsaugos ministro įsakymais, 1934 m. Karo muziejaus statutu, 1936 m. Vytauto Didžiojo muziejaus įstatymu.³

Vytauto Didžiojo karo muziejus sovietų okupacijos metais neteko Vytauto Didžiojo vardo. 1940-07-25 muziejus buvo uždarytas pertvarkymui.⁴ Teisės akto, kuriuo vadovaujantis muziejus buvo uždarytas, nerasta.

2. Valstybės archeologijos komisija įsteigta 1919-08-18 Valstybės archeologijos komisijos įstatymu.⁵

Valstybės archeologijos komisijos veiklą prižiūrėjo ir jos narius skyrė Švietimo ministerija.

Valstybės archeologijos komisija savo veikloje vadovavosi 1919 m. Valstybės archeologijos komisijos įstatymu, 1920 m. Valstybės archeologijos komisijos taisyklėmis,⁶ švietimo ministro įsakymais.

1936-10-08 Vytauto Didžiojo muziejaus įstatymu kultūros paminklų apsauga buvo pavesta Vytauto Didžiojo kultūros muziejui.⁷ Valstybės archeologijos komisija veiklą baigė.

Sudarytojų funkcijos

1. Karo muziejaus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus tikslas buvo ugdyti kariuomenėje ir visuomenėje tautinę sąmonę, Tėvynės meilę ir pasiryžimą ginti jos nepriklausomybę.

Muziejus buvo karo mokslo ir švietimo įstaiga, kuri kaupė, saugojo ir eksponavo Lietuvoje ir užsienyje surinktus archeologinius radinius, karinę ir istorinę Lietuvos praeitį atspindinčius eksponatus, bendradarbiavo su mokslo įstaigomis, ruošė parodas, leido katalogus, albumus, atvirukus. Muziejus turėjo Karo invalidų orkestrą.

Muziejaus sodelyje buvo švenčiamos visos svarbiausios valstybinės šventės.

2. Valstybės archeologijos komisija tyrinėjo Lietuvos praeities paminklus, rinko, saugojo ir inventorizavo archeologinius bei istorinius eksponatus, rūpinosi išvežtų istorinių vertybių grąžinimu. Komisija organizavo archeologines ekspedicijas, steigė apskričių archeologijos ir istorijos muziejus, bendradarbiavo su užsienio archeologijos ir istorijos įstaigomis.

 

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

 

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

 

1952-07-26 Kauno miesto archyvas iš Kariškai istorinio muziejaus perėmė 600 muziejaus 1921–1944 m. bylų. Kauno miesto archyve iš gautų dokumentų, atsižvelgiant į istorinius laikotarpius, buvo sudaryti 3 atskiri muziejaus fondai: Karo muziejaus (1921–1940 m.), Kariškai istorinio muziejaus (1940–1941 m.) ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus (1941–1944m.) fondai.

1972-11-08 Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas iš Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialo perėmė 329 Karo muziejaus fondo 1921–1940 m. bylas, įrašytas apyraše Nr. 1.

1973-08-15 Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas iš Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialo perėmė 22 Valstybės archeologijos komisijos bylas, kurios archyve 1973-12-27 buvo įrašytos į apyrašą Nr. 2.

1980 m. į apyrašą Nr. 1 papildomai įrašyti 4 apskaitos vienetai.

1989 m. fondas pavadintas Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondu.

1989 m. 1 apskaitos vienetas perkeltas į Vytauto Didžiojo komiteto fondą Nr. 1640.

1996 m. į apyrašą Nr. 1 papildomai įrašytas 1 apskaitos vienetas (senas apyrašas).

2008 m. pakeistas fondo pavadinimas. Jungtinis fondas pavadintas ,,Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Valstybės archeologijos komisija“.

Iš viso fonde Nr. 1764 yra 2 apyrašai, 355 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1921–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba.

Muziejaus 1940–1941 m. dokumentai yra Kariškai istorinio muziejaus fonde Nr. R-422, 1941–1944 m. dokumentai – Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonde Nr. R-423.

Valstybės archeologijos komisijos veiklos bylos saugomos Kultūros paveldo centre.

 

Vytauto Didžiojo karo muziejaus veiklos bylų apyrašas Nr. 1

 

Apyraše įrašyti Vytauto Didžiojo muziejaus įstatymas, Valstybės archeologijos komisijos statutas, Krašto apsaugos ministerijos, Kauno įgulos viršininko įsakymai, generalinio štabo aplinkraščiai, Karo muziejaus kolegijos, Vytauto Didžiojo komiteto posėdžių, miestų ir apskričių karo komendantų suvažiavimų protokolai, statistinės žinios apie muziejaus turtą, žinios apie karininkus, susirašinėjimo su krašto apsaugos ministru, kariuomenės intendantūra, pėstininkų pulkų vadais, įstaigomis bei asmenimis muziejaus steigimo ir atidarymo, struktūros, skyrių ekspozicijos įrengimo, eksponatų paieškos, kaupimo ir apsaugos, paminklų statybos ir atidengimo, švenčių bei iškilmių organizavimo, muziejaus tvarkymo, lankymo ir kitais veiklos klausimais dokumentai, ruošiamų minėjimų, iškilmių programos ir tvarkaraščiai, muziejaus eksponatų, tarnautojų sąrašai, asmenų prašymai priimti į darbą, muziejaus remonto sąmata, finansų dokumentai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją, o metų ribose – pagal dokumentų svarbumą.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 333 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1921–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis, brėžinys. Yra nuotraukų.

 

Žinių lapų apie kaimų išskirstymą viensėdžiais bylų apyrašas Nr. 2

 

Apyraše įrašyti Valstybės archeologijos komisijai atsiųsti žinių lapai apie kaimų išskirstymą viensėdžiais.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal apskričių pavadinimus abėcėlės tvarka.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašyti 22 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1935 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė   Karolina Kazakevičiūtė

1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA). F. 384, ap. 1, b. 36, l. 30; F. 1764, ap. 1, b. 326, l. 18.

2 LCVA. F. 1764, ap. 1, b. 242, l. 16-19.

3 Vyriausybės žinios (toliau – V.Ž.). 1936 m. Nr. 555-3854; LCVA. F. 384, ap. 1, b. 111, l. 143.

4 LCVA. F. R-422, ap. 1, b. 15, l. 143 a.p.

5 Laikinosios vyriausybės žinios (toliau – L.V.Ž.). 1919 m., Nr. 11-137.

6 L.V.Ž. 1919 m., Nr. 11-137; 1920 m., Nr. 25-300.

7 V.Ž. 1936 m. Nr. 555-3854.