LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

BALTARUSIŲ MOKSLO DRAUGIJOS IR IVANO LUCKEVIČIAUS MUZIEJAUS VILNIUJE FONDĄ NR. 281

2012-02- Nr. SA-

Vilnius

 

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS

 

Sudarytojų pavadinimo pasikeitimai

 

1. Baltarusių mokslo draugija (Bialóruskie Towarzystwo Naukowe, Беларускае навуковае таварыства) (1918-01-26–1939-10-26)

2. Baltarusių muziejus Vilniuje (Muzeum Bialóruskie w Wilnie, Беларускi музей у Вiльнi) (1921–1922 m.)

Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejus Vilniuje (Muzeum Bialóruskie im. Jana Łuckiewicza w Wilnie, Беларускi музей iм. Iвана Луцкевiча у Вiльнi) (1922 m.–1939-10-26)

Baltarusių muziejus Vilniuje (Беларускi музей у Вiльнi) (1940-10-12–1941 m.)

Vilniaus gudų muziejus (Weissruthenisches Museum, Вiленскi беларускi музэй) (1941–1944 m.)

Baltarusių muziejus Vilniuje (Беларускi музей у Вiльнi) (1944–1945 m.)

 

Sudarytojų įsteigimas, pavaldumas

 

1. Baltarusių mokslo draugija

 

Baltarusių mokslo draugijos steigiamasis susirinkimas įvyko 1918-01-26.¹ Buvo išrinkta draugijos Valdyba: K. Šafnagel (pirmininkas), I. Luckevič, D. Semaško, V. Lastouski, J. Moenkouna. Į Priežiūros radą (Надзорчая рада) buvo išrinkti V. Sviatopolk-Mirskij, kunigas Vl. Taločka ir protojerėjus M. Holenkevič. Susirinkimas priėmė draugijos statutą.

Baltarusių mokslo draugijos pirmininku 1921–1939 m. buvo Antonas Luckevičius.

Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ministro 1925-05-05 įsakymu Nr. BB 2366/25 buvo patvirtintas Baltarusių mokslo draugijos statutas.²

Pagal 1939-10-27 Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamąjį įstatymą Vilniaus mieste ir jo srityje nuo 1939-10-27 pradėjo veikti Lietuvos Respublikos teisės nuostatai. Vilniaus mieste ir srityje veikusios draugijos nuo šios datos nustojo veikti.³ Baltarusių mokslo draugija baigė veiklą.

Vilniaus miesto ir apskrities viršininkas 1939-12-13 raštu Nr. 8978 paskyrė B. Hrobinską buvusios Baltarusių mokslo draugijos turto tvarkytoju.⁴

Nebeveikiančių draugijų turto paskirčiai nustatyti komisijos 1940-08-21 posėdžio nutarimu (protokolas Nr. 9) Baltarusių mokslo draugijos turtas ir lėšos su visomis teisėmis ir prievolėmis buvo perduoti Švietimo ministerijai.⁵

 

2. Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejus Vilniuje

 

Ivanas Luckevičius (Iван Луцкевiч), istorikas, archeologas, baltarusių visuomenės veikėjas, gimė 1881-06-09 Šiauliuose. Jis buvo baltarusių visuomeninių organizacijų, mokyklų, periodinių leidinių („Наша доля“, „Наша нiва“) steigimo vienas iniciatorių, domėjosi istorija, numizmatika, archeologija, rinko monetas ir senienas.

Baltarusių mokslo draugijos Valdybos 1918-05-13 posėdyje Ivanas Luckevičius paskelbė, kad savo asmeninę biblioteką, archyvą, ikonų kolekciją ir kitus senovinius daiktus jis perduoda Baltarusių mokslo draugijai, tikėdamasis, kad jo sukaupti rinkiniai, daiktai taps pagrindu steigiant Baltarusių muziejų Vilniuje.⁶

Ivanas Luckevičius mirė 1919-08-20 Zakopanėje.

1921 m. Ivano Luckevičiaus brolio Antono Luckevičiaus pastangomis Vilniuje įsteigtas Baltarusių muziejus. Šio muziejaus pagrindą sudarė Ivano Luckevičiaus sukauptas dokumentinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas, taip pat įvairūs archeologinių ekspedicijų metu jo įgyti eksponatai.

1922 m. Baltarusių mokslo draugijos visuotinis susirinkimas nutarė Baltarusių muziejų pavadinti Ivano Luckevičiaus vardu.⁷

1921–1939 m. muziejaus direktoriumi dirbo Antonas Luckevičius.

Baltarusių mokslo draugijai nuo 1939-10-27 nustojus veikti, nutrūko ir muziejaus veikla.

Lietuvos TSR švietimo liaudies komisariato 1940-10-12 raštu Nr. 29899 Lituanistikos institutui buvo pavesta perimti buvusios Baltarusių mokslo draugijos muziejų ir biblioteką.⁸

Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos 1941-01-16 nutarimu Nr. 36 „Dėl Lietuvos TSR mokslų akademijos įsteigimo“ Lituanistikos institutas buvo panaikintas, jo turtas ir įstaigos perduotos įsteigtai Lietuvos TSR mokslų akademijai.⁹

Nacių okupacijos metais muziejus veiklą tęsė, buvo pavaldus Švietimo vadybai ir vadinosi Vilniaus gudų muziejumi. 1943 m. duomenimis muziejuje buvo 13450 eksponatų.¹⁰

Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos 1944-11-09 nutarimu Nr. 179 „Dėl Lietuvos TSR muziejų veikimo atnaujinimo“ Baltarusių muziejus Vilniuje tęsė veiklą.¹¹ Dokumentuose muziejus dar vadinamas Gudų muziejumi Vilniuje.

1944 m. lapkričio mėn. Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Taryba sudarė Baltarusių muziejaus Vilniuje eksponatų atrinkimo ir jų perdavimo reikalų komisiją. 1944-11-24 įvyko pirmasis komisijos posėdis, kuriame buvo svarstyta Baltarusių muziejaus eksponatų atrinkimo darbų tvarka.¹²

Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos 1945-04-04 potvarkiu Nr. 315 buvo sudaryta Komisija Vilniaus baltarusių muziejaus eksponatams atrinkti dėl jų perdavimo Baltarusijos TSR vyriausybei.¹³

Pagal eksponatų perdavimo akto projektą Baltarusijos TSR atstovams turėjo būti perduota 8040 muziejaus eksponatų, 38 698 knygų ir brošiūrų, 2777 periodinių leidinių bei 71 geografinis žemėlapis.¹⁴

Kiti muziejaus eksponatai, knygos ir dokumentai buvo palikti Lietuvoje.

1945-08-01 Vilniaus baltarusių muziejaus eksponatai, biblioteka, archyvas ir inventorius buvo perduoti Lietuvos TSR mokslų akademijai.¹⁵

 

Sudarytojų veiklos sritis

 

Baltarusių mokslo draugija buvo pirmoji baltarusių mokslo organizacija, vykdžiusi mokslinius tyrimus istorijos, literatūros, baltarusių kalbos, etnografijos ir folkloro srityse.

Draugija įsteigė ir išlaikė Ivano Luckevičiaus muziejų Vilniuje, organizavo parodas, ekskursijas ir mokslo konferencijas.

Draugija leido mokslo rinkinius „Baltarusių mokslo draugijos Vilniuje metraštis“ (Гадавiк Беларускага Навуковага Таварыства у Вiльнi) ir „Baltarusių mokslo draugijos užrašai“ (Запiсы Беларускага Навуковага Таварыства).

Prie Baltarusių mokslo draugijos veikė biblioteka ir archyvas.

Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejus Vilniuje kaupė, saugojo ir eksponavo Lietuvoje ir Baltarusijoje surinktus archeologinius radinius, religinius kulto ir buities reikmenis bei kitus eksponatus, susijusius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vilniaus krašto istorija, atspindėjusius baltarusių gyvenimo būdą. Muziejaus veikla buvo pažintinė, ugdė baltarusių bendruomenės tautinę savimonę.

 

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

 

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

 

Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą tiksli data nenustatyti.

Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo 1945 m. darbo ataskaitoje pažymėta, kad iš Baltarusių muziejaus gauti 1066 saugojimo vienetai neaprašytų dokumentų, iš kurių buvo sudaryta 60 fondų. Dokumentų perdavimo akto nėra.

1947 m. duomenimis Baltarusių muziejaus fonde Nr. 45s buvo 20 kg ir 18 saugojimo vienetų neaprašytų dokumentų.

1954-04-29 dokumentai sutvarkyti: buvo sudaryti ir į apyrašą Nr. 1 įrašyti 275 saugojimo vienetai.

Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas 1960-09-14 perdavė Baltarusijos TSR literatūros ir meno centriniam valstybiniam archyvui (dabar – Baltarusijos literatūros ir meno valstybinis archyvas-muziejus) 266 Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejaus Vilniuje bylas, įrašytas apyraše Nr. 1. Taip pat buvo perduoti fondo lapas ir fondo byla.¹⁶

Fondo 9 bylos, kuriose buvo su Lietuvos istorija susijusios informacijos, buvo paliktos Lietuvos TSR centriniame valstybiniame archyve.

1960 m. sudarytas Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejaus Vilniuje fondo Nr. 281 naujas apyrašas Nr. 1, į kurį įrašytos 9 bylos.

1968 m. į apyrašą papildomai įrašyti 3 apskaitos vienetai.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugyklose buvo rastos neaprašytos Baltarusių mokslo draugijos ir Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejaus Vilniuje bylos, kurias nutarta sutvarkius prijungti prie fondo Nr. 281.

2011 m. birželio mėn. dokumentai buvo sutvarkyti. 2012 m. sudarytas jungtinis fondas pavadintas „Baltarusių mokslo draugija ir Ivano Luckevičiaus muziejus Vilniuje“.

Buvo sudarytos 55 bylos: 16 bylų įrašyta į Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejaus Vilniuje veiklos bylų apyrašo Nr. 1 tęsinį, 39 bylos į sudarytą naują Baltarusių mokslo draugijos veiklos bylų apyrašą Nr. 2.

Iš viso fonde Nr. 281 yra 2 apyrašai, 67 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1912–1944 m. Dokumentai baltarusių, lenkų, ukrainiečių, vokiečių, lietuvių, rusų, čekų, prancūzų, jidiš kalbomis.

Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys, piešinys, iškarpos. Yra Ivano Luckevičiaus nuotrauka.

Fondas nepilnas. Pagrindiniai dokumentai saugomi Baltarusijos literatūros ir meno valstybiniame archyve-muziejuje.

 

Baltarusių Ivano Luckevičiaus muziejaus Vilniuje veiklos bylų apyrašas Nr. 1

 

Apyraše įrašyti Vilniaus kultūros ir švietimo draugijos įstatų 1912 m. projektas, Vilniaus krašto lietuvių memorandumas Lenkijos Respublikos Prezidentui dėl mokymo lietuvių kalba, baltarusių visuomenės veikėjo Klaudijaus Duž-Dušeuskio knygos apie Lietuvą rankraštis, dailininko Kazio Šimonio ir skulptoriaus Juozo Zikaro autobiografijų rankraščiai, baltarusių istorijos bei padėties, Vilniaus kraštą grąžinus Lietuvai, apžvalga, generolo S. Bulak-Balachovičiaus susirašinėjimo su Lenkijos Respublikos Seimu dokumentai, Muziejuje netinkamų saugoti daiktų vertinimo komisijos posėdžių ir pilkapio prie Pabradės kasinėjimo protokolai, muziejaus 1932 m. veiklos planas, susirašinėjimo su asmenimis ir įstaigomis bei organizacijomis veiklos klausimais dokumentai, pažyma apie muziejaus organizavimą, jo eksponatus ir jų skaičių, muziejaus eksponatų bei tarnautojų sąrašai, finansų dokumentai, monetų registracijos sąsiuvinis.

Bylos apyrašo pirmoje dalyje įrašytos nesilaikant jokios sistemos, apyrašo tęsinyje bylos įrašytos pagal chronologiją – bylos pabaigos datą.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 28 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1920–1944 m. Dokumentai baltarusių, lenkų, ukrainiečių, vokiečių, rusų, lietuvių, prancūzų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, piešinys.

 

Baltarusių mokslo draugijos veiklos bylų apyrašas Nr. 2

 

Apyraše įrašyti Baltarusių mokslo draugijos statutas, prašymai dėl draugijos registravimo bei statuto patvirtinimo, draugijos Valdybos ir Prezidiumo posėdžių bei visuotinių susirinkimų protokolai ir nutarimai, draugijos Muziejaus rados posėdžių protokolai, draugijos susirašinėjimo su asmenimis, įstaigomis, organizacijomis veiklos klausimais dokumentai, laiškai kunigui Vl. Taločkai, draugijos narių sąrašai, nenustatytų autorių straipsniai, finansų dokumentai, brolių Ivano ir Antono Luckevičių dokumentai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją – bylos pabaigos datą.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašyti 39 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1912–1940 m. Dokumentai baltarusių, lenkų, ukrainiečių, vokiečių, rusų, lietuvių, čekų, prancūzų, jidiš kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys, iškarpos. Yra Ivano Luckevičiaus nuotrauka.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė   Liudmila Funikova

1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA). F. 281, ap. 2, b. 9, l. 1.

2 LCVA. F. 281, ap. 2, b. 2, l. 2.

3 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 1, l. 3.

4 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 164, l. 4.

5 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 13, l. 157.

6 LCVA. F. 281, ap. 2, b. 9, l. 9 a. p.

7 LCVA. F. 281, ap. 2, b. 9, l. 12.

8 LCVA. F. R-762, ap. 1, b. 28, l. 2.

9 LCVA. F. R-754, ap. 1, b. 5, l. 60.

10 LCVA. F. R-633, ap. 1, b. 8, l. 10.

11 LCVA. F. R-754, ap. 1, b. 16, l. 40.

12 Lietuvos literatūros ir meno archyvas. F. 476, ap. 1, b. 9, l. 171.

13 LCVA. F. R-754, ap. 1, b. 42, l. 25.

14 Lietuvos literatūros ir meno archyvas. F. 476, ap. 1, b. 9, l. 168.

15 LCVA. F. R-1016, ap.1, b. 13, l. 5.

16 LCVA. F. R-855, ap. 2, b. 195, l. 2.