LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS
PAŽYMA APIE
KRETINGOS KALĖJIMO FONDĄ NR. 1466
2007-12- Nr. SA -
Vilnius
I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ
Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai
Kretingos apskrities arešto namai (1919 m. kovo mėn.–1925-04-20)
Kretingos kalėjimas (1925-04-21–1939-03-22)
Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas
Kalėjimų departamento 1919 m. žiniose apie kalinių skaičių kalėjimuose ir apskričių arešto namuose įrašyti Kretingos apskrities arešto namai ir nurodyta, kad jie pradėjo veikti 1919 m. kovo mėnesį.1 Kretingos apskrities arešto namai dokumentuose vadinami Kretingos apskrities kalėjimu, Kretingos apskrities arešto namais.
Kretingos apskrities arešto namus išlaikė apskrities savivaldybė, veiklą prižiūrėjo Kalėjimų departamentas, Kauno apygardos teismo vadovybė, vėliau - Šiaulių apygardos teismo vadovybė ir Kretingos nuovados Taikos teisėjas.
Vadovaujantis Laikinojo įstatymo apie namus suimtiesiems 1925-04-20 pakeitimu buvo įsteigtas Kretingos kalėjimas.2 Kretingos kalėjimas buvo įsteigtas Bajoruose.
Kretingos kalėjimą Bajoruose išlaikė Teisingumo ministerija, veiklą prižiūrėjo Kalėjimų departamentas, nuo 1924-01-10 -Kalėjimų inspektorius3. Kalėjimo veiklą prižiūrėjo Šiaulių apygardos teismo pirmininkas, Kretingos nuovados taikos teisėjas, nuo 1933-09-15 – Kretingos apylinkės taikos teisėjas.
Kretingos kalėjimo veiklą reglamentavo 1919-05-22 „Laikinas įstatymas apie namus suimtiesiems“4, jo papildymai ir pakeitimai, Namų suimtiesiems vidaus tvarkos bendros taisyklės5, kiti teisės aktai.
1939 m. kovo mėn. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos, Kretingos kalėjimas buvo evakuotas. Turtas buvo perduotas Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimui, o kaliniai išskirstyti į kitus kalėjimus.6
Sudarytojo funkcijos
Kretingos apskrities arešto namai buvo skirti siunčiamiems, suimtiems, tardomiems ir nuteistiems neilgesniam kaip vienam mėnesiui arešto asmenims laikyti.
Kretingos kalėjimas buvo skirtas persiunčiamiems, tardomiems ir nuteistiems ilgesniam kaip vieno mėnesio areštui asmenims laikyti.
Kalėjime buvo laikomi asmenys, kuriems buvo taikoma kardomoji priemonė - suėmimas, kol vyko bylos tyrimas, nuteisti asmenys, kuriems teismai skyrė laisvės atėmimo bausmes, kiti asmenys, kurių priverstinis sulaikymas numatytas teisės aktuose.
II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS
Bendrosios žinios apie fondo dokumentus
Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.
Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialo apskaitos dokumentuose Kretingos kalėjimo dokumentai buvo įrašyti 1952-06-06. Dokumentų perdavimo akto nėra.
1958-03-20 Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas iš Lietuvos TSR Kauno valstybinio archyvo perėmė 9 Kretingos kalėjimo bylas, įrašytas apyraše Nr. 1.
Sutvarkius rastus neaprašytus dokumentus, 1965 m. ir 1975 m. papildomai įrašyti 2 apskaitos vienetai.
Iš viso fonde Nr. 1466 yra 1 apyrašas, 11 apskaitos vienetų.
Dokumentų chronologinės ribos 1919-1939 m. Dokumentai lietuvių kalba.
Veiklos bylų apyrašas Nr. 1
Apyraše įrašytos kalėjimo vidaus bendros tvarkos taisyklės, žinios apie kalinių skaičių, kasos, maisto produktų, medžiagų (inventoriaus) knygos, algų lapai, pajamų-išlaidų apyskaitos.
Bylos į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.
Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyta 11 apskaitos vienetų.
Dokumentų chronologinės ribos 1919–1939 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai - rankraštis, mašinraštis.
Rašytinių dokumentų skyriaus vyresnioji archyvistė Edita Motiejūnienė
1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau-LCVA). F. 385, ap. 2, b. 5, l. 2.
2Vyriausybės žinios (toliau – V.Ž.), 1925 m., Nr. 189, p. 3.
3 V. Ž. 1924 m., Nr. 147-1064.
4 Laikinosios Vyriausybės žinios (toliau – LVŽ), 1919 m., Nr. 7, p. 1.
5 LCVA, F. 385, ap. 2, b. 4, l. 80.
6 LCVA.F. 385, ap. 2, b. 183, l. 36; F. 1466, ap. 1, b. 11.