LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS
PAŽYMA APIE
LIETUVIŲ TAUTININKŲ SĄJUNGOS ZARASŲ APSKRITIES VALDYBOS IR APYLINKIŲ FONDĄ NR. 1113
2008-02- Nr. SA -
Vilnius
I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS
Sudarytojų pavadinimų pasikeitimai
1. Lietuvių tautininkų sąjungos Ežerėnų apskrities komitetas (1927-10-30–1929-01-28)
Lietuvių tautininkų sąjungos Zarasų apskrities komitetas (1929-01-29–1933 m. gruodžio mėn.)
Lietuvių tautininkų sąjungos Zarasų apskrities valdyba (1933 m. gruodžio mėn.–1940-06-19)
2. Lietuvių tautininkų sąjungos Ežerėnų apskrities skyriai (1927 m.–1929-01-28)
Lietuvių tautininkų sąjungos Zarasų apskrities skyriai (1929-01-29–1933 m. gruodžio mėn.)
Lietuvių tautininkų sąjungos Zarasų apskrities apylinkės (1933 m. gruodžio mėn.– 1940-06-19)
Sudarytojų įsteigimas, pavaldumas
1. Lietuvių tautininkų sąjungos Ežerėnų apskrities komitetas buvo išrinktas Lietuvių tautininkų sąjungos Ežerėnų apskrities skyrių atstovų 1927-10-30 suvažiavime.[1] 1929-01-29 pakeitus Ežerėnų pavadinimą į Zarasus, komitetas pavadintas Lietuvių tautininkų sąjungos Zarasų apskrities komitetu.[2]
Komiteto veiklą prižiūrėjo Lietuvių tautininkų sąjungos Centro valdyba.
Vadovaujantis 1933-12-20 įregistruotais naujais sąjungos įstatais komitetas pavadintas Lietuvių tautininkų sąjungos Zarasų apskrities valdyba. Tiksli komiteto pavadinimo pakeitimo data nenustatyta. Apskrities valdybos veiklą prižiūrėjo sąjungos Vyriausioji valdyba.
2. Lietuvių tautininkų sąjunga, vadovaudamasi 1924-10-11 įstatais, steigė skyrius. Tiksli data, kada Ežerėnų apskrityje buvo įsteigti Lietuvių tautininkų sąjungos skyriai, nenustatyta. 1927 m. skyriai jau veikė.
1929-01-29 Ežerėnų pavadinimas buvo pakeistas į Zarasus, sąjungos skyriai pavadinti Lietuvių tautininkų sąjungos Zarasų apskrities skyriais.
Vadovaujantis 1933-12-20 įregistruotais naujais sąjungos įstatais skyriai pavadinti apylinkėmis, tiksli skyrių pavadinimų pakeitimo data nenustatyta. Apylinkes valdė narių susirinkimas, apylinkės valdyba.
Vadovaujantis 1936-02-01 Draugijų įstatymu Lietuvių tautininkų sąjunga ir jos padaliniai turėjo pertvarkyti savo įstatus ir persiregistruoti. 1937 m. Zarasų apskrityje veikė 21 apylinkė, kuri buvo perregistruota ir 1937 m. sausio–vasario mėn. įrašyta į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą.[3]
Vidaus reikalų ministro 1940-06-19 nutarimu Lietuvių tautininkų sąjunga su visais jos padaliniais uždaryta.[4]
Sudarytojų veiklos sritis
Lietuvių tautininkų sąjungos tikslas buvo ugdyti tautinę sąmonę ir kultūrą, ginti Lietuvos nepriklausomybę, atgauti Vilniaus kraštą ir sostinę Vilnių, kelti tautos materialinę gerovę, reguliuoti santykius tarp valstybės ir bažnyčios, stiprinti kariuomenę ir kt.
Lietuvių tautininkų sąjungos Zarasų apskrities komitetas prižiūrėjo skyrių veiklą, steigė naujus skyrius. Lietuvių tautininkų sąjungos Zarasų apskrities valdyba steigė bei naikino apylinkes bei vadovavo jų veiklai, priiminėjo ir šalino narius.
Sąjungos skyriai, vėliau apylinkės, savo veikloje vadovavosi sąjungos įstatais.
II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS
Bendrosios žinios apie fondo dokumentus
Lietuvių tautininkų sąjungos Zarasų apskrities valdybos ir apylinkių dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.
1952-11-10 Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas iš Lietuvos TSR Zarasų rajono valstybinio archyvo perėmė Lietuvių tautininkų sąjungos Zarasų apskrities valdybos 166 bylas. Nustatyta, kad 114 bylų 1952 m. buvo perkeltos į Lietuvių tautinės jaunuomenės „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos Zarasų rajono fondą Nr. 1108.
1953-09-02 į Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo apskaitos dokumentus įrašytos 52 Lietuvių tautininkų sąjungos Zarasų apskrities skyrių bylos.
2008 m. patikslintas fondo pavadinimas. Fondas pavadintas ,,Lietuvių tautininkų sąjungos Zarasų apskrities valdyba ir apylinkės“.
Iš viso fonde Nr. 1113 yra 1 apyrašas, 52 apskaitos vienetai.
Dokumentų chronologinės ribos 1927–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba.
Veiklos bylų apyrašas Nr. 1
Apyraše įrašyti Lietuvių tautininkų sąjungos vadovybės ir sąjungos Zarasų apskrities valdybos tvarkomieji dokumentai, apskrities komiteto posėdžių protokolai, susirašinėjimo su skyrių valdybomis dokumentai, skyrių veiklos stebėjimo bylos, skyrių narių, seniūnijų, kaimų sąrašai.
Antalieptės, Avilių, Baibių, Bikėnų, Bilaišių, Degučių, Dusetų, Gipėnų, Gubavos, Imbrado, Kumpuolių, Mukulių, Paluodės, Paupinės, Raudinės, Stelmužės, Švedriškės, Tolimėnų, Žeimių apylinkių narių susirinkimų, valdybų posėdžių protokolai, narių sąrašai, finansų dokumentai, leidinys „Lietuvių tautininkų sąjungos žinynas“.
Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal fondo sudarytojus.
Iš viso fondo Nr. 1113 apyraše Nr. 1 įrašyti 52 apskaitos vienetai.
Dokumentų chronologinės ribos 1927–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys.
Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė Danuta Bruzgul