O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

LCVA fondo 677 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

VYRIAUSIOJO LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETO FONDĄ NR. 677

2015-04-02 Nr. SA-49

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (1943-11-25 – 1992-05-31)

Sudarytojo įsteigimas

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (toliau — VLIK'as) – lietuvių antinacinio (vėliau – antisovietinio) pasipriešinimo organizacija – buvo įkurtas 1943 m. lapkričio 25 d. Kaune.

VLIK'ą sudarė devyni savo politines partijas ar pasipriešinimo organizacijas atstovaujantys veikėjai. Pirmuoju VLIK'o pirmininku buvo išrinktas Steponas Kairys.

1944 m. vasario 16 d. VLIK'as paskelbė savo politinę programą – deklaraciją „Į lietuvių tautą“. Pagrindinis VLIK'o tikslas buvo okupuotos Lietuvos išlaisvinimas ir suvereniteto atkūrimas.1

1944 m. balandžio – gegužės mėn. gestapui suėmus daugelį VLIK'o narių, šios organizacijos veikla Lietuvoje nutrūko. Kurį laiką jos veiklą dar tęsė vadinamasis Mažasis VLIK'as, tačiau platesnės veiklos neišvystė. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms buvo nuspręsta pasipriešinimo jėgas telkti užsienyje ir įsteigti VLIK'o Delegatūrą.2

Iš pasitraukusių į Vokietiją VLIK'o narių Berlyne 1944 m. spalio 3 d. buvo sudaryta VLIK'o Delegatūra (istoriografijoje dažnai vadinama Užsienio delegatūra), veikusi VLIK'o vardu.3 1945 m. kovo 9 d. VLIK'as oficialiai atkurtas Viurcburge (Vokietija), vėliau persikėlė į Reutlingeną (Vokietija). Delegatūra grąžino savo įgaliojimus.

Pirmas atsikūrusio VLIK'o posėdis įvyko 1945 m. balandžio 8 d., VLIK'o pirmininku birželio 15 d. buvo išrinktas prelatas Mykolas Krupavičius4. 1945 m liepos 3 d. paskelbta nauja VLIK'o deklaracija - Viurcburgo posėdžio protokolas, kuriame išdėstyti organizacijos veiklos tikslai ir uždaviniai.5

1946 m. liepos 21–26 d. Berne (Šveicarija) įvyko VLIK'o ir egzilinės Lietuvos diplomatinės tarnybos susitikimas. Susitikime buvo nutarta kartu sudaryti egzilinės Lietuvos vyriausybės funkcijas vykdančią instituciją - Vykdomąją tarybą.6 Įgyvendinti susitarimą nepavyko dėl skirtingų VLIK'o ir Lietuvos diplomatų pozicijų svarbiausiais veiklos klausimais. 1947 m. balandžio mėn. sudaryta naujos sudėties Vykdomoji taryba7, VLIK'o ir Vykdomosios tarybos nuostatai pakeisti 1949 m.8 ir galiojo iki 1955 m.

1955 m. VLIK'as persikėlė į JAV, kur buvo emigravę dauguma lietuvių pabėgėlių, ir įsikūrė Niujorke. 1979 m. persikėlė į Vašingtoną. Vykdomoji taryba iki pat jos panaikinimo 1964 m. ir toliau veikė Vokietijoje.

VLIK'o organizaciniai, struktūriniai persitvarkymai vyko keletą kartų. Vienas reikšmingiausių organizacinių pokyčių įvyko 1962–1964 m. 1962 m. pabaigoje sudaryta VLIK'o Politinės konsolidacijos komisija9 parengė visų pagrindinių lietuvių išeivijos politinių grupių ir organizacijų įsiliejimo į VLIK'ą protokolą (VLIK'o apsijungimo)10.

1964 m. lapkričio 28–29 d. Niujorke vykęs VLIK'o seimas paskelbė atsišaukimą „Visiems lietuviams“, priėmė naują statutą, nustačiusį ir naują VLIK'o struktūrą. VLIKą sudarė 15 organizacijų, jis veikė kaip Seimas (suvažiavimas), Valdyba ir Taryba, savo veiklos užduotims įgyvendinti sudarinėjo komisijas, skyrė įgaliotinius, delegacijas.11

1991 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, VLIK'as deklaravo lojalumą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

1991 m. lapkričio 2–3 d. VLIK'o seime Čikagoje buvo paskelbta apie VLIK'o veiklos pabaigą. 1992 m. gegužės 30–31 d. Vilniuje įvyko VLIK'o uždaromasis seimo posėdis.12

Per visą VLIK'o veiklos laikotarpį šiai organizacijai yra vadovavę įžymūs lietuvių veikėjai:

1943 m. – 1945-06-15 - Steponas Kairys,

1945-06-15 – 1955-11-27 - Mykolas Krupavičius,

1955-11-27 – 1957-06-01 - Jonas Matulionis,

1957-06-01 – 1964-02-27 - Antanas Trimakas,

1964-02-27 – 1964-11-29 - Juozas Audėnas,

1964-10-03 – 1964-11-29 - Kipras Bielinis,

1964-11-29 – 1966-12-11 - Vaclovas Sidzikauskas,

1966-12-01 – 1979-03-24 - Juozas Kęstutis Valiūnas,

1979-03-24 – 1992-05-31 - Kazys Bobelis.

Tautos fondas – 1943 m. įsteigta VLIK'o institucija, kuri turėjo rūpintis lėšų Lietuvos laisvės reikalams telkimu. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Tautos fondas persikėlė į Vokietiją, veikė pagal savo statutą, suderintą su VLIK'o statutu. 1955 m. persikėlė į JAV. 1973 m. fondo įstatai buvo pritaikyti JAV galiojantiems įstatymams, Tautos fondas pripažintas ne pelno siekiančia organizacija. Tautos fondo vadovybėje VLIK'o interesams atstovavo VLIK'o Valdyba.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir VLIK'ui baigus veiklą, 1992 m. gruodžio 13 d. posėdyje Tautos fondo Taryba nutarė Tautos fondo veiklą tęsti.

1993 m. Tautos fondo Taryba perėmė VLIK'o turtą ir sukauptus archyvinius dokumentus, kuriuos vėliau perkėlė į Putnamą.13

Sudarytojo veiklos sritys

Svarbiausia VLIK'o veiklos nacių okupuotoje Lietuvoje sritis buvo informacinė propagandinė veikla. VLIK'as, naudodamasis jį sudarančių organizacijų turimomis priemonėmis ir ryšiais, siuntė į užsienį informaciją apie okupacinį režimą ir antinacinį pasipriešinimą Lietuvoje, analizavo iš užsienio gaunamą informaciją ir perdavinėjo ją krašto pogrindinei spaudai, platino įvairią literatūrą, atsišaukimus prieš karinę ir darbo mobilizaciją, bandė palaikyti ryšius su lietuvių organizacijomis užsienyje.

Atsikūręs Vokietijoje VLIK'as dėjo pastangas suderinti santykius su egziline Lietuvos diplomatine tarnyba, susitarti veiklos kompetencijos, bendradarbiavimo klausimais, organizavo VLIK'o ir Lietuvos diplomatų pasitarimus.

VLIK'as tęsė informacinę propagandinę veiklą: rinko ir platino informaciją apie padėtį Lietuvoje, rengė atsišaukimus, memorandumus antinacinio pasipriešinimo, gyventojų pasiruošimo sovietinei reokupacijai, lietuvių padėties pabėgėlių stovyklose, pagalbos jiems suteikimo, emigracijos klausimais. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, VLIK'as tapo antisovietinio pasipriešinimo organizacija, užmezgė ryšius su krašto rezistenciniu judėjimu.

VLIK'as organizavo paramą nacių kalėjimuose kalintiems lietuviams politiniams kaliniams, rūpinosi pabėgėlių reikalais, atgaivino Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklą, bendradarbiavo su Lietuvių sąjunga, nustatė šių organizacijų veiklos kryptis ir kompetenciją. VLIK'o konsulinis agentas Viurtemberge (Vokietija) Lietuvos piliečiams išdavinėjo Lietuvos Respublikos užsienio pasus.14

VLIK'as ėmėsi iniciatyvos telkti lietuvių išeiviją ir įsteigti Pasaulio lietuvių bendruomenę, skleidė lietuvybės išlaikymo idėjas, palaikė ryšius su kitomis lietuvių išeivijos organizacijomis.

Persikėlęs į JAV, VLIK'as tapo įtakingiausia politine lietuvių išeivijos organizacija, kėlusia Lietuvos okupacijos nepripažinimo ir valstybingumo atkūrimo klausimus. VLIK'as organizavo Lietuvos laisvinimo veiksnių konferencijas, palaikė ryšius su įtakingomis Vakarų valstybių valdžios institucijomis, bendradarbiavo su kitų Baltijos valstybių išeivijos organizacijomis, dalyvavo jų renginiuose, atstovavo Lietuvai įvairiose tarptautinėse konferencijose ir organizacijose, skyrė savo atstovus (įgaliotinius) Pietų Amerikos ir Europos valstybėse, Australijoje, Europos Parlamente ir Europos Taryboje.

VLIK'as rengė ir platino pareiškimus, peticijas, memorandumus sovietinės okupacijos, žmogaus teisių pažeidimų, bažnyčios ir tikinčiųjų padėties Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse klausimais. Rengė Lietuvos istorijai reikšmingų datų minėjimus, prisidėjo organizuojant antsisovietines akcijas („taikos kruizą“, „Baltijos žygį“), buvo vienas iš Baltijos šalių tribunolo Kopenhagoje iniciatorių. Rinko ir viešino informaciją apie lietuvius politinius kalinius, disidentus, pabėgėlius iš okupuotos Lietuvos, teikė jiems materialinę ir moralinę pagalbą.

Lietuvos laisvinimo veikloje svarbi buvo ir VLIK'o leidybinė veikla – knygų, brošiūrų apie Lietuvos istoriją, kultūrą, sovietinę okupaciją rengimas. VLIK'o įkurtas Informacijos biuras, vėliau – Vykdomosios tarybos Informacijos tarnyba, Eltos Informacijos tarnyba, rinko informaciją apie ekonominę, kultūrinę ir religijos padėtį Lietuvoje, aštuoniomis kalbomis leido periodinius skirtingo turinio Eltos biuletenius, siuntinėjo juos prenumeratoriams ir Tautos fondo aukotojams, užsienio valstybių institucijoms, diplomatams, politikos ir visuomenės veikėjams.

VLIK'as prisidėjo organizuojant laidų lietuvių kalba transliavimą per radijo stotis „Amerikos balsas“, „Laisvosios Europos radijas“, bendradarbiavo su įvairių radijo stočių lietuviškomis redakcijomis. Organizavo ir koordinavo lietuviškų radijo programų rengimą ir transliavimą per radijo stotis Vatikane, Romoje, Madride (Ispanijoje), Maniloje (Filipinuose).

Tautos fondas rinko lėšas VLIK'o Lietuvos laisvinimo veiklai finansuoti, organizavo lėšų rinkimo vajus, skyrė įgaliotinius JAV, steigė atstovybes Pietų Amerikos valstybėse, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje, bendradarbiavo su kitomis lietuvių išeivijos organizacijomis.

Tautos fondo sukauptomis lėšomis buvo išlaikomos VLIK'o įstaigos, skiriamos lėšos Eltos biuletenių ir kitų leidinių rengimui, spausdinimui ir platinimui, renginių organizavimui, mokami atlyginimai lietuviškų radijo laidų darbuotojams, apmokamos VLIK'o narių kelionių išlaidos, finansuojama kita su Lietuvos laisvinimo reikalais susijusi veikla.

Tautos fondas įsteigė Lietuvos laisvės iždą ir Lietuvos atstatymo fondą, kurie kaupė lėšas ir atkurtai Lietuvos valstybei.15

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA ), vadovaudamasis LCVA ir Tautos fondo, atstovaujamo Tautos fondo Tarybos pirmininko Gintaro Žemaitaičio, 2013-04-11 Dokumentų perdavimo sutartimi Nr. GF-1, 2013-06-20 Dokumentų priėmimo aktu Nr. GF-6 priėmė Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (toliau – VLIK) ir Tautos fondo dokumentus, iš viso 55 dėžes (550 sąl. vnt.). Dokumentai buvo saugomi Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA) Putname, JAV.

2015 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto ir Tautos fondo dokumentai sutvarkyti, fondui duotas Nr. 677. Sudarytos 792 bylos, kurios įrašytos į Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto fondo Nr. 677 apyrašus Nr. 1. ir Nr. 2. Parengtos apyrašų bylų sisteminimo schemos (1–2 priedai).

Leidinių antrieji ir tretieji egzemplioriai, iš viso 1183 vnt., 2015-03-19 Leidinių perdavimo aktu Nr. PF-1 perduoti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai.

Į Veiklos bylų apyrašą Nr. 1 įrašyti VLIK'o veiklos 1944–1992 m. dokumentai, 702 apskaitos vienetai. Yra 1941 m. ir 1943 m. dokumentų.

Į Surinktų dokumentų bylų apyrašą Nr. 2 įrašyti VLIK'o surinkti [1918]–1992 m. dokumentai, leidiniai, straipsniai, 80 apskaitos vienetų.

Iš viso fonde Nr. 677 yra 2 apyrašai, 782 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos [1918]–1992 m.

Fondas nepilnas. Dokumentų apie VLIK'o veiklą yra Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio fonde Nr. 668, Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulatų fonduose, VLIK'o veikėjų Petro Karvelio fonde Nr. 666 ir Vaclovo Sidzikausko fonde Nr. 667.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Į apyrašą įrašyti dokumentai apie VLIK'o organizacinę ir politinę veiklą: VLIK'o statutas, nuostatai, VLIK'o, jo Delegatūros, Prezidiumo, Vykdomosios tarybos, Tarybos ir Valdybos posėdžių protokolai,

dokumentai apie VLIK'o sesijas ir seimus, VLIK'o Prezidiumo, Tarybos ir Valdybos veiklą, VLIK'o atstovus ir organizacijas,

susirašinėjimo su VLIK'o nariais, lietuvių išeivijos veikėjais, asmenimis, Lietuvos diplomatine tarnyba, lietuvių išeivijos ir užsienio valstybių, Lietuvos Respublikos organizacijomis, įstaigomis dokumentai,

dokumentai apie Lietuvos laisvinimo veiksnių konferencijų rengimą, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių okupacijos, padėties jose, Sovietų Sąjungos politikos klausimų kėlimą tarptautinėse organizacijose, konferencijose, užsienio valstybių valdžios institucijose,

dokumentai apie Baltijos valstybių disidentus, politinius kalinius, karo pabėgėlius ir pabėgėlius iš Sovietų Lietuvos bei pagalbos jiems suteikimą, karo nusikaltimais kaltinamus asmenis,

susirašinėjimo VLIK'o, lietuvių išeivijos archyvų kaupimo ir saugojimo, VLIK'o emblemų, blankų rengimo, informacijos ir pagalbos asmenims suteikimo klausimais dokumentai, sveikinimai, kvietimai, užuojautos, darbo užrašai, asmenų vizitinės kortelės,

VLIK'o, VLIK'o Informacijos tarnybos raštų veiklos klausimais nuorašai,

dokumentai apie VLIK'o informacinę ir leidybinę veiklą: dokumentai apie lietuviškų radijo laidų rengimą, finansavimą ir transliavimą per užsienio radijo stotis, radijo programų teminiai sąrašai, Lietuvos TSR radijo programų sekimo stoties komunikatų nuorašai, dokumentai apie Eltos biuletenių ir kitų leidinių, straipsnių rengimą ir platinimą, informacijos suteikimą, Eltos informaciniai biuleteniai, VLIK'o leidiniai,

dokumentai apie VLIK'o veiklos finansavimą, patalpų nuomą ir aprūpinimą,

dokumentai apie Tautos fondo veiklą, aukų lapai, aukotojų sąrašai, pajamų ir išlaidų registracijos knygos,

VLIK'o seimų, lietuvių išeivijos ir užsienio valstybių organizacijų renginių, Lietuvos politinių kalinių, tremtinių, partizanų, pasipriešinimo sovietiniam režimui veikėjų fotografijos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal organizacijos veiklos sritis, dokumentų temas, rūšis ir bylos baigimo datą. Skyriuose ir poskyriuose bylos įrašytos pagal bylos pabaigos datą, susirašinėjimo su veikėjais ir asmenimis bylos – pagal pavardes abėcėlės tvarka.

Iš viso fondo Nr. 677 apyraše Nr. 1 įrašyti 702 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1941–1992 m. Dokumentai lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir kt. kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis, spaudinys, periodikos iškarpa, fotografija, kopija.

Surinktų dokumentų apyrašas Nr. 2

Į apyrašą įrašyti dokumentai, leidiniai apie Lietuvos istoriją, veikėjus, lietuvių išeivijos organizacijas, Baltijos valstybių okupaciją, bažnyčios, tikinčiųjų ir žmogaus teisių padėtį Sovietų Sąjungoje ir pasaulyje, padėtį Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę,

užsienio valstybių organizacijų, valdžios institucijų leidiniai ir leidiniai apie jų veiklą,

radijo stočių „Laisvės radijas“ ir „Laisvosios Europos radijas“ biuleteniai,

straipsniai lietuvių išeivijos, užsienio valstybių spaudoje apie VLIK'ą, Tautos fondą, Lietuvos istoriją, veikėjus, organizacijas, lietuvius disidentus, pabėgėlius, Baltijos valstybių okupaciją, nepriklausomybės atkūrimą.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal dokumentų temas ir bylos pabaigos datą.

Iš viso fondo Nr. 677 apyraše Nr. 2 įrašyta 80 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos [1918]–1992 m. Dokumentai lietuvių, anglų, italų, prancūzų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai: mašinraštis, spaudinys, periodikos iškarpa, fotografija, kopija.

 

L. e. Informacijos ir apskaitos skyriaus vedėjos pareigas   Inga Klypšienė



1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau - LCVA). F. 677, ap. 1, b. 268, l. 1;

2 LCVA. F. 677, ap. 1, b. 352, l. 18;

3 LCVA. F. 677, ap. 1, b. 2, l. 2–4, 28, b. 3 l. 2;

4 LCVA. F. 677, ap. 1, b. 3, l. 2–3, 54–56;

5 LCVA. F. 666, ap. 1, b. 122, l. 2;

6 LCVA. F. 668, ap. 1, b. 152, l. 2–7, b.173;

7 LCVA. F. 668, ap. 1, b. 152, l. 19–20;

8 LCVA. F. 666, ap. 1, b. 122, l. 70;

9 LCVA. F. 677, ap. 1, b. 31, l. 35–36;

10 „Tautos fondas 1943–2002“, Čikaga, 2002, l. 49–50;

11LCVA. F. 677, ap. 1, b. 33, l. 48-52, 69;

12 LCVA. F. 677, ap. 1, b. 62;

13 „Tautos fondas 1943–2002“, Čikaga, 2002, l. 221;

14 LCVA. F. 677, ap. 1, b. 3, l. 9–10, 63–65, 79;

15 Tautos fondas 1943–2002“, Čikaga, 2002, l. 23–24.

  

 

 

Informaciją atnaujino: Irena Žalytė, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2015-05-18 15:25