LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

LIETUVOS ŽYDŲ VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ FONDĄ NR. 1141

2007-08- Nr. SA -

Vilnius

 

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS

 

Sudarytojų pavadinimų pasikeitimai

 

1. Alytaus miesto ir apskrities žydų draugija „Švietimas ir darbas“ (1932-07-06–1937-05-09)

Alytaus žydų draugija „Švietimas ir darbas“ (1937-05-10–1940-08-20)

2. Centralinis darbininkų gaminamasis kooperatyvas „Kūjis“ (1920-10-06–1929-06-12)

3. Draugija amatui ir žemės ūkiui žydų tarpe skleisti „Ort“ (1921-02-07–1929-02-06)

Draugija amatui ir žemės ūkiui žydų tarpe skleisti Lietuvoje „Ort“ (1929-02-07–1940-08-06)

4. Kauno skyriaus Žydų kultūrinė sąjunga („Kultur Lyga“) (1919-08-11–1924-06-21)

5. Kauno tarnautojų sąjunga (1928-07-11–1932-02-05)

6. Lietuvos rūbų, skalbinių ir kepurių amato darbininkų profesinė sąjunga (1925-03-14–1927-01-15)

7. Lietuvos suvienyta amatininkų sąjunga (1926-10-12–1933-03-02)

Lietuvos žydų amatininkų draugija (1933-03-03–1940-08-26)

8. Lietuvos žydų amatininkų draugijos Telšių skyrius (1936-10-15–1940-08-26)

9. Lietuvos žydų mokytojų sąjunga „Hamore“ (1935-05-29–1940-08-08)

10. Telšių žydų amatininkų sąjunga „Ezras-Poalim“ (1926-12-06–1937-07-14)

Telšių žydų amatininkų draugija „Ezras-Poalim“ (1937-07-15–1940-08-07)

11. Žydų mokslo mylėtojų draugija (1924-07-12–1936-09-14)

Žydų mokslo mėgėjų draugija (1936-09-15–1940 m.)

12. Žydų teatrui ir menui remti draugija (1936-12-14–1941 m.)

13. Žiežmarių žydų jaunuomenės draugija „I.L.Perecas“ (1927-04-26–1936-12-30)

Žiežmarių žydų jaunuomenės draugija I.L.Pereco vardu (1936-12-31–1940-08-20)

 

Sudarytojų įsteigimas, pavaldumas

 

1. Alytaus žydų draugija „Švietimas ir darbas“. Alytaus miesto ir apskrities žydų draugijos „Švietimas ir darbas“ įstatai 1932-07-06 įregistruoti Alytaus miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, rejestro Nr.262.[1]Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba.

1937-15-10 draugija pakeitė įstatus, pavadinimą ir persiregistravo bei į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr.3020. Draugija pavadinta „Alytaus žydų draugija „Švietimas ir darbas“.

Vidaus reikalų ministro 1940-08-20 nutarimu draugija uždaryta.[2]

2. Centralinio darbininkų gaminamojo kooperatyvo „Kūjis“ įstatai 1920-10-06 įregistruoti Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos Kooperacijos departamente, registracijos Nr.401. Kooperatyvą valdė visuotinis narių susirinkimas ir valdyba.

1929-06-12 raštu Kauno miesto policijos I nuovados viršininko pavaduotojas Finansų, prekybos ir pramonės ministerijos Kredito įstaigų ir kooperatyvų inspekcijai pranešė, kad kooperatyvas „Kūjis“ nebeveikia.[3]Tiksli data, kada kooperatyvas buvo likviduotas, nenustatyta.

3. Draugija amatui ir žemės ūkiui žydų tarpe skleisti Lietuvoje „Ort“. Draugijos amatui ir žemės ūkiui žydų tarpe skleisti „Ort“ įstatai 1921-02-07 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, rejestro Nr.71.

Draugija 1929-02-07 pakeitė įstatus, pavadinimą ir persiregistravo, rejestro Nr.1211.[4] Draugija pavadinta „Draugija amatui ir žemės ūkiui žydų tarpe skleisti Lietuvoje „Ort“. Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba.

1936-09-12 draugija pakeitė įstatus ir persiregistravo bei į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr.287.

Vidaus reikalų ministro 1940-08-06 nutarimu draugija uždaryta.[5]

4. Kauno skyriaus Žydų kultūrinė sąjungos („Kultur Lyga“) įstatai 1919-08-11 įregistruoti Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamente, rejestro Nr.25.[6] Sąjungą valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba.

1923-06-09 sąjunga pakeitė įstatus ir persiregistravo, rejestro Nr.281.[7]

Vidaus reikalų ministro 1924-06-21 nutarimu sąjunga uždaryta.[8]

5. Kauno tarnautojų sąjungos įstatai 1928-07-11 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, rejestro Nr.1100.[9] Sąjungą valdė visuotinis narių susirinkimas, sąjungos valdyba.

1929 m. sąjunga pakeitė įstatus ir persiregistravo (1929-02-07 - rejestro Nr.1226, 1929-04-25 - rejestro Nr.1266, 1930-07-12 - rejestro Nr.1363).

Kauno miesto ir apskrities viršininko 1932-02-05 nutarimu dėl įstatų nesilaikymo sąjunga uždaryta.[10]

6. Lietuvos rūbų, skalbinių ir kepurių amato darbininkų profesinės sąjungos įstatai 1925-03-14 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, rejestro Nr.542. Sąjungą valdė sąjungos skyrių atstovų suvažiavimas, centro valdyba.

Kauno miesto ir apskrities viršininko 1927-01-15 nutarimu sąjunga dėl įstatų nesilaikymo uždaryta.[11]

7. Lietuvos žydų amatininkų draugija. Lietuvos suvienytos amatininkų sąjungos įstatai 1926-10-12 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, rejestro Nr.832.[12] Sąjungą valdė visuotinis narių suvažiavimas, centro valdyba.

1933-03-03 sąjunga pakeitė įstatus, pavadinimą ir persiregistravo, rejestro Nr.22. Sąjunga pavadinta „Lietuvos žydų amatininkų draugija“.

1936-10-07 draugija pakeitė įstatus ir persiregistravo bei į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr.906.

Vidaus reikalų ministro 1940-08-26 nutarimu draugija ir jos skyriai uždaryti.[13]

8. Lietuvos žydų amatininkų draugijos Telšių skyrius 1936-10-15 įrašytas į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą Nr.940. Skyrių valdė visuotinis skyriaus narių susirinkimas, valdyba.

Vidaus reikalų ministro 1940-08-26 nutarimu skyrius uždarytas.[14]

9. Lietuvos žydų mokytojų sąjungos „Hamore“ įstatai 1935-05-29 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, rejestro Nr.61.[15] Sąjungą valdė visuotinis narių susirinkimas, sąjungos valdyba.

1936-09-10 sąjunga pakeitė įstatus ir persiregistravo bei į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr.275.[16]

Vidaus reikalų ministro 1940-08-08 nutarimu sąjunga uždaryta.[17]

10. Telšių žydų amatininkų draugija „Ezras-Poalim“. Telšių žydų amatininkų sąjungos „Ezras-Poalim“ įstatai 1926-12-06 įregistruoti Telšių apskrities viršininko įstaigoje, rejestro Nr.334/285. Sąjungą valdė visuotinis draugijos susirinkimas, vadovybė.

1937-07-15 sąjunga pakeitė įstatus, pavadinimą ir persiregistravo bei į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr.4980. Sąjunga pavadinta „Telšių žydų amatininkų draugija „Ezras-Poalim“.

Vidaus reikalų ministro 1940-08-07 nutarimu draugija uždaryta.[18]

11. Žydų mokslo mėgėjų draugija. Žydų mokslo mylėtojų draugijos įstatai 1924-07-12 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, rejestro Nr.448.[19] Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba.

1936-09-15 draugija pakeitė įstatus, pavadinimą ir persiregistravo bei į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr.314. Draugija pavadinta „Žydų mokslo mėgėjų draugija“.

Vidaus reikalų ministro 1940-07-08 nutarimu draugijai leista veikti toliau.[20] Tiksli data, kada draugija nutraukė veiklą, nenustatyta. Draugijos veiklos pabaigos data nurodyta pagal fondo dokumentų datas.

12. Žydų teatrui ir menui remti draugijos įstatai 1936-12-14 įrašyti Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registre Nr.1214. Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba.

Vidaus reikalų ministro 1940-07-08 nutarimu draugijai leista veikti toliau.[21] Tiksli data, kada draugija nutraukė veiklą, nenustatyta. Draugijos veiklos pabaigos data nurodyta pagal fondo dokumentų datas.

13. Žiežmarių žydų jaunuomenės draugija I.L.Pereco vardu. Žiežmarių žydų jaunuomenės draugijos „I.L.Perecas“ įstatai 1927-04-26 įregistruoti Trakų apskrities viršininko įstaigoje, rejestro Nr.193. Draugiją valdė visumos narių susirinkimas, draugijos valdyba.

1936-12-31 draugija pakeitė įstatus, pavadinimą ir persiregistravo bei į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr.1310. Draugija pavadinta „Žiežmarių žydų jaunuomenės draugija I.L.Pereco vardu“.

Vidaus reikalų ministro 1940-08-20 nutarimu draugija uždaryta.[22]

 

Sudarytojų veiklos sritis

 

1. Alytaus miesto ir apskrities žydų draugijos „Švietimas ir darbas“ nariais galėjo būti visi žydų tautybės asmenys. Draugijos tikslas buvo platinti švietimą, amatus, techninį išsilavinimą tarp žydų, gyvenusių Alytaus mieste ir apskrityje, įsteigti mecenato E.Čeiso vardo Alytaus žydų vidurinę mokyklą, gimnaziją arba technikumą hebrajų dėstomąja kalba.

Draugija steigė knygynus, bibliotekas, skaityklas, organizavo parodas, paskaitas, rūpinosi žurnalų ir knygų, mokymo priemonių leidimu.

Alytaus žydų draugija „Švietimas ir darbas“ veikė tik Alytaus mieste. Draugijos tikslas buvo platinti švietimą, amatus, techninį bei žemės ūkio išsilavinimą tarp žydų.

Draugija išlaikė progimnaziją, steigė knygynus, bibliotekas, skaityklas, organizavo kursus.

2. Centralinio darbininkų gaminamojo kooperatyvo „Kūjis“ nariais galėjo būti visi darbininkai, profesinės sąjungos nariai. Kooperatyvas siekė padėti nariams organizuoti jų pagamintos produkcijos pardavimą, pirkti ūkiui ir amatui reikalingas medžiagas, gauti paskolas kredito įstaigose. Kooperatyvas galėjo organizuoti paskaitas, kursus, parodas, ekskursijas, leisti leidinius.

3. Draugijos amatui ir žemės ūkiui žydų tarpe skleisti Lietuvoje „Ort“ nariais galėjo būti visi Lietuvos piliečiai. Draugijos tikslas buvo skatinti neturtingus Lietuvos žydus verstis žemės ūkiu, populiarinti amatus.

Draugija steigė ir išlaikė amatų ir žemės ūkio mokyklas, kursus, kitas mokymosi įstaigas, pavyzdingus ūkius ir dirbtuves, leido leidinius.

4. Kauno skyriaus Žydų kultūrinė sąjungos („Kultur Lyga“) nariais galėjo būti visi asmenys, mokantys žydų (jidiš) kalbą. Sąjunga siekė suvienyti žydų visuomenę, pripažinusią žydų (jidiš) kalbą svarbiausiu faktoriumi kultūriniame žydų gyvenime, jo vystyme ir plėtojime.

Sąjunga leido leidinius žydų (jidiš) kalba, organizavo žydų istorijos, literatūros, meno ir mokslo paskaitas, dramos ratelius, literatūros ir muzikos vakarus, steigė vaikų prieglaudas, klubus, mokyklas, vakarinius kursus, bibliotekas.

5. Kauno tarnautojų sąjungos nariais galėjo būti visi Kauno miesto prekybos, pramonės ir visuomenės įstaigų tarnautojai. Sąjunga rūpinosi narių materialine, teisine ir kultūrine padėtimi, padėjo sudaryti kolektyvines samdymo sutartis su darbdaviais.

Sąjunga nariams teikė teisinę pagalbą, pašalpas, steigė bedarbių, ligonių šelpimo fondus, taupomąsias-skolinamąsias kasas, skaityklas, bibliotekas, organizavo paskaitas, kursus ir vakarus, leido leidinius.

6. Lietuvos rūbų, skalbinių ir kepurių amato darbininkų profesinės sąjungos nariais galėjo būti visi Lietuvos piliečiai rūbų, skalbinių ir kepurių amato darbininkai. Sąjunga rūpinosi darbininkų materialine, teisine ir kultūrine padėtimi.

Sąjunga siekė sutrumpinti darbininkų darbo laiką, padidinti atlyginimą ir pagerinti darbo sąlygas, padėjo sudaryti kolektyvines samdymo sutartis su darbdaviais, teikė teisinę pagalbą ir pašalpas, steigė streikų, bedarbių, ligonių, nelaimės atsitikimų šelpimo fondus, bibliotekas, skaityklas, kursus, klubus ir profesines mokyklas, taupomąsias-skolinamąsias kasas, rengė vakarus, ekskursijas, leido leidinius.

7. Lietuvos suvienytos amatininkų sąjungos nariais galėjo būti visi amatininkai ir smulkieji pramonininkai Lietuvos piliečiai. Draugija vienijo amatininkus ir smulkiuosius pramonininkus, siekė gerinti kultūrinę bei ekonominę narių padėtį, kelti amatininkų gaminamos produkcijos didėjimą, gynė narių teises, reguliavo santykius tarp narių bei jų darbininkų, steigė kooperatyvus žaliavų pirkimui ir produkcijos pardavimui, ligonių kasas, bibliotekas, skaityklas, organizavo vakarinius kursus, konsultacijas ir teisinę pagalbą nariams, rengė paskaitas, parodas, vakarus, koncertus, loterijas.

Lietuvos žydų amatininkų draugijos nariais galėjo būti visi amatininkai ir smulkieji pramonininkai Lietuvos piliečiai. Draugija vienijo žydų tautybės amatininkus ir smulkiuosius pramonininkus, siekė gerinti kultūrinę bei ekonominę narių padėtį, kelti amatininkų gaminamos produkcijos didėjimą, gynė narių teises, steigė kooperatyvus žaliavų pirkimui ir produkcijos pardavimui, ligonių kasas, bibliotekas, skaityklas, organizavo vakarinius kursus, konsultacijas, rengė paskaitas, parodas, vakarus, koncertus.

8. Lietuvos žydų amatininkų draugijos Telšių skyrius savo veikloje vadovavosi draugijos įstatais. Skyrius savo nariams padėjo įsigyti įrangą ir žaliavas, tarpininkavo amatininkams dėl finansinės paramos gavimo, organizavo vakarus, kursus ir paskaitas.

9. Lietuvos žydų mokytojų sąjungos „Hamore“ nariais galėjo būti visi mokytojai Lietuvos piliečiai žydai. Sąjunga siekė padėti mokytojams dėstantiems hebrajų kalbą ir pripažinusiems hebrajų tautinį auklėjimą ir mokymą.

Sąjunga mokytojams statė sanatorijas, vasarnamius, steigė mokyklas, knygų leidyklas, knygynus, mokytojų skolinamąją-taupomąją ir draudimo kasas, teikė mokytojams patarimus ir nurodymus pedagogikos klausimais, organizavo profesinius kursus, rengė pedagogines ekskursijas. Nuo 1936-01-13 leido pedagoginį žurnalą „Bemišolei Hachinuch“.

10. Telšių žydų amatininkų draugijos „Ezras-Poalim“ nariais galėjo būti visi Lietuvos piliečiai žydai. Draugija veikė Telšių mieste.

Draugija šelpė narius, išsimokėtinai parduodavo reikalingus amatui vystyti įrankius, skatino narius gilinti bendro lavinimo ir amato žinias bei mokyti vaikus amato, rinko aukas, rengė vakarus, koncertus, spektaklius, gėlių dienas, paskaitas, steigė amatų mokyklas, kursus.

11. Žydų mokslo mylėtojų draugijos, Žydų mokslo mėgėjų draugijos nariais galėjo būti visi Lietuvos piliečiai. Draugijos tikslas buvo skleisti mokslą tarp narių ir Lietuvos gyventojų.

Draugija steigė bibliotekas, skaityklas, knygynus, leido knygas, rengė paskaitas, kursus, parodas, vaidinimus, koncertus, literatūros ir muzikos vakarus.

12. Žydų teatrui ir menui remti draugijos nariais galėjo būti visi Lietuvos piliečiai žydai. Draugija supažindino žydus su teatro ir kitomis meno šakomis.

Draugija steigė ir išlaikė teatrus, klubus, skaityklas, teatro ir meno knygynus, teatro ir dainavimo studijas, orkestrą, rengė paskaitas, parodas, vakarus, teatro vaidinimus, koncertus, leido meno leidinius.

13. Žiežmarių žydų jaunuomenės draugijos I.L.Pereco vardu nariais galėjo būti visi Lietuvos piliečiai. Draugija siekė platinti žydų (jidiš) kalbą, literatūrą, lavinti draugijos narius. Draugija veikė Žiežmarių miestelyje.

Draugija įsteigė biblioteką, skaityklą, organizavo vakarinius kursus suaugusiems, rengė paskaitas, šeimos vakarėlius, koncertus, spektaklius.

 

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

 

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

 

Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.

Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo apskaitos dokumentuose Žydų profesinių organizacijų Lietuvoje jungtinis fondas Nr.1141 buvo įrašytas 1953-06-24. Apyraše Nr.1 buvo įrašyta 140 saugojimo vienetų.

1978 m. papildomai įrašyta 19 apskaitos vienetų.

1998 m. patikslintos bylų antraštės, fondo pavadinimas. Fondas pavadintas „Žydų profesinės organizacijos“.

2003 m. fondas Nr.1141 pertvarkytas: 119 apskaitos vienetų perkelta į Vilniaus krašto ir Varšuvos žydų visuomeninių organizacijų fondo Nr.360 apyrašą Nr.1, 8 apskaitos vienetai perkelti į Žydų labdaros organizacijų fondo Nr.1147 apyrašą Nr.1.

Iš Lenkijos ir Latvijos žydų kultūros visuomeninių organizacijų fondo Nr.296 į fondą Nr.1141 buvo perkelti 6 apskaitos vienetai, iš Pramonės ir prekybos tarnautojų profesinės sąjungos Vilniuje fondo Nr.1136 apyrašo Nr.1 – 35, o iš apyrašo Nr.2 – 3 apskaitos vienetai.

2003 m. pertvarkius fondą Nr.1141 sudaryta bylų šifrų pakeitimo lentelė, patikslintas fondo pavadinimas. Fondas pavadintas „Lietuvos žydų visuomeninės organizacijos“.

Iš viso fonde Nr.1141 yra 1 apyrašas, 66 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1920-1941 m. Dokumentai jidiš, hebrajų, lietuvių kalbomis.

Draugijos amatui ir žemės ūkiui žydų tarpe skleisti Lietuvoje „Ort“ dokumentų yra fonde Nr. 1140.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti:

Alytaus žydų draugija „Švietimas ir darbas“. Asmenų prašymai priimti į draugiją ir draugijos narių sutikimai būti valdybos nariais.

Centralinio darbininkų gaminamojo kooperatyvo „Kūjis“ („Hamer“) susirašinėjimo su Lietuvos kooperacijos bendrovių sąjungos valdyba, Kauno miesto ir apskrities viršininku, Kauno žydų bendruomenės taryba ir žydų organizacijomis Lietuvoje siuvėjų kooperatyvo registracijos ir veiklos klausimais dokumentai.

Draugijos amatui ir žemės ūkiui žydų tarpe skleisti Lietuvoje „Ort“ įstatai, centro valdybos posėdžių protokolai, darbo ataskaitos, statistinės žinios apie amatų mokyklas Lietuvoje, susirašinėjimo su Administracijos departamentu, Telšių ir Šiaulių apskrities viršininkais skyrių registracijos ir valdybos sudėties patvirtinimo, finansinės paramos ir kitais veiklos klausimais klausimais dokumentai.

Telšių skyriaus valdybos posėdžių protokolai, pranešimai, Radviliškio ir Telšių skyrių susirašinėjimo su centro valdyba veiklos klausimais dokumentai, asmenų prašymai priimti į draugijos Plungės, Radviliškio, Telšių skyrius, „Ort“ mokyklą, Plungės skyriaus kasos knyga.

Kauno skyriaus žydų kultūrinė sąjunga („Kultur Lyga“). Lietuvos politinė, ideologinė, tautinė ir ekonominė apžvalgos. Kultūros lygos III internacionalo atsišaukimai. Išrašai iš žydų literatūros kritikų veikalų. Laiškai privatiems asmenims. Vertėjo pastabos apie „Kultur Lygos“ byloje esančius dokumentus. Pirmininko L.Abramsono prašymas teismo tardytojui svarbioms byloms dėl tardymo medžiagos išdavimo, surinkti straipsniai.

Kauno tarnautojų sąjungos visuotinių narių susirinkimų protokolai, susirašinėjimo su Kauno miesto ir apskrities viršininku, Kauno miesto valdyba, sąjungos nariais ir įmonių savininkais darbo užmokesčio padidinimo, atostogų, susirinkimų, paskaitų ir ekskursijų organizavimo klausimais dokumentai, narių sąrašai, sąjungos Bankų tarnautojų sekcijos, Odos, avalų (batų) ir rašomų dalykų (popieriaus) įmonių tarnautojų sekcijos, Kolonialinių ir tabako įmonių tarnautojų sekcijos nario mokesčio registracijos knygos, asmenų deklaracijos-prašymai priimti į sąjungą.

Lietuvos rūbų, skalbinių ir kepurių amato darbininkų profesinė sąjunga. Panevėžio, Šiaulių ir Ukmergės skyrių valdybų posėdžių protokolai, susirašinėjimo su apskričių viršininkais skyrių registracijos ir likvidavimo, valdybų sudėties patvirtinimo klausimais dokumentai, asmenų deklaracijos-prašymai priimti į sąjungą.

Lietuvos žydų amatininkų draugijos skyrių narių sutikimai būti valdybos nariais.

Lietuvos žydų amatininkų draugijos Telšių skyrius. Lietuvos suvienytos amatininkų sąjungos, Lietuvos žydų amatininkų draugijos įstatai, centro valdybų aplinkraščiai, konferencijų ir posėdžių protokolai, potvarkiai. Skyriaus susirašinėjimo su centro valdyba, Telšių apskrities viršininku, žydų organizacijomis Lietuvoje veiklos, įrangos ir žaliavų pirkimo, finansinės paramos amatininkams, susirinkimų, vakarų, kursų ir paskaitų organizavimo klausimais dokumentai, narių registracijos knyga, anketos, prašymai suteikti paskolas, priimti į draugiją, aukotojų sąrašai, finansų dokumentai.

Lietuvos žydų mokytojų sąjungos „Hamore“ įstatai, valdybos posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų, revizijos komisijos posėdžių protokolai, aplinkraščiai, susirašinėjimo su Administracijos departamentu, policijos nuovadų viršininkais, Kūno kultūros rūmais valdybos sudėties patvirtinimo, visuotinio narių suvažiavimo, susirinkimų, ekskursijų į Palestiną, kūno kultūros kursų pradžios mokyklų mokytojams organizavimo, Vilniaus skyriaus registravimo, pedagoginio žurnalo „Bemišolei Hachinuch“ leidimo klausimais dokumentai, Administracijos departamento pranešimai apie sąjungos registravimą, valdybos sudėties patvirtinimą, sąjungos narių sutikimai būti valdybos nariais, mokytojų konferencijos nutarimai, ataskaitos, mokytojų pranešimai, mokytojų konferencijos dalyvių sąrašai, narių registracijos knyga, finansų dokumentai.

Telšių žydų amatininkų draugija „Ezras-Poalim“. Telšių žydų amatininkų sąjungos „Ezras-Poalim“ 1926 m. ir 1936 m. įstatai, visuotinių narių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolai, Telšių žydų amatininkų sąjungos valdybos susirašinėjimo su Žydų amatininkų centro taryba Lietuvoje, Lietuvos žydų suvienytos amatininkų sąjungos centro valdyba, Telšių apskrities viršininku, Administracijos departamentu, Telšių policijos nuovados viršininku konferencijos organizavimo, finansinės paramos ir paskolų suteikimo, delegatų į konferenciją rinkimo, vaikų priėmimo į „Ort“ amatų mokyklą, Žydų felčerių sąjungos steigimo, įstatų registravimo ir kitais veiklos klausimais dokumentai, narių, gavusių įrankių ir atsarginių dalių, sąrašai, nario mokesčio registracijos knyga, asmenų prašymai-anketos priimti į draugiją.

Žydų mokslo mėgėjų draugija. Bibliotekos skaitytojų abonentinio mokesčio kvitai.

Žydų teatrui ir menui remti draugija. Kauno žydų teatro valdybos posėdžių protokolai, asmenų prašymai priimti į draugiją, draugijos Muzikos sekcijos narių, gavusių instrumentus, Dramos sekcijos narių sąrašai, Žydų liaudies instrumentų saviveiklos orkestro „ITEG“ narių anketos.

Žiežmarių žydų jaunuomenės draugijos I.L. Pereco vardu valdybos posėdžių protokolai, susirašinėjimo su Administracijos departamentu draugijos registracijos klausimais dokumentai, bibliotekos skaitytojų, abonentinio mokesčio registracijos knygos, bibliotekos knygų inventorinis sąrašas.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal organizacijas, organizacijų veiklos dokumentai įrašyti pagal bylos baigimo datą.

Iš viso apyraše Nr.1 įrašyti 66 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1920–1941 m. Dokumentai jidiš, hebrajų, lietuvių kalbomis.

Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji archyvistė   Karolina Kazakevičiūtė