O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

LCVA fondo 1744 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

LIETUVOS JŪRININKŲ SĄJUNGOS FONDĄ NR. 1744

2006-02-       Nr. SA -

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojų pavadinimų pasikeitimai

1. Lietuvos jūrininkų sąjunga (1923-03-27–1940-08-26)

2. Lietuvos jūrininkų sąjunga Klaipėdoje (1934-12-10–1939-06-21)

Sudarytojų įsteigimas, pavaldumas

1. Lietuvos jūrininkų sąjunga. Sąjungos statutas 1923-03-27 įregistruotas Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 308. Sąjungą valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba ir revizijos komisija.[1]Sąjunga iki 1934-12-10 turėjo skyrių Klaipėdoje. Remiantis 1936-02-01 Draugijų įstatymu, sąjunga iki 1936-07-01 turėjo pertvarkyti savo įstatus ir persiregistruoti.[2] Lietuvos jūrininkų sąjunga 1936-11-03 perregistruota ir į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr. 1096.[3]

Vidaus reikalų ministro 1940-07-26 nutarimu Lietuvos jūrininkų sąjunga uždaryta.[4]

2. Lietuvos jūrininkų sąjunga Klaipėdoje įsisteigė 1934-12-10, atsiskyrus Lietuvos jūrininkų sąjungos Klaipėdos skyriui.[5] Sąjunga įregistruota Klaipėdos valsčiaus teisme. Sąjungą valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba ir revizijos komisija.[6]

Lietuvos jūrininkų sąjungos Klaipėdoje valdybos 1939-06-21 posėdžio nutarimu sąjunga uždaryta. Turtas perduotas Lietuvos jūrininkų sąjungai.[7]

Sudarytojų veiklos sritys

1. Lietuvos jūrininkų sąjunga. Sąjungos nariais galėjo būti visų specialybių karo ir prekybos laivyno jūrininkai, laivų statybos ir uostų specialistai. Žemesnysis personalas (jungos, kūrikai, virėjai ir kt.) sąjungos nariais galėjo būti laikinai, kol susikurs kita savarankiška sąjunga.

Sąjungos tikslas buvo propaguoti jūros ir jos turtų panaudojimo svarbą Lietuvai, sukurti, plėsti ir tobulinti Lietuvos prekybos ir karo laivynus, rūpintis jūrininkų profesiniu paruošimu ir materialine padėtimi, jūrų teisės klausimais, žvejybos bei vandens sporto plėtimu. Sąjunga steigė jūrininkystės mokyklas ir kursus, leido ir platino literatūrą, rengė paskaitas.

2. Lietuvos jūrininkų sąjunga Klaipėdoje. Sąjungos nariais galėjo būti visi jūrų laivų kapitonai, karininkai, inžinieriai, gydytojai, telegrafistai, jūrų uostų ir įmonių tarnautojai, jūrą tyrinėjantys mokslininkai, žvejai.

Sąjungos tikslas buvo atstovauti sąjungos nariams, organizuoti ir propaguoti Lietuvos tautinį laivyną. Sąjunga palaikė ryšius su kitomis organizacijomis, rinko lėšas, steigė savišalpos kasas, sekcijas, leido leidinius.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas 1970-11-26 perdavė archyvui 49 Lietuvos jūrininkų sąjungos bylas, įrašytas apyraše Nr. 1.

Sutvarkius rastus neaprašytus dokumentus, 1976 m. papildomai įrašytas 1 apskaitos vienetas.

Iš viso fonde Nr. 1744 yra 1 apyrašas, 50 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1923–1941 m. Dokumentai lietuvių ir vokiečių kalbomis.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyta:

Lietuvos jūrininkų sąjungos statutas, visuotinių narių susirinkimų bei valdybos posėdžių protokolai, susirašinėjimo su ministerijomis, sąjungos Klaipėdos skyriaus valdyba jūrininkų mokyklos steigimo, tautinio laivyno steigimo ir kitais veiklos klausimais dokumentai; jūrininkų, narių ir laivų Klaipėdos uoste sąrašai, asmenų ir narių pareiškimai priimti ir išstoti iš sąjungos, asmenų pareiškimai gauti tarnybą, priimti į jūrininkų mokyklą, finansų dokumentai;

Lietuvos jūrininkų sąjungos Klaipėdoje įstatai, steigiamojo, visuotinių narių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolai, sekcijų steigimo dokumentai; susirašinėjimo su Klaipėdos krašto gubernatoriumi, Klaipėdos uosto direkcija, Lietuvos vakarų sąjunga ir kt. tautinio laivyno steigimo, Jūros šventės organizavimo ir kitais veiklos klausimais dokumentai; narių sąrašai, asmenų ir narių pareiškimai priimti į sąjungą ir išstoti iš jos, valdybos narių pareiškimai atleisti iš pareigų, sutikimai uždaryti sąjungą, finansų dokumentai.

Bylos apyraše pagal fondo sudarytojus nesugrupuotos, į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyta 50 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1923–1941 m. Dokumentai lietuvių ir vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdas – rankraštis, mašinraštis.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyresnioji archyvistė   Audronė Bakanaitė



[1] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA), F. 1367, ap. 1, b. 691, 1. 1 - 4a.p.
[2] Vyriausybės žinios, 1936 m., Nr. 522 – 3626.
[3] LCVA, F. 1367, ap. 1, b. 691, l. 7.
[4] LCVA, F. 1367, ap. 1, b. 691, l. 45.
[5] LCVA, F. 1744, ap. 1, b. 24, l. 1.
[6] LCVA, F. 1744, ap. 1, b. 22, l. 6 - 8.
[7] LCVA, F. 1744, ap. 1, b. 24, l. 10.
 
 
 
Informaciją atnaujino: Irena Žalytė, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-09-24 09:50