LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

VALSTYBĖS SAUGUMO IR KRIMINALINĖS POLICIJOS ŠIAULIŲ APYGARDOS FONDĄ NR. 1543

2008-12- Nr. SA-

Vilnius

 

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

 

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

 

1. Šiaulių kriminalinės milicijos punktas (1921 m. gegužės mėn.–1923 m. rugsėjo mėn.)

Šiaulių kriminalinės milicijos punktas „A“ (1923 m. rugsėjo mėn.–1923-12-31)

Šiaulių kriminalinės policijos punktas (1924-01-01–1927-04-30)

Šiaulių kriminalinės policijos punktas „B“ (1927-05-01–1927-07-31)

2. 7-asis žvalgų punktas (1920-01-30–1923-07-31)

II kriminalinis punktas „B“ (1923-08-01–1923-12-31)

Politinės policijos I punktas (1924 m.–1927-04-30)

Šiaulių kriminalinės policijos punktas „A“ (1927-05-01–1927-07-31)

Šiaulių kriminalinės policijos punktas (1927-08-01–1927-09-30)

Kriminalinės policijos I rajonas (1927-10-01–1933-05-31)

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Šiaulių apygarda (1933-06-01–1940-06-15)

 

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

 

1. Šiaulių kriminalinės milicijos punktas įsteigtas 1921 m. gegužės mėn. vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos 1921-03-29 etatais.¹ Tiksli punkto įsteigimo data nenustatyta. Punkto būstinė buvo Šiauliuose, veiklos teritorija – Šiaulių, Raseinių, Tauragės apskritys.² Dokumentuose punktas dar vadinamas Šiaulių kriminaliu punktu.

Nuo 1923 m. rugsėjo mėn. Šiaulių kriminalinės milicijos punktas vadinosi Šiaulių kriminalinės milicijos punktu „A“.³ Tiksli punkto pavadinimo pakeitimo data nenustatyta.

Vadovaujantis vidaus reikalų ministro 1924-01-15 įsakymu Nr. 5 Šiaulių kriminalinės milicijos punktas „A“ nuo 1924-01-01 pavadintas Šiaulių kriminalinės policijos punktu.⁴

Šiaulių kriminalinės milicijos (vėliau – policijos) punktas buvo pavaldus Šiaulių apskrities viršininkui ir milicijos (nuo 1924-01-01 – policijos) vadui, veiklą kontroliavo Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas.

Vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos etatų 1927-01-01 pakeitimu,⁵ Šiaulių kriminalinės policijos punktas nuo 1927-05-01 buvo pavadintas Šiaulių kriminalinės policijos punktu „B“.⁶

Punkto veiklą 1921 m. gegužės mėn.–1927-07-31 reglamentavo 1920-05-20 Milicijos įstatymas,⁷ kiti teisės aktai.

2. Generalio štabo Žvalgybos skyriaus viršininko 1920-08-12 įsakymu Nr. 4 nuo 1920-01-30 buvo suformuotas 7-asis žvalgų punktas. 7-ojo žvalgų punkto būstinė buvo Šiauliuose, veiklos teritorija nenustatyta.⁸

7-asis žvalgų punktas buvo pavaldus Generalio štabo Žvalgybos skyriui.

Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamento Kriminalinio skyriaus ,,B“ 1923-08-01 įsakymu Nr. 1 Šiauliuose buvo įsteigtas II kriminalinis punktas „B“,⁹ kuris iš 7-ojo žvalgų punkto nuo 1923-08-15 perėmė politinį sekimą. II kriminalinio punkto „B“ veiklos teritorija apėmė Raseinių, Tauragės ir Šiaulių apskritis.¹⁰

Dokumentuose dar vartojamas Kriminalio skyriaus „B“ II punkto pavadinimas.

II kriminalinis punktas „B“ buvo pavaldus Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamento Kriminaliniam skyriui „B“.

Vadovaujantis vidaus reikalų ministro 1924-01-15 įsakymu Nr. 5 ir 1924-06-05 įsakymu Nr. 32,¹¹ II kriminalinis punktas „B“ nuo 1924 m. buvo pertvarkytas į Politinės policijos I punktą. Tiksli pertvarkymo data nenustatyta. Punktui vadovavo viršininkas. Punkto būstinė buvo Šiauliuose.

Politinės policijos I punktas buvo pavaldus Vidaus reikalų ministerijos Politinės policijos skyriui.¹²

Politinės policijos I punkto veiklą reglamentavo 1920-05-20 Milicijos įstatymas, 1925-04-20 Politinės policijos statutas,¹³ kiti teisės aktai.

Vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos etatų 1927-01-01 pakeitimu,¹⁴ Politinės policijos I punktas nuo 1927-05-01 buvo pavadintas Šiaulių kriminalinės policijos punktu „A“.¹⁵

Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos viršininko 1927-07-29 įsakymu Nr. 35 Šiaulių Kriminalinės policijos punktai „A“ ir „B“ nuo 1927-08-01 buvo sujungti ir pavadinti Šiaulių kriminalinės policijos punktu.¹⁶

Šiaulių kriminalinės policijos punktas buvo pavaldus Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos centrui.

Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos direktoriaus 1927-11-04 įsakyme Nr. 53 nurodyta Šiaulių kriminalinės policijos punktą nuo 1927-10-01 vadinti Kriminalinės policijos I rajonu. Kriminalinės policijos I rajono būstinė buvo Šiauliuose, veiklos teritorija – Mažeikių, Raseinių, Šiaulių, Tauragės ir Telšių apskritys.¹⁷

Kriminalinės policijos I rajonas buvo pavaldus Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos valdybai.

Vadovaujantis 1933-05-29 Valstybės saugumo departamento statutu ir Valstybės saugumo departamento 1933-06-01 įsakymu Nr. 1, Kriminalinės policijos I rajonas buvo pertvarkytas į Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Šiaulių apygardą. Apygardos darbui vadovavo viršininkas. Apygardos būstinė buvo Šiauliuose, veiklos teritorija apėmė Kretingos, Mažeikių, Raseinių, Šiaulių, Tauragės ir Telšių apskritis.¹⁸

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Šiaulių apygarda buvo pavaldi Vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo departamentui.

Kriminalinės policijos I rajono bei Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Šiaulių apygardos veiklą reglamentavo 1920-05-20 Milicijos įstatymas, 1928-03-10 Kriminalinės policijos ir 1933-05-29 Valstybės saugumo departamento statutai,¹⁹ kiti teisės aktai.

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Šiaulių apygarda nuo 1940-06-15 veikė vadovaudamasi sovietų okupacinės valdžios nurodymais.

 

Sudarytojo funkcijos

 

1. Šiaulių kriminalinės milicijos, vėliau – policijos, punkto, Šiaulių kriminalinės policijos punkto „B“ uždavinys buvo užkirsti kelią kriminaliniams nusikaltimams, sekti, išaiškinti kriminalinius nusikaltėlius ir perduoti juos teisingumo įstaigoms, ieškoti dingusių asmenų bei turto.

2. 7-ojo žvalgų punkto, II kriminalinio punkto „B“, Politinės policijos I punkto, Šiaulių kriminalinės policijos punkto „A“ tikslas buvo užkirsti kelią priešvalstybinių politinių organizacijų veiklai, sekti įtariamus, politiškai nepatikimus asmenis.

Kriminalinės policijos I rajono, Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Šiaulių apygardos uždavinys buvo žvalgyti, įspėti ir išaiškinti nusikaltimus valstybės saugumui bei kriminalinius nusikaltimus savo apygardos veiklos teritorijoje, rinkti nusikaltimų įrodymus, liudytojų parodymus ir nusikaltusius asmenis perduoti teismams, teikti Valstybės saugumo departamentui ataskaitas apie politinę ir kriminogeninę padėtį veiklos teritorijoje.

 

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

 

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

 

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Šiaulių apygardos fondo dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.

1955 m. sudarytas apyrašas Nr. 1, į kurį įrašytos 5 bylos.

1967-10-11 Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas iš Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Šiaulių filialo perėmė Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Šiaulių apygardos fondo 41 bylą su apyrašu Nr. 2.

1987 m. papildomai į apyrašą Nr. 2 įrašytas 1 apskaitos vienetas.

Iš viso fonde Nr. 1543 yra 2 apyrašai, 47 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1923–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys.

Fonde yra Mažeikių kriminalinio punkto 1923 m. statistinių žinių byla.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Dokumentų apie Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Šiaulių apygardos veiklą yra Valstybės saugumo departamento fonde Nr. 378, 7-ojo žvalgų punkto veiklą –Kariuomenės štabo fonde Nr. 929.

 

Asmenų kvotų bylų apyrašas Nr. 1

 

Apyraše įrašytos asmenų kvotų bylos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal asmenų pavardes abėcėlės tvarka.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 5 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1924–1925 m., 1930 m., 1934 m., 1939 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys.

2008 m. gruodžio mėn. duomenimis bylų saugykloje nėra.

 

Veiklos bylų apyrašas Nr. 2

 

Apyraše įrašyti vadovaujančių įstaigų tvarkomieji dokumentai, kriminalinio punkto vedėjo įsakymai, pranešimai apie kriminalinius įvykius, nelaimingus atsitikimus, gaisrus, vykusius susirinkimus ir renginius, susirašinėjimo pabėgusių kalinių, dezertyrų, naujokų, dingusių asmenų, vogtų daiktų ir gyvulių paieškos klausimais dokumentai, asmenų kvotų ir tarnautojų asmens bylos.

Mažeikių kriminalinio punkto statistinės žinios apie įvykius.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašyti 42 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1923–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyresnioji archyvistė   Edita Motiejūnienė