LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

VALSTYBĖS SAUGUMO POLICIJOS KAUNO APYGARDOS FONDĄ NR. 438

2009-01- Nr. SA-

Vilnius

 

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

 

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

 

Kauno kontržvalgų dalis (1920-08-01–1921-06-30)

9-asis žvalgų punktas (1921-07-01–1923-07-31)

I kriminalinis punktas „B“ (1923-08-01–1923-12-31)

Politinės policijos VII punktas (1924 m.–1927-04-30)

Kauno kriminalinis punktas „A“ (1927-05-01–1927-09-30)

Kriminalinės policijos VI rajonas (1927-10-01–1933-05-31)

Valstybės saugumo policijos Kauno apygarda (1933-06-01–1940-06-15)

 

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

 

Generalio štabo Žvalgybos skyriaus viršininko 1920-10-21 įsakymu Nr. 8 nuo 1920-08-01 buvo suformuota Kauno kontržvalgų dalis.¹ Kauno kontržvalgų dalis buvo pavaldi Generalio štabo Žvalgybos skyriui.

Kauno kontržvalgų dalis nuo 1921-07-01 buvo pertvarkyta į 9-ąjį žvalgų punktą.²Pavaldumas nepasikeitė.

Kauno kontržvalgų dalies ir 9-ojo žvalgų punktoveiklos teritorija nenustatyta.

Vadovaujantis vidaus reikalų ministro 1923-08-07 įsakymu Nr. 3020 ir Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamento Kriminalinio skyriaus „B“ 1923-08-01 įsakymu Nr. 1 Kaune buvo įsteigtas I kriminalinis punktas „B“,³ kuris iš 9-ojo žvalgų punkto perėmė politinį sekimą Kauno, Kėdainių ir Trakų apskrityse.⁴

I kriminalinis punktas „B“ buvo pavaldus Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamento Kriminaliniam skyriui „B“.

Vadovaujantis vidaus reikalų ministro 1924-01-15 įsakymu Nr. 5 ir 1924-06-05 įsakymu Nr. 32,⁵ kriminaliniai punktai ,,B“ nuo 1924 m. buvo pertvarkomi į Politinės policijos punktus.

1924 m.–1927-04-30 Kaune veikė Politinės policijos VII punktas, kurio darbuotojai buvo komandiruoti dirbti į Vidaus reikalų ministerijos Politinės policijos skyrių bei kitus Politinės policijos punktus. Dokumentų apie I kriminalinio punkto „B“ pertvarkymą į Politinės policijos VII punktą bei Politinės policijos VII punkto savarankišką veiklą nerasta.

Politinės policijos punktų veiklą reglamentavo 1920-05-20 Milicijos įstatymas,⁶ 1925-04-20 Politinės policijos statutas,⁷ kiti teisės aktai.

Vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos etatų 1927-01-01 pakeitimu,⁸ Politinės policijos VII punktas nuo 1927-05-01 buvo pavadintas Kauno kriminalinės policijos punktu „A“. Punkto veiklos teritorija apėmė Kauno miestą ir Kauno, Kėdainių bei Trakų apskritis.⁹

Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos direktoriaus 1927-11-04 įsakymu Nr. 53 Kauno kriminalinės policijos punktas „A“ nuo 1927-10-01 pavadintas Kriminalinės policijos VI rajonu.¹⁰ Kriminalinės policijos VI rajono veiklos teritorija nepasikeitė.

Kriminalinės policijos VI rajonas buvo pavaldus Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos valdybai.

Vadovaujantis 1933-05-29 Valstybės saugumo departamento statutu ir Valstybės saugumo departamento 1933-06-01 įsakymu Nr. 1, Kriminalinės policijos VI rajonas nuo 1933-06-01 buvo pertvarkytas į Valstybės saugumo policijos Kauno apygardą. Apygardos darbui vadovavo viršininkas. Apygardos veiklos teritorija apėmė Kauno miestą ir Kauno, Kėdainių bei Trakų apskritis, būstinė buvo Kaune.¹¹

Valstybės saugumo policijos Kauno apygarda buvo pavaldi Vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo departamentui.

Kriminalinės policijos VI rajono, Valstybės saugumo policijos Kauno apygardos veiklą reglamentavo 1920-05-20 Milicijos įstatymas, 1928-03-10 Kriminalinės policijos ir 1933-05-29 Valstybės saugumo departamento statutai,¹² kiti teisės aktai.

Valstybės saugumo policijos Kauno apygarda nuo 1940-06-15 veikė vadovaudamasi sovietų okupacinės valdžios nurodymais.

 

Sudarytojo funkcijos

 

Kauno kontržvalgų dalies, 9-ojo žvalgų punkto, I kriminalinio punkto „B“, Politinės policijos VII punkto, Kauno kriminalinio punkto „A“,Kriminalinės policijos VI rajono, Valstybės saugumo policijos Kauno apygardos uždavinys buvo žvalgyti, išaiškinti ir užkirsti kelią nusikaltimams valstybės saugumui savo apygardos veiklos teritorijoje, sekti įtariamus, politiškai nepatikimus asmenis, rinkti nusikaltimų įrodymus, liudytojų parodymus ir nusikaltusius asmenis perduoti teisingumo įstaigoms, teikti Valstybės saugumo departamentui ataskaitas apie politinę padėtį bei įvykius veiklos teritorijoje.

 

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

 

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

 

Valstybės saugumo policijos Kauno apygardos fondo dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.

1947 m.sudarytas apyrašas Nr. 1, į kurį įrašytos 4069 bylos.

1948 m. sudarytas apyrašas Nr. 3, į kurį įrašyta 151 byla.

1950 m., sutvarkius neaprašytus dokumentus, sudarytas apyrašas Nr. 2, į kurį įrašyta 118 apskaitos vienetų.

1958-05-06 fondo apskaitos dokumentuose buvo įrašyta: apyrašas Nr. 1 – 4076 apskaitos vienetai, apyrašas Nr. 2 – 118 apskaitos vienetų, apyrašas Nr. 3 – 152 apskaitos vienetai.

1958–1979 m. papildomai į apyrašus įrašyti 44 apskaitos vienetai.

1987 m. apskaitos dokumentuose patikslinta, kad fonde yra 3 apyrašai, 4387 apskaitos vienetai.

1993 m. papildomai į apyrašą Nr. 1 įrašyta 30, į apyrašą Nr. 2 – 3 apskaitos vienetai.

Iš viso fonde Nr. 438 yra 3 apyrašai, 4418 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1922–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys. Yra asmenų fotonuotraukų.

1971–1972 m. dalis fondo bylų mikrofilmuotos.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Dokumentų apie Valstybės saugumo policijos Kauno apygardos veiklą yra Valstybės saugumo departamento fonde Nr. 378, Kauno kontržvalgų dalies, 9-ojo žvalgų punkto veiklą –Kariuomenės štabo fonde Nr. 929.

Apyraše Nr. 3 yra Kriminalinės policijos Kauno apygardos bylų.

 

Policijos priežiūroje esančių asmenų bylų apyrašas Nr. 1

 

Apyraše įrašytos policijos priežiūroje esančių asmenų bylos, komunistine veikla įtariamų asmenų sekimo bylos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal asmenų pavardes abėcėlės tvarka.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyta 4114 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1922–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys. Yra asmenų fotonuotraukų.

1971 m. mikrofilmuoti 3679 apskaitos vienetai.

 

Asmenų sekimo, kvotų ir veiklos bylų apyrašas Nr. 2

 

Apyraše įrašytos asmenų sekimo bei kvotų bylos, policijos nuovadų, pasienio policijos bei agentų pranešimai apie įvykius, ateitininkų veiklą.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal asmenų pavardes abėcėlės tvarka.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašyti 152 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1928–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys. Yra asmenų fotonuotraukų.

1972 m. mikrofilmuoti 132 apskaitos vienetai.

 

Asmenų sekimo ir kvotų bylų apyrašas Nr. 3

 

Apyraše įrašytos asmenų sekimo ir kvotų bylos.

Yra Kriminalinės policijos Kauno apygardos bylų.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal asmenų pavardes abėcėlės tvarka.

Iš viso apyraše Nr. 3 įrašyti 152 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1936–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys. Yra asmenų fotonuotraukų.

1972 m. mikrofilmuoti 134 apskaitos vienetai.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyresnioji archyvistė   Edita Motiejūnienė