LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

VAIVADIJOS ARBITRAŽO KAIMO ŪKIŲ SAVININKŲ TURTO BYLOMS BALSTOGĖJE

FONDĄ NR. 1271

2005- 10-         Nr. SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Vaivadijos arbitražas stambesnių kaimo ūkių savininkų turto byloms Balstogėje (Wojewódzki Urząd Rozjemczy do Spraw Majątkowych Posiadaczy Większych Gospodarstw Wiejskich w Białymstoku) (1933-05-16 – 1934-10-23)

Vaivadijos arbitražas kaimo ūkių savininkų turto byloms Balstogėje (Wojewódzki Urząd Rozjemczy do Spraw Majątkowych Posiadaczy Gospodarstw Wiejskich w Białymstoku) (1934-10-24 – 1939-07-15)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

Vaivadijos arbitražas stambesnių kaimo ūkių savininkų turto byloms Balstogėje (toliau – arbitražas) įsteigtas vadovaujantis Lenkijos Respublikos 1933-03-28 įstatymu ,,Dėl arbitražų kaimo ūkių savininkų turto byloms steigimo”.[1]

Arbitražas pradėjo veiklą teisingumo ministrui 1933-05-16 paskyrus arbitražo pirmininką ir pavaduotoją. Paskyrimas buvo suderintas su finansų bei žemės ūkio ir žemės reformos ministrais. Be pirmininko ir pavaduotojo, arbitraže dirbo 14 narių (tarėjų), kuriuos rekomendavo vaivadijos finansų-žemės ūkio reikalų komitetas.[2]

Arbitražas buvo pavaldus Žemės ūkio ir žemės reformos ministerijos Centriniam finansų-žemės ūkio reikalų biurui. Jo veiklą prižiūrėjo Žemės ūkio ir žemės reformos ministras.[3]

Vadovaujantis Lenkijos Respublikos Prezidento 1934-10-24 potvarkiu „Apie žemės ūkio skolų konversiją ir sutvarkymą“ arbitražas pavadintas Vaivadijos arbitražu kaimo ūkių savininkų turto byloms Balstogėje. Arbitražo pavaldumas nepasikeitė, o jo veiklą prižiūrėjo žemės ūkio ir žemės reformų bei teisingumo ministrai.[4]

Vadovaujantis žemės ūkio ir žemės reformų bei teisingumo ministrų 1939-07-14 potvarkiu, arbitražas nuo 1939-07-15 likviduotas, o jo funkcijas, nebaigtas spręsti bylas, dokumentus ir inventorių perėmė Vaivadijos arbitražas kaimo ūkių savininkų turto byloms Vilniuje.[5]

Sudarytojo funkcijos

Arbitražas sprendė ginčus tarp privačių ūkių, žemės ūkio įmonių, kooperatyvų ir kreditorių dėl įsiskolinimų. Arbitražas galėjo įteisinti privačią žemdirbio ir kreditoriaus sutartį, sustabdyti ūkio arba įmonės varžytynes, skolų mokėjimą išdėstyti 7 metams, o palikimo išmokėjimą giminėms – 12 metų, sumažinti skolos metines palūkanas, sumažinti skolos sumą, jeigu kreditorius imdavo didesnes palūkanas, negu numato įstatymas.[6]

II. FONDO SUDARYMAS IR SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Vaivadijos arbitražo kaimo ūkių savininkų turto byloms Balstogėje dokumentų perdavimo į archyvą data nenustatyta. Dokumentų perdavimo-perėmimo akto nėra.

Sutvarkius rastas neaprašytas arbitražo bylas, 1966 m. buvo sudarytas fondas Nr. 1271, į kurio apyrašą Nr. 1 įrašyti 7 apskaitos vienetai.

Iš viso fonde Nr. 1271 yra 1 apyrašas, 7 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1936–1939 m.

Arbitražo organizacinės-tvarkomosios veiklos dokumentų, spręstų bylų yra Vaivadijos finansų-žemės ūkio biuro Balstogėje ir Vaivadijos arbitražo kaimo ūkių savininkų turto byloms Balstogėje jungtiniame fonde Nr. 1207.

Fondas Nr. 1271 neprofilinis, jo dokumentai turėtų būti perduoti Lenkijai.

Arbitražo bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašytos arbitraže spręstos ginčų dėl įsiskolinimų bylos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos chronologine tvarka pagal bylos pradžios datą.

Iš viso fondo Nr. 1271 apyraše Nr. 1 įrašyti 7 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1936-1939 m.

Dokumentai lenkų kalba. Dokumentų sukūrimo būdai - mašinraštis, rankraštis.

Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji archyvistė   Edita Motiejūnienė