LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

VALSTYBĖS SAUGUMO IR KRIMINALINĖS POLICIJOS MARIJAMPOLĖS APYGARDOS FONDĄ NR. 452

2009-01-20 Nr. SA-10

Vilnius

 

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

 

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

 

1. Vilkaviškio kriminalinės milicijos punktas (1921 m. gegužės mėn.–1923 m. rugsėjo mėn.)

Vilkaviškio kriminalinės milicijos punktas „A“ (1923 m. rugsėjo mėn.–1923-12-31)

Vilkaviškio kriminalinės policijos punktas (1924-01-01–1927 m. sausio mėn.)

Marijampolės kriminalinės policijos punktas (1927 m. sausio mėn.–1927-04-30)

Marijampolės kriminalinės policijos punktas „B“ (1927-05-01–1927-06-30)

2. IV kriminalinis punktas „B“ (1923-08-01–1923-12-31)

Politinės policijos III punktas (1924 m.–1927-04-30)

Marijampolės kriminalinės policijos punktas „A“ (1927-05-01–1927-06-30)

Marijampolės kriminalinės policijos punktas (1927-07-01–1927-09-30)

Kriminalinės policijos III rajonas (1927-10-01–1933-05-31)

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Marijampolės apygarda (1933-06-01–1940-06-15)

 

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

 

1. Vilkaviškio kriminalinės milicijos punktas įsteigtas 1921 m. gegužės mėn. vadovaujantis 1921-03-29 Vidaus reikalų ministerijos etatais.¹ Tiksli punkto įsteigimo data nenustatyta. Punkto būstinė buvo Vilkaviškyje, veiklos teritorija apėmė Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio apskritis.² Dokumentuose punktas dar vadinamas Vilkaviškio kriminaliu punktu.

Nuo 1923 m. rugsėjo mėn. Vilkaviškio kriminalinės milicijos punktas vadinosi Vilkaviškio kriminalinės milicijos punktu „A“.³ Tiksli punkto pavadinimo pakeitimo data nenustatyta.

Vadovaujantis vidaus reikalų ministro 1924-01-15 įsakymu Nr. 5 Vilkaviškio kriminalinės milicijos punktas „A“ nuo 1924-01-01 pavadintas Vilkaviškio kriminalinės policijos punktu.⁴

Vilkaviškio kriminalinės milicijos (vėliau – policijos) punktas buvo pavaldus Vilkaviškio apskrities viršininkui ir milicijos (nuo 1924-01-01 – policijos) vadui, veiklą kontroliavo Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamentas.

Vadovaujantis Piliečių apsaugos departamento 1927-01-28 įsakymu Nr. 1 kriminalinės policijos punktas iš Vilkaviškio buvo perkeltas į Marijampolę ir pavadintas Marijampolės kriminalinės policijos punktu.⁵ Tiksli punkto perkėlimo data nenurodyta.

Vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos etatų 1927-01-01 pakeitimu,⁶ Marijampolės kriminalinės policijos punktas nuo 1927-05-01 buvo pavadintas Marijampolės kriminalinės policijos punktu „B“.⁷

Punkto veiklą 1921 m. gegužės mėn.–1927-06-30 reglamentavo 1920-05-20 Milicijos įstatymas,⁸ kiti teisės aktai.

2. Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamento Kriminalinio skyriaus ,,B“ 1923-08-01 įsakymu Nr. 1 Vilkaviškyje buvo įsteigtas IV kriminalinis punktas „B“.⁹IV kriminalinio punkto „B“ veiklos teritorija apėmė Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio apskritis.¹⁰

Dokumentuose dar vartojamas Kriminalio skyriaus „B“ IV punkto pavadinimas.

IV kriminalinis punktas „B“ buvo pavaldus Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamento Kriminaliniam skyriui „B“.

Vadovaujantis vidaus reikalų ministro 1924-01-15 įsakymu Nr. 5 ir 1924-06-05 įsakymu Nr. 32,¹¹ IV kriminalinis punktas „B“ nuo 1924 m. buvo pertvarkytas į Politinės policijos III punktą. Tiksli pertvarkymo data nenustatyta. Punktui vadovavo viršininkas. Punkto būstinė buvo Vilkaviškyje.

Politinės policijos III punktas buvo pavaldus Vidaus reikalų ministerijos Politinės policijos skyriui.¹²

Politinės policijos III punkto veiklą reglamentavo 1920-05-20 Milicijos įstatymas, 1925-04-20 Politinės policijos statutas,¹³ kiti teisės aktai.

Vadovaujantis Vidaus reikalų ministerijos 1927-01-01 etatų pakeitimu,¹⁴ nuo 1927-05-01 Politinės policijos III punktas buvo pavadintas Marijampolės kriminalinės policijos punktu „A“.¹⁵

Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos viršininko 1927-07-09 įsakymu Nr. 32 Marijampolės kriminalinės policijos punktai „A“ ir „B“ nuo 1927-07-01 buvo sujungti ir pavadinti Marijampolės kriminalinės policijos punktu.¹⁶

Marijampolės kriminalinės policijos punktas buvo pavaldus Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos centrui.

Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos direktoriaus 1927-11-04 įsakyme Nr. 53 nurodyta Marijampolės kriminalinės policijos punktą nuo 1927-10-01 vadinti Kriminalinės policijos III rajonu. Kriminalinės policijos III rajono būstinė buvo Marijampolėje, veiklos teritorija – Alytaus, Marijampolės, Seinų, Šakių ir Vilkaviškio apskritys.¹⁷

Kriminalinės policijos III rajonas buvo pavaldus Vidaus reikalų ministerijos Kriminalinės policijos valdybai.

Vadovaujantis 1933-05-29 Valstybės saugumo departamento statutu ir Valstybės saugumo departamento 1933-06-01 įsakymu Nr. 1, Kriminalinės policijos III rajonas buvo pertvarkytas į Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Marijampolės apygardą. Apygardos darbui vadovavo viršininkas. Apygardos veiklos teritorija apėmė Alytaus, Marijampolės, Seinų, Šakių ir Vilkaviškio apskritis, būstinė buvo Marijampolėje.¹⁸

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Marijampolės apygarda buvo pavaldi Vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo departamentui.

Kriminalinės policijos III rajono bei Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Marijampolės apygardos veiklą reglamentavo 1920-05-20 Milicijos įstatymas, 1928-03-10 Kriminalinės policijos ir 1933-05-29 Valstybės saugumo departamento statutai,¹⁹ kiti teisės aktai.

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Marijampolės apygarda nuo 1940-06-15 veikė vadovaudamasi sovietų okupacinės valdžios nurodymais.

 

Sudarytojo funkcijos

 

1. Vilkaviškio kriminalinės milicijos (vėliau – policijos) punkto, Marijampolės kriminalinės policijos punkto, Marijampolės kriminalinės policijos punkto „B“ uždavinys buvo užkirsti kelią kriminaliniams nusikaltimams, sekti, išaiškinti kriminalinius nusikaltėlius ir perduoti juos teisingumo įstaigoms, ieškoti dingusių asmenų bei turto.

2. IV kriminalinio punkto „B“, Politinės policijos III punkto, Marijampolės kriminalinės policijos punkto „A“ tikslas buvo užkirsti kelią priešvalstybinių politinių organizacijų veiklai, sekti įtariamus, politiškai nepatikimus asmenis.

Kriminalinės policijos III rajono, Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Marijampolės apygardos uždavinys buvo žvalgyti, įspėti ir išaiškinti nusikaltimus valstybės saugumui bei kriminalinius nusikaltimus savo apygardos veiklos teritorijoje, rinkti nusikaltimų įrodymus, liudytojų parodymus ir nusikaltusius asmenis perduoti teisingumo įstaigoms, teikti Valstybės saugumo departamentui ataskaitas apie politinę ir kriminogeninę padėtį veiklos teritorijoje.

 

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

 

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

 

Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Marijampolės apygardos fondo dokumentų įsigijimo šaltinis nenustatytas. Į valstybės archyvų sistemą dokumentai perduoti 1940 m.

1947 m. buvo sudarytas apyrašas Nr. 1, į kurį buvo įrašytos 588 bylos.

1958-10-08 patikslintas apskaitos vienetų skaičius fonde – apyraše Nr. 1 buvo įrašyti 595 apskaitos vienetai.

1987 m. papildomai įrašyti 4 apskaitos vienetai.

2000 m. prie fondo Nr. 452 prijungus fondą Nr. 453, kurio sudarytojas taip pat Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Marijampolės apygarda, į apyrašą Nr. 1 papildomai buvo įrašyti 5 apskaitos vienetai.

2001 m. papildomai įrašytas 1 apskaitos vienetas.

Iš viso fonde Nr. 452 yra 1 apyrašas, 605 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1923–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys.

Fonde yra Pasienio policijos Šakių baro IV rajono viršininko asmens byla.

Dokumentų apie Valstybės saugumo ir kriminalinės policijos Marijampolės apygardos veiklą yra Valstybės saugumo departamento fonde Nr. 378.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

Asmenų kvotų ir veiklos bylų apyrašas Nr. 1

 

Apyraše įrašyti Valstybės saugumo departamento direktoriaus įsakymai personalo klausimais, agentūriniai pranešimai apie įvykius apygardoje bei asmenų kvotų bylos.

Pasienio policijos Šakių baro IV rajono viršininko asmens byla.

Asmenų kvotų bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal asmenų pavardes abėcėlės tvarka, veiklos bylos – pagal svarbumą.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 605 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1923–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyresnioji archyvistė   Edita Motiejūnienė