LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

VI UKMERGĖS ŠAULIŲ RINKTINĖS FONDĄ NR. 1146

2007-11-         Nr. SA -

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Ukmergės skyrius (1919-10-28–1922-08-26)

VI šaulių skyrius (1922-08-27–1925-09-10)

VI šaulių rinktinė Ukmergėje(1925-09-11–1935-08-08)

VI Ukmergės šaulių rinktinė (1935-08-09–1940-08-31)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos 1919-10-29 posėdžio protokolo Nr. 8 nutarimu nuo 1919-10-28 įsteigtas Ukmergės skyrius, o centro valdybos prezidiumo 1920-11-12 nutarimu Nr. 157 patvirtinta Ukmergės skyriaus valdyba.[1] Skyrių valdė skyriaus būrių atstovų visuotinis suvažiavimas ir skyriaus valdyba. Apskrityje skyrius galėjo veikti tik leidus apskrities karo komendantui.

Skyrius savo veikloje vadovavosi 1919 m. Pagrindiniais Lietuvos šaulių sąjungos įstatais, 1920 m. Lietuvos šaulių sąjungos įstatais[2] ir kitais teisės aktais.

Vyriausio šaulių sąjungos karo instruktoriaus 1921-11-16 įsakymu Nr. 3 Ukmergės skyriaus karinę veiklą kontroliavo I rajono karo instruktorius.[3]

Skyrius savo veikloje vadovavosi 1921 m. Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu,[4] Šaulių sąjungos karinės organizacijos dėsniais[5] ir kitais teisės aktais.

Vyriausio šaulių sąjungos karo instruktoriaus 1922-08-27 įsakymu Nr. 2 Ukmergės skyrius pavadintas VI šaulių skyriumi.[6]

Skyrius savo veikloje vadovavosi 1924 m. Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu,[7] 1925 m. Lietuvos šaulių sąjungos vidaus tvarkos statutu[8] ir kitais teisės aktais.

Lietuvos šaulių sąjungos viršininko 1925-09-11 įsakymu Nr. 32 VI šaulių skyrius buvo pavadintas VI šaulių rinktine Ukmergėje.[9]

Šaulių sąjungos vado 1935-09-02 įsakymu Nr. 16 nuo 1935-08-09 VI šaulių rinktinė Ukmergėje pavadinta VI Ukmergės šaulių rinktine.[10]

Rinktinė savo veikloje vadovavosi 1935 m. Šaulių sąjungos įstatymu, 1936 m. Šaulių sąjungos statutu[11] ir kitais teisės aktais.

1940-07-13 Šaulių sąjungos likvidavimo įstatymu Šaulių sąjunga su visais jos padaliniais nuo 1940-07-13 likviduota.[12]

VI Ukmergės šaulių rinktinė likviduota 1940-08-31.[13]

Sudarytojo veiklos sritis

Ukmergės skyriaus, VI šaulių skyriaus, VI šaulių rinktinės Ukmergėje, VI Ukmergės šaulių rinktinės nariais galėjo būti visi Lietuvos piliečiai nuo 17 metų amžiaus, o nuo 1935 m. - nuo 16 metų.

Skyrius, o vėliau rinktinė organizavo vietos šaulius, vadovavo, kontroliavo būrių veiklą, rūpinosi šaulių karine parengtimi, skleidė krašto gynimo idėjas, mokė šaulius ir gyventojus karo dalykų, ugdė šaulių fizinį ir dvasinį pasirengimą, teikė policijai ir krašto gyventojams pagalbą gaisro, potvynio ir kt. nelaimių atvejais, rengė literatūros ir muzikos vakarus, sporto varžybas, loterijas, prižiūrėjo karių kapus, turėjo dūdų orkestrus, chorus, bibliotekas, veikė rinktinės sporto klubas „Šaulys“.

Laikė ginklų sandėlius, narius aprūpino ginklais ir amunicija.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.

1952-11-11 Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas perėmė iš Lietuvos TSR valstybinio Ukmergės rajono archyvo Šaulių sąjungos Ukmergės rinktinės dokumentus. Buvo perimti 1962 apskaitos vienetai, įrašyti į apyrašą Nr. 1.

1999 m. patikslintas fondo pavadinimas. Fondas pavadintas „VI Ukmergės šaulių rinktinė“.

Iš viso fonde Nr. 1146 yra 1 apyrašas, 1962 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919-1940 m. Dokumentai lietuvių kalba.

VI Ukmergės šaulių rinktinės veiklos dokumentai yra įrašyti ir fonde Nr. 561.

Priėjimas prie asmens dokumentų ribojamas.

Narių asmens bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašytos rinktinės narių asmens bylos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal asmenų pavardes abėcėlės tvarka.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 1962 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas – rankraštis, mašinraštis, yra nuotraukų.

Priėjimas prie asmens dokumentų ribojamas.

Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji archyvistė   Neringa Betingienė