LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS
PAŽYMA APIE
LIETUVOS ŽYDŲ LABDAROS ORGANIZACIJŲ FONDĄ NR. 1147
2013-09-26 Nr. SA-64
Vilnius
I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS
Sudarytojų pavadinimų pasikeitimai
1. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vyriausiojo įgaliotinio karo atbėgėliams šelpti įstaiga (1940 m. sausio mėn.–1940-02-13);
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Karo atbėgėlių skyriaus Žydų atbėgėlių atstovas (1940 m. vasario mėn.–1940-03-14);
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Karo atbėgėliams šelpti Kauno skyriaus Žydų atbėgėlių atstovas (1940-03-15–1940-05-30);
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Karo atbėgėliams šelpti Kauno skyriaus Žydų atbėgėlių komitetas (1940-05-31–1940-08-21);
Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Žydų atbėgėlių komitetas (1940-08-22–1940-11-30);
Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Žydų atbėgėlių Kauno komitetas (1940-12-01–1941 m. sausio mėn.).
2. Žydų labdaros, socialinės pagalbos ir kultūros draugija „Ezro“ (1926-02-11–1940-08-07).
3. Lietuvos žydų sveikatos apsaugos draugija „Oze“ (1922-01-05–1940 m.).
4. Žydų kultūriniams ir dvasiniams reikalams tenkinti draugija „Adat-Izroel“ (1926-02-11–1937-07-15);
Kauno žydų kultūriniams ir dvasiniams reikalams tenkinti draugija „Adat-Israel“ (1937-07-16–1940-08-07).
5. Draugija „Kneses-Isroel“ (1932-10-08–1940-08-07).
6. Nuskurdusiems žydams šelpti draugija (1932-03-18–1936-09-22);
Skurdo ištiktiems žydams šelpti draugija (1936-09-23–1940-08-26).
7. Telšių žydų labdaringųjų moterų draugija (1936-09-15–1940-08-10).
8. Kauno žydų labdaros draugija „Nachlat-Izroel“ (1938-06-18–1940-08-07).
9. Vokietijos žydams šelpti draugija (1933-10-17–1935-07-04).
10. Psichiškų ligonių žydų globos draugija Lietuvoje (1925-08-14–1940-08-10).
11. Lietuvos žydams darbininkams šelpti Kaune draugija (1920-05-12–1928-03-08).
12. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vyriausiojo įgaliotinio karo atbėgėliams šelpti įstaigos Pabėgėlių skyriaus įgaliotinis Vilniuje (1939-12-01–1940-01-28);
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Bendrojo karo atbėgėlių Vilniaus srityje šelpimo skyriaus Žydų atbėgėlių šelpimo poskyris (1940-01-29–1940-03-17);
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Karo atbėgėliams šelpti Vilniaus skyriaus Žydų atbėgėlių šelpimo poskyris (1940-03-18–1940-08-21);
Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Karo atbėgėliams šelpti Vilniaus skyriaus Žydų atbėgėlių šelpimo poskyris (1940-08-22–1940-11-30);
Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Žydų atbėgėlių Vilniaus komitetas (1940-12-01–1941 m. sausio mėn.).
Sudarytojų įsteigimas, pavaldumas
1. Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Žydų atbėgėlių Kauno komitetas
Karo atbėgėliams tvarkyti komisariato 1940-01-18 įsakymu visas karo atbėgėlių ir svetimšalių šelpimas buvo pavestas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijai.1 Remiantis šiuo įsakymu, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vyriausioji valdyba visą šelpimo darbą pavedė Vyriausiajam įgaliotiniui karo atbėgėliams šelpti.
Vadovaujantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vyriausiosios valdybos 1940-02-14 posėdžio Nr. 62 nutarimu priimtomis Karo atbėgėliams šelpti santvarkos taisyklėmis, 1940 m. vasario mėn. veiklą pradėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Karo atbėgėlių skyriaus Žydų atbėgėlių atstovas.2
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininko 1940-03-18 įsakymu Nr. 212 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Karo atbėgėlių skyrius nuo 1940-03-15 pavadintas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Karo atbėgėliams šelpti Kauno skyriumi.3
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vyriausiosios valdybos 1940-05-31 posėdžio Nr. 78 nutarimu buvo pakeistas karo atbėgėlius šelpiančių įstaigų sąrašas, kuriame, be kitų tautybių atbėgėlių komitetų, nurodomas ir Žydų atbėgėlių komitetas.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Karo atbėgėliams šelpti Kauno skyrius dokumentuose dar vadinamas Karo atbėgėlių bendruoju Kauno šelpimo skyriumi.4
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vyriausiosios valdybos 1940-08-22 posėdžio Nr. 90 nutarimu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pavadinta Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus draugija.5
Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Vyriausiojo įgaliotinio karo atbėgėliams šelpti 1940-12-12 įsakymu Nr. 21 Žydų atbėgėlių komitetas Kaune nuo 1940-12-01 pavadintas Žydų atbėgėlių Kauno komitetu.6
Vadovaujantis Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos 1940-12-30 nutarimu Nr. 473 „Dėl karo atbėgėlių komitetų, esamų prie Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus likvidavimo“, kuriuo Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Karo atbėgėlių žydų komitetas ir jo skyriai iki 1941-01-10 turėjo būti likviduoti, Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Žydų atbėgėlių Kauno komitetas veiklą baigė. Tiksli komiteto veiklos pabaigos data 1941 m. sausio mėn. nenustatyta.7
2. Žydų labdaros, socialinės pagalbos ir kultūros draugija „Ezro“ 1926-02-11 įregistruota Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 683.
Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija. Draugija veikė visoje Lietuvoje, jos buveinė buvo Kaune.
1929-02-02 Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje draugijos įstatai buvo perregistruoti, registro Nr. 1208.8
1937-01-26 draugija buvo perregistruota Vidaus reikalų ministerijoje, registro Nr. 1543.
Vidaus reikalų ministro 1940-08-07 nutarimu Žydų labdaros, socialinės pagalbos ir kultūros draugija „Ezro“ uždaryta.9
3. Lietuvos žydų sveikatos apsaugos draugijos „Oze“ įstatai įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje 1922-01-05, registro Nr. 132.
1929-02-07 draugijos įstatai buvo perregistruoti, registro Nr. 1209.10
1936-09-23 draugija buvo perregistruota Vidaus reikalų ministerijoje, registro Nr. 896.
Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija. Draugija veikė visoje Lietuvoje, jos buveinė buvo Kaune. 1939 m. veikė 16 draugijos skyrių.
Vidaus reikalų ministro 1940-07-26 nutarimu Lietuvos žydų sveikatos apsaugos draugijai „Oze“ su skyriais buvo leista toliau veikti.11
Tiksli data, kada 1940 m. draugija baigė veiklą, nenustatyta.
4. Kauno žydų kultūriniams ir dvasiniams reikalams tenkinti draugija „Adat-Israel“.
Žydų kultūriniams ir dvasiniams reikalams tenkinti draugijos „Adat-Izroel“ įstatai 1926-02-11 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 684.
1929-02-07 Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje buvo užregistruoti draugijos įstatų pakeitimai, registro Nr. 1207.12
Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija. Draugija veikė visoje Lietuvoje, jos buveinė buvo Kaune.
Žydų kultūriniams ir dvasiniams reikalams tenkinti draugija „Adat-Izroel“ 1937-07-16 buvo perregistruota Vidaus reikalų ministerijoje, registro Nr. 4986. Pakeistas draugijos pavadinimas. Draugija pavadinta „Kauno žydų kultūriniams ir dvasiniams reikalams tenkinti draugija „Adat-Israel“.
Vidaus reikalų ministro 1940-08-07 nutarimu Kauno žydų kultūriniams ir dvasiniams reikalams tenkinti draugija „Adat-Israel“ uždaryta.13
5. Draugijos „Kneses-Isroel“ įstatai 1932-10-08 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 88.
Draugijai vadovavo visuotinis narių susirinkimas, valdyba ir taryba. Draugija veikė Kauno mieste.
Draugija perregistruota Vidaus reikalų ministerijoje 1936-09-15, registro Nr. 320.14
Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija. Draugija veikė visoje Lietuvoje, jos buveinė buvo Kaune.
Vidaus reikalų ministro 1940-08-07 nutarimu draugija „Kneses-Isroel“ uždaryta.15
6. Skurdo ištiktiems žydams šelpti draugija.
Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje 1932-03-18 buvo įregistruoti Nuskurdusiems žydams šelpti draugijos įstatai, registro Nr. 24.
Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija. Draugija veikė visoje Lietuvoje, jos buveinė buvo Kaune.
Nuskurdusiems žydams šelpti draugija 1936-09-23 perregistruota Vidaus reikalų ministerijoje, registro Nr. 895. Buvo pakeistas draugijos pavadinimas. Draugija pavadinta „Skurdo ištiktiems žydams šelpti draugija“.16
Vidaus reikalų ministro 1940-08-26 nutarimu Skurdo ištiktiems žydams šelpti draugija uždaryta.
7. Telšių žydų labdaringųjų moterų draugijos įstatai 1936-09-15 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 312.17
Draugijai vadovavo visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija. Draugija veikė ir jos buveinė buvo Telšiuose.
Vidaus reikalų ministro 1940-08-10 nutarimu draugija uždaryta.18
8. Kauno žydų labdaros draugijos „Nachlat-Izroel“ įstatai Vidaus reikalų ministro patvirtinti 1937-06-17. Draugija 1938-06-18 įrašyta į Vidaus reikalų ministerijos draugijų registrą Nr. 4074.
Draugijai vadovavo visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija. Draugija veikė Kauno mieste.
Vidaus reikalų ministro 1940-08-07 nutarimu draugija uždaryta.19
9. Vokietijos žydams šelpti draugijos įstatai Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje įregistruoti 1933-10-17, registro Nr. 108.
Draugijai vadovavo visuotinis skyrių atstovų suvažiavimas ir centro valdyba. Draugija veikė visoje Lietuvoje, jos buveinė buvo Kaune. Draugija 1933–1935 m. turėjo 4 skyrius.
Vokietijos žydams šelpti draugija, kaip nesilaikanti savo įstatų, Komisijos klausimams apie draugijas 1935-07-04 nutarimu buvo uždaryta.20
10. Psichiškų ligonių žydų globos draugijos Lietuvoje įstatai 1925-08-14 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 613.
Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija. Draugija veikė visoje Lietuvoje, jos buveinė buvo Kaune.
Psichiškų ligonių žydų globos draugija Lietuvoje 1929-02-07 buvo perregistruota Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 1214.
1936-05-29 draugija perregistruota Vidaus reikalų ministerijoje. Draugijų registre įrašyta Nr. 94.21
Vidaus reikalų ministro 1940-08-10 nutarimu draugija uždaryta.22
11. Lietuvos žydams darbininkams šelpti Kaune draugijos įstatai 1920-05-12 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 37.
Draugijai vadovavo visuotinis narių susirinkimas ir komitetas. Draugijos veikė visoje Lietuvoje.
Lietuvos žydams darbininkams šelpti Kaune draugija, kaip nesilaikanti savo įstatų, Komisijos klausimams apie draugijas 1928-03-08 nutarimu buvo uždaryta.23
12. Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Žydų atbėgėlių Vilniaus komitetas
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininko 1940-01-03 įsakymu Nr. 204 nuo 1939-12-01 paskirtas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgaliotinis Vilniuje.24Dokumentuose dar vartojamas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vyriausiojo įgaliotinio karo atbėgėliams šelpti įstaigos Pabėgėlių skyriaus įgaliotinio Vilniuje pavadinimas.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vyriausiosios valdybos 1940-01-29 posėdžio Nr. 59 nutarimu buvo įsteigtas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Bendrasis karo atbėgėlių Vilniaus srityje šelpimo skyrius ir jo priežiūroje veikiantis Žydų atbėgėlių šelpimo poskyris.25
Nuo 1940-03-18 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Bendrojo karo atbėgėlių Vilniaus srityje šelpimo skyrius vadinamas Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Karo atbėgėliams šelpti Vilniaus skyriumi.26
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vyriausiosios valdybos 1940-08-22 posėdžio Nr. 90 nutarimu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija pavadinta Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus draugija.27
Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Vyriausiojo įgaliotinio karo atbėgėliams šelpti 1940-12-12 įsakymu Nr. 21 Žydų atbėgėlių komiteto Vilniaus skyrius nuo 1940-12-01 vadinamas Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Žydų atbėgėlių Vilniaus komitetu.28
Vadovaujantis Lietuvos TSR Liaudies Komisarų Tarybos 1940-12-30 nutarimu Nr. 473 „Dėl karo atbėgėlių komitetų, esamų prie Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus likvidavimo“, kuriuo Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Karo atbėgėlių žydų komitetas ir jo skyriai iki 1941-01-10 turėjo būti likviduoti, Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Žydų atbėgėlių Vilniaus komitetas veiklą baigė. Tiksli komiteto veiklos pabaigos data 1941 m. sausio mėn. nenustatyta.29
Sudarytojų veiklos sritis
1. Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Žydų atbėgėlių Kauno komitetas rinko lėšas pabėgėlių šelpimui, rūpinosi ir šelpė žydus atbėgėlius gyvenančius Kauno mieste ir kituose Lietuvos miestuose, steigė valgyklas, bendrabučius, sandėlius.
2. Žydų labdaros, socialinės pagalbos ir kultūros draugija „Ezro“ steigė ligonines, ambulatorijas, vaistines, elgetynus, vaikų darželius, našlaičių namus, valgyklas, pradžios, vidurines, aukštesniąsias mokyklas, suaugusiems kursus, spec. mokyklas, darbo namus, vartotojų krautuves. Globojo neturtėlius, teikė jiems vienkartines ir daugkartines pašalpas, aprūpino drabužiais, maistu. Šelpė mokslininkus ir besimokančius asmenis, rūpinosi žydų kultūros ir jos įstaigų plėtojimusi.
3. Lietuvos žydų sveikatos apsaugos draugija „Oze“ rūpinosi žydų gyventojų sveikata, jų kūno lavinimu, atliko sanitarijos mokslinius tyrimus, steigė ligonines, ambulatorijas, sanatorijas, vaikų darželius, globos namus, rengė žydų sveikatos apsaugos darbuotojus, organizavo kursus, paskaitas, leido periodinius leidinius, knygas, brošiūras.
4. Žydų kultūriniams ir dvasiniams reikalams tenkinti draugija „Adat-Israel“ rūpinosi, kad žydų dvasinis gyvenimas vystytųsi žydų tikybos dvasioje. Draugija steigė ir išlaikė maldos namus bei kitas žydų kulto įstaigas ir rūpinosi jų ūkiu, steigė tikybines mokyklas, skirdavo pašalpas tikybinėms organizacijoms ir jų įstaigoms, susitarusi su sinagogomis ar žydų maldos namais valdė ir išlaikė Kauno žydų kapines.
5. Draugija „Kneses-Isroel“ rėmė ir išlaikė Vilijampolės rabinų seminariją „Kneses-Isroel“, telkė prie šios rabinų seminarijos visus jos buvusius mokinius ir prijaučiančius asmenis, siekė kelti jų tikybinį ir kultūrinį lygį. Draugija skyrė pašalpas ir stipendijas neturtingiems seminarijos mokiniams, steigė fondus ir stipendijas.
6. Skurdo ištiktiems žydams šelpti draugija rūpinosi nuskurdusiais žydais, teikė jiems pagalbą, skyrė pašalpas, aprūpino darbu, siekė, kad jiems būtų teikiama medicinos pagalba, steigė liaudies valgyklas.
7. Telšių žydų labdaringųjų moterų draugija teikė Telšių miesto žydų beturčiams materialinę pagalbą pašalpomis, aprūpino juos rūbais, maistu ir butais, padėjo susirasti darbą. Beturčius ligonius aprūpino vaistais ir gydytojo pagalba namie, draugijos lėšomis siuntė juos į ligonines, prieglaudas, našlaičių namus, pradines ir amatų mokyklas.
Draugija rengė viešas rinkliavas, koncertus, vakarus, priėmė jai testamentais paliktą turtą.
8. Kauno žydų labdaros draugija „Nachlat-Izroel“ nedidelėmis pašalpomis rėmė neturtingus žydus, lankančius sinagogą „Nachlat-Izrael“ Kaune.
9. Vokietijos žydams šelpti draugijos tikslas buvo teikti materialinę ir moralinę paramą Vokietijos žydams.
Draugija rengė paskaitas, koncertus, spektaklius, rinkliavas, loterijas, kursus, steigė kultūros, švietimo bei meno įstaigas, bibliotekas, skaityklas, leido ir platino spaudą.
10. Psichiškų ligonių žydų globos draugija Lietuvoje teikė moralinę, materialinę ir medicininę pagalbą psichikos ligomis sergantiems žydams, gydomiems gydymo įstaigose ir išėjusiems iš jų, savo lėšomis išlaikė ligonių globėjus ir instruktorius. Draugija steigė gydymo įstaigas, mokyklas sergantiems vaikams, organizavo konsultacijas, pasitarimus, paskaitas.
11. Lietuvos žydams darbininkams šelpti Kaune draugijos tikslas buvo finansiškai remti žydus darbininkus. Draugija paramos prašė Amerikos, Skandinavijos ir Vokietijos komitetų nuo karo nukentėjusiems žydams šelpti, rengė koncertus, literatūros ir muzikos vakarus, paskaitas ir spektaklius. Draugijos lėšas sudarė vienkartiniai ir mėnesiniai narių mokesčiai, Vyriausybės ir savivaldybių pašalpos, Amerikos, Skandinavijos ir Vokietijos komitetų nuo karo nukentėjusiems žydams šelpti aukos ir kt.
12. Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus Žydų atbėgėlių Vilniaus komitetas rūpinosi ir šelpė žydų atbėgėlius gyvenančius Vilniaus mieste ir srityje, užsienyje ieškojo žydų pabėgėlių iš Vilniaus krašto.
II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS
Bendrosios žinios apie fondo dokumentus
Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.
Fondo Nr. 1147 apyrašas Nr. 1 sudarytas 1959-07-25.
Jungtinį Žydų labdaros draugijų fondą Nr. 1147 sudarė: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Žydų atbėgėliams šelpti komiteto, Žydų labdaros, socialinės pagalbos ir kultūros draugijos „Ezro“, Lietuvos žydų sveikatos apsaugos draugijos „Oze“, Kauno žydų kultūriniams ir dvasiniams reikalams tenkinti draugijos „Adat-Izroel“, Draugijos „Kneses-Isroel“, Skurdo ištiktiems žydams šelpti draugijos, Telšių žydų labdaringųjų moterų draugijos, Kauno žydų labdaros draugijos „Nachlat-Izroel“, Vokietijos žydams šelpti draugijos dokumentai.
1961-04-29 apskaitos duomenimis jungtinį fondą Nr. 1147 sudarė vienas apyrašas, į kurį buvo įrašytos 748 bylos. Dalis bylų buvo įrašytos suminiu principu.
1970 m. fonde Nr. 1147 buvo vienas apyrašas ir 753 apskaitos vienetai.
1978 m. sudarytos 7 bylos ir iš kitų fondų perkeltos 4 bylos, kurios buvo įrašytos į apyrašą Nr.1.
1979–1995 metais papildomai buvo įrašytos 2 bylos.
1995-02-23 iš F. 1143 buvo perkelta 1 byla.
1995 m. fonde Nr. 1147 buvo 1 apyrašas ir 767 apskaitos vienetai.
1995 m. archyvistas Šachnė Bereznickas patikslino fondo pavadinimą, bylų antraštes, dokumentų datas ir sunumeravo bylų lapus. Dokumentų sisteminimas bylose nepakeistas, vertės ekspertizė nebuvo atlikta, bylų sisteminimas apyraše nepakeistas.
2002–2003 m. buvo redaguotos bylų antraštės.
2003 m. apskaitos duomenimis fondo Nr. 1147 apyraše Nr.1 buvo įrašyti 774 apskaitos vienetai.
2003-06-26 patikslintas fondo Nr. 1147 pavadinimas. Fondas pavadintas ,,Lietuvos žydų labdaros organizacijos“.
2003 m. iš Lietuvos žydų visuomeninių organizacijų fondo Nr. 1141 į fondą Nr. 1147 atkelta 1 byla ir apyraše Nr. 1 įrašyta Nr. 765.
Iš fondo Nr. 1136 apyrašo Nr. 1 atkelta: Lietuvos žydų sveikatos apsaugos draugijos „Oze“ – 1 byla, Psichiškų ligonių žydų globos draugijos Lietuvoje – 1 byla, Lietuvos žydams darbininkams šelpti Kaune draugijos –1 byla, Vokietijos žydams šelpti draugijos –1 byla, o iš apyrašo Nr. 2 perkeltos Vilniaus žydų bendruomenės komiteto atbėgėliams šelpti 3 bylos. Fondo Nr. 1147 apyraše Nr. 1 šios 7 bylos įrašytos Nr.763, 764, 766–770.
Iš viso fonde Nr. 1147 yra 1 apyrašas, 782 apskaitos vienetai. Dokumentų chronologinės ribos 1920–1922 m., 1926–1941 m. Dokumentai jidiš, lietuvių, lenkų, anglų, rusų, prancūzų,vokiečių kalbomis.
Veiklos bylų apyrašas Nr. 1
Apyraše įrašyti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Žydų atbėgėliams šelpti komiteto, Žydų labdaros, socialinės pagalbos ir kultūros draugijos „Ezro“, Lietuvos žydų sveikatos apsaugos draugijos „Oze“, Kauno žydų kultūriniams ir dvasiniams reikalams tenkinti draugijos „Adat-Izroel“, draugijos „Kneses-Isroel“, Skurdo ištiktiems žydams šelpti draugijos, Telšių žydų labdaringųjų moterų draugijos, Kauno žydų labdaros draugijos „Nachlat-Izroel“, Vokietijos žydams šelpti draugijos, Lietuvos žydams darbininkams šelpti Kaune draugijos, Psichiškų ligonių žydų globos draugijos Lietuvoje, Vilniaus žydų bendruomenės komiteto atbėgėliams šelpti veiklos dokumentai: draugijų įstatai, valdybų, skyrių, posėdžių protokolai, karo atbėgėlių sąrašai ir registracijos knygos, indentifikacijos kortelės, žinių lapai, prašymai pašalpai gauti ir pašalpų lentelės, susirašinėjimo skyrių steigimo ir jų veiklos, karo atbėgėlių šelpimo, jų paieškos, ligonių nemokamo gydymo ir kt. veiklos klausimais dokumentai, statistinių žinių bylos.
Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal organizacijų pavadinimus. Susirašinėjimo su skyriais bylos įrašytos pagal skyrių pavadinimus. Karo atbėgėlių paieškos bylos apyraše įrašytos pagal asmenų pavardes abėcėlės tvarka, kuri griežtai nėra išlaikyta.
Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 782 apskaitos vienetai.
Dokumentų chronologinės ribos 1920–1922 m., 1926–1941 m. Dokumentai jidiš, lietuvių, lenkų, anglų, rusų, prancūzų, vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdas – rankraštis, mašinraštis, spaudinys.
Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė Elžbeta Šimelevičienė
1 LCVA. F. 1734, ap. 1, b. 506, l. 137.
2 LCVA. F. 1734, ap. 1, b. 506, l. 97.
3 LCVA. F. R-346, ap. 1, b. 9, l. 82.
4 LCVA. F. 1734, ap. 2, b. 42, l. 163.
5 LCVA. F. 1734, ap. 1, b. 506, l. 39.
6 LCVA. F. R-346, ap. 1, b. 9, l. 21; F. 1734, ap. 2, b. 42, l. 22.
7 LCBA. F. 1734, ap. 2, b. 42, l. 6.
8 LCVA. F. 402, ap. 4, b. 483.
9 LCVA. F. 1367, ap. 1, b. 1962.
10 LCVA. F. 402, ap. 4, b. 227.
11 LCVA. F. 1367, ap. 1, b. 321.
12 LCVA. F. 402, ap. 4, b. 484.
13 LCVA. F. 1367, ap. 1, b. 197.
14 LCVA. F. 402, ap. 4, b. 639.
15 LCVA. F. 1367, ap. 1, b. 84.
16 LCVA. F. 402, ap. 4, b. 673.
17 LCVA. F. 1147, ap. 1, b. 761, l.1-2.
18 LCVA. F. 1367, ap. 1, b. 1806.
19 LCVA. F. 1367, ap. 1, b. 198.
20 LCVA. F. 402, ap. 4, b. 715.
21 LCVA. F. 402, ap. 4, b. 370.
22LCVA. F. 1367, ap. 1, b. 1299.
23 LCVA. F. 402, ap. 4, b. 94.
24 LCVA. F. R-346, ap. 1, b. 9, l. 85.
25 LCVA. F. 1734, ap. 1, b. 506, l. 131a.p.
26 LCVA. F. R-346, ap. 1, b. 9, l. 82.
27 LCVA. F. 1734, ap. 1, b. 506, l. 39.
28 LCVA. F. R-346, ap. 1, b. 9, l. 21; F. 1734, ap. 2, b. 42, l. 22.
29 LCBA. F. 1734, ap. 2, b. 42, l. 6.