LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

VILNIAUS KRAŠTO ORGANIZACIJŲ IR BENDROVIŲ FONDĄ NR. 1269

2007-12- Nr. SA -

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS

Sudarytojų pavadinimų pasikeitimai

1. Akademinė sporto sąjunga Vilniuje (Akademicki Związek Sportowy w Wilnie) ([1920]–1939 m.)

2. Akcinė bendrovė Našlės ir brolių Rom leidykla ir spaustuvė (Towarzystwo Akcyjne Nakładu i Druku Wdowy i Braci Romm) (1920-06-12–1925-02-12)

Akcinė bendrovė „Rom”, Knygų leidykla ir spaustuvė (Spółka Akcyjna Wydawniczo-Drukarska „Rom”) (1925-02-13–1940-07-31)

3. Dantų protezuotojų profesinė sąjunga Vilniuje (Związek Zawodowy Pracowników Zębów Sztucznych w Wilnie) (1932-10-15–1940-04-26)

4. Dovboriečių draugija „Tėvynės garbei“ (Stowarzyszenie Dowborczyków „Ku chwale Ojczyzny“) (1922-08-25–1938-03-23)

Dovboriečių draugijos „Tėvynės garbei“ Vilniaus apygarda (Stowarzyszenie Dowborczyków „Ku chwale Ojczyzny“ Okręg w Wilnie) (1938-03-24–1939 m.)

5. Draugija „Varpa“, bendrovė su ribota atsakomybe (Towarzystwo „Kłos“ Spółka z ograniczoną odpowiedzialnością) (1931-09-03–1939-08-26)

6. Firma „Sultan“ (Firma „Sułtan“) (1919-10-14–1920-11-15)

Tabako gaminių fabriko „Sultan“ draugija (Towarzystwo fabryki wyrobów tytoniowych „Sułtan“ (1920-11-16–1923-10-28)

Firma „Sultan“ Šabad, Čarny, Šocher, Berman, Šapiro, Šeinkman, Mejerovič, Rechtdik, Bernštein ir Joselson“, bendrovė (Firma „Sułtan“ Szabad, Czarny, Szocher, Berman, Szapiro, Szejnkman, Mejerowicz, Rechtdik, Bernsztejn i Joselson“ spółka) (1923-10-29–1924-07-31)

7. Istorinių metinių minėjimo garbės komitetas Vilniuje (Komitet Honorowy Obchodu Rocznic Historycznych w Wilnie) (1933 m.)

8. Kartono gaminimo įmonių Grigiškėse eksploatavimo draugija, bendrovė su ribota atsakomybe(Towarzystwo dla eksploatacji Zakładów do wyrobu tektury w Grzegorzewie Spółka z ograniczoną odpowiedzialnością) (1930-12-13–[1939 m.])

9. Katilų priežiūros Vilniaus rajonas (Dozór Kotłów rejon Wileński) (1923-01-01–1925 m.)

Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje rajono biuras Vilniuje (Stowarzyszenie Dozoru Kotłów w Warszawie Biuro Rejonowe w Wilnie) (1925–1939 m.)

Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje apygardos biuras Vilniuje (Stowarzyszenie Dozoru Kotłów w Warszawie Biuro Okręgowe w Wilnie) (1939 m.)

10. Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje Balstogės apygardos biuras (Stowarzyszenie Dozoru Kotłów w Warszawie Biuro Okręgu Białostockiego) ([1922]–1939 m.)

11. Juzefo Zavadzkio knygynas (Księgarnia pod firmą „Józef Zawadzki“) (1805 m.–1923-12-04)

Juzefo Zavadzkio knygynas ir gaidų sandėlis Vilniuje (Księgarnia i Skład Nut Józefa Zawadzkiego w Wilnie) (1923-12-05–1940-02-20)

Knygynas, Gaidų sandėlis ir raštinėms medžiaga buv. Juozo Zavadzkio (1940-02-21–[1940 m. liepos mėn.])

12. Krikščionių darbo kooperatyvas „Kirvis“ Vilniuje su atsakomybe įnašais (Chrześcjańska Spółdzielnia Pracy „Topór“ z odpowiedzialnoscią udziałami w Wilnie) (1933-02-01–1935-03-30)

Krikščionių darbo kooperatyvas „Kirvis“ Salų m. Ašmenos aps. su atsakomybe įnašais (Chrześcjańska Spółdzielnia Pracy „Topór“ z odpowiedzialnoscią udziałami w m. Sołach pow. Oszmianskiego) (1935-03-31–1936-06-05)

13. Vilniaus mėsininkų krikščionių tarpusavio pagalbos draugija (Oбщество взаимопомощи Виленскихъ мясниковъ христианъ) (1905-05-05–1917 m.)

Vilniaus mėsininkų krikščionių tarpusavio pagalbos draugija (Towarzystwo Wzajemnej Pomocy Wileńskich Rzeźnikόw-Chrześcijan) (1917 m.–1925 m. balandžio mėn.)

Mėsininkų ir mėsos rūkytojų cechas Vilniuje (Cech Rzeźnikόw i Wędliniarzy w Wilnie) (1925-04-09–1936-11-09)

Krikščionių mėsininkų ir mėsos rūkytojų cechas Vilniuje (Cech Rzeźnikόw i Wędliniarzy Chrześcijan w Wilnie) (1936-11-10–1940-03-15)

14. Lenkijos statybininkų sąjungos Vilniaus skyrius (Związek Robotników Budowlanych w Polsce Oddział w Wilnie) (1929-05-07–1932-05-08)

Lenkijos centrinės statybininkų sąjungos Vilniaus skyrius (Centralny Związek Robotników Budowlanych w Polsce Oddział w Wilnie) (1932-05-09–1934-04-21)

15. Lenkijos centrinės statybos, medžio, keramikos pramonės ir giminingų profesijų darbininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius (Centralny Związek Robotników Przemysłu Budowlanego, Drzewnego, Ceramicznego i Pokrewnych Zawodów w Polsce Oddział w Wilnie) (1936-05-11–1940 m. balandžio mėn.)

16. Lenkijos chemijos draugijos Vilniaus skyrius (Polskie Towarzystwo Chemiczne Oddział w Wilnie) ([1924 m.]–1940-04-19)

17. Lenkijos komunalinių ir visuomenei naudingų įstaigų darbuotojų sąjungos Vilniaus III skyrius (Związek Pracowników Komunalnych i Instytucji Użyteczności Publicznej w Polsce III Oddział w Wilnie) (1936-02-21–1937-04-16)

18. Lenkijos kraštotyros draugijos Vilniaus skyrius (Polskie Towarzystwo Krajoznawcze Oddział Wileński) (1921-11-14–1939 m.)

19. Vilniaus ir Naugarduko žemės Lenkijos liaudies judėjimas „Išlaisvinimas“ (Polskie Stronnictwo Ludowe „Wyzwolenie“ Ziemi Wileńskiej i Nowogródzkiej) (1922 m. birželio mėn.–1923-11-24)

Lenkijos liaudies judėjimų „Išlaisvinimas“ ir „Liaudies vienybė“ sąjungos Vilniaus apygarda (Związek Polskiego Stronnictwa Ludowego „Wyzwolenie“ i „Jedność Ludowa“ Okręg Wileński) (1923-11-25–1926 m. kovo mėn.)

Lenkijos liaudies judėjimo „Išlaisvinimas“ Vilniaus apygarda (Polskie Stronnictwo Ludowe „Wyzwolenie“ Okręg Wileński) (1926 m. kovo mėn.–1931-03-15)

20. Lenkijos matematikos draugijos Vilniaus skyrius (Polskie Towarzystwo Matematyczne Oddział Wileński) (1937 m. balandžio mėn.–1940-04-19)

21. Architektų draugija Vilniuje (Stowarzyszenie Architektów w Wilnie) (1921 m. – 1934-07-03)

Lenkijos Respublikos architektų draugijos Vilniaus skyrius (Stowarzyszenie Architektów Rzeczypospolitej Polskiej Oddział w Wilnie) (1934-07-04–1940-04-23)

22. Lenkijos Respublikos miškininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius (Oddział Wileński Związku Zawodowego Leśników w Rzeczypospolitej Polskiej) (1926-11-10–1937-02-08)

23. Lenkijos smulkių ūkininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius (Związek Zawodowy Drobnych Rolników w Polsce Oddział w Wilnie) (1935 m.–1938-09-19)

24. Lenkijos spaustuvininkų ir giminingų profesijų darbininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius (Związek Zawodowy Drukarzy i Pokrewnych Zawodów w Polsce Oddział Wilno) (1923-02-22–1940 m.)

25. Lenkijos tekstilės pramonės darbininkų ir darbininkių profesinės sąjungos Vilniaus skyrius (Związek Zawodowy Robotników i Robotnic Przemysłu Włókienniczego w Polsce Oddział w Wilnie) (1928-03-21–1940-04-26)

26. Lenkijos žemės ūkio ir miško darbininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius (Związek Zawodowy Robotników Rolnych i Leśnych w Polsce Oddział w Wilnie ) ([1935 m.] – 1940-04-27)

27. Lietuvos ir Baltarusijos savigynos 20-ųjų metinių minėjimo komitetas (Komitet Obchodu 20-lecia Samoobrony Litwy i Białorusi) (1938-04-07–1939 m.)

28. Miesto ir tarpmiestinio autobusų susisiekimo draugijos, akcinės bendrovės, Vilniaus skyrius (Towarzystwo Miejskich i Międzymiastowych Komunikacji Autobusowych Spółka Akcyjna Oddział w Wilnie) (1932-01-01–1939 m.)

29. Municipalinių darbuotojų sąjungos sporto klubas „Vilija“ Vilniuje (Klub Sportowy Związku Pracowników Miejskich „Wilia“ w Wilnie) (1930-04-16–1939 m.)

30. Pagalbos lenkų akademiniam jaunimui Vilniaus vaivadijos komitetas (Wojewódzki Komitet Wileński Pomocy Polskiej Młodzieży Akademickiej) (1923-05-05–1934-11-28)

31. Vilniaus žemės žemvaldžių sąjunga (Związek Ziemian Ziemi Wileńskiej) (1921-03-15–1923-06-07)

Paribių žemvaldžių sąjungos Vilniaus apygardos skyrius (Wileński Oddział Okręgowy Kresowego Związku Ziemian) (1923-06-08–1926-06-15)

Paribių žemvaldžių sąjungos Vilniaus skyrius (Kresowy Związek Ziemian Oddział w Wilnie) (1926-06-16–1939 m.)

32. Pienininkystės ir kiaušininkystės kooperatyvų sąjungos Varšuvoje, kooperatyvo su ribota atsakomybe, Vilniaus skyrius (Związek Spółdzielni Mleczarskich i Jajczarskich w Warszawie Spółdzielnia z ograniczoną odpowiedzialnością Oddział w Wilnie) (1923-07-09–1940 m.)

33. Pirmosios šiaurės mugės bei Žemės ūkio ir pramonės parodos Vilniuje Žemės ūkio komitetas (Komitet Rolniczy I-szych Targów Północnych i Wystawy Rolniczo-Przemysłowej w Wilnie) (1928 m.)

34. Rytų paribių gynybos komitetas (Komitet Obrony Kresów Wschodnich) (1918 m.–[1920 m.])

35. Solidarumo su Pasauliniu taikos kongresu Vilniaus komitetas (Wileński Komitet Solidarności ze Światowym Kongresem Pokoju) (1936 m. )

36. Svetur gyvenančių tautiečių Lenkijos globos draugijos Vilniaus skyrius (Stowarzyszenie „Opieka Polska nad Rodakami na Obczyźnie” Oddział w Wilnie) (1928 m. sausio mėn.–[1938 m.])

37. Šiaurės rytų žemių prekybinių malūnų susivienijimas (Zrzeszenie Młynów Handlowych Ziem Północno-Wschodnich) (1939 m.)

38. „Tarnautojų šeimos“ draugija (Stowarzyszenie „Rodzina Urzędnicza“) (1934–1936 m.)

„Tarnautojų šeimos“ draugijos Vilniaus apygarda (Okręg Wileński Stowarzyszenia „Rodzina Urzędnicza“) (1936–1939 m.)

39. Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas (Tymczasowy Wileński Litewski Komitet) (1919-04-22–1935 m.)

Tautinis Vilniaus lietuvių komitetas (Litewski Komitet Narodowy w Wilnie) (1935 m.–1940-09-09)

40. „Vaikų savaitės“ Vilniaus vaivadijos komitetas (Wojewódzki Komitet Wileński „Tydzień Dziecka”) (1928–[1938] m.)

41. Valstybės iždo rėmimo Vilniaus žemės komitetas (Komitet Popierania Skarbu Narodowego Ziemi Wileńskiej) (1923-06-13–[1924 m.])

42. Lenkijos Respublikos valstybės tarnautojų draugijos Vilniaus skyrius (Stowarzyszenie Urzędników Państwowych Rzeczypospolitej Polskiej Oddział Wileński) (1922-07-08–1925 m.)

Valstybės tarnautojų draugijos Vilniaus apygarda (Stowarzyszenie Urzędników Państwowych Oddział w Wilnie) (1925 m.–1926-06-29)

Valstybės tarnautojų draugijos Vilniaus skyrius (Stowarzyszenie Urzędników Państwowych Oddział w Wilnie) (1926-06-30–1928-11-26)

Lenkijos Respublikos valstybės tarnautojų draugija (Stowarzyszenie Urzędników Państwowych Rzeczypospolitej Polskiej) (1928-11-27–1930 m.)

Valstybės tarnautojų draugijos ratelis Vilniuje (Koło Stowarzyszenia Urzędników Państwowych w Wilnie) (1931–[1938] m.)

43. Varėnos savanoriškoji ugniagesių draugija (Towarzystwo Ochotniczej Straży Pożarnej w Oranach) (1928-09-19–1939 m.)

44. Vilniaus automobilių klubas (Wileński Automobilklub) (1927-08-20–1938-05-08)

Vilniaus automobilių klubas, sutrumpintai „V. A.“ („Wileński Automobilklub“ w skrócie „W. A.“) (1938-05-09–1940 m.)

45. Vilniaus farmacininkų draugija (Wileńskie Towarzystwo Farmaceutyczne) (1921-06-24 –1932-02-26)

Vilniaus farmacininkų draugija, Lenkijos visuotinės farmacininkų draugijos apygarda Vilniuje (Wileńskie Towarzystwo Farmaceutyczne, Okręg Polskiego Powszechnego Towarzystwa Farmaceutycznego w Wilnie) (1932-02-27–1940-04-26)

46. Vilniaus informacijos biuras (Vilbi) (Wileńskie Biuro Informacyjne (Wilbi)) ([1924–1936 m.])

47. Vilniaus miesto ir priemiesčių smulkaus nekilnojamojo turto savininkų sąjunga (Związek Właścicieli Drobnych Nieruchomości miasta Wilna i Okolic Należących do Miasta) (1922-08-12–1928-02-15)

Centrinė Vilniaus miesto ir vaivadijos smulkaus nekilnojamojo turto savininkų sąjunga (Centralny Związek Właścicieli Drobnych Nieruchomości miasta Wilna i Województwa Wileńskiego) (1928-02-16–1929-10-22)

Vilniaus miesto ir vaivadijos vidutinio ir smulkaus nekilnojamojo turto savininkų sąjunga (Związek Właścicieli Średnich i Drobnych Nieruchomości miasta Wilna i Województwa Wileńskiego) (1929-10-23–1933-11-17, 1934 m. kovo mėn.–1939 m.)

48. Vilniaus miesto municipalinių darbuotojų sąjunga (Związek Pracowników Miejskich m. Wilna) (1918 m.–1923-05-14)

Lenkijos Respublikos municipalinių darbuotojų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius (Związek Zawodowy Pracowników Miejskich Rzeczypospolitej Polskiej Oddział w Wilnie) (1923-05-15–1931-12-16)

Vilniaus miesto municipalinių darbuotojų profesinė sąjunga (Związek Zawodowy Pracowników Miejskich m. Wilna) (1931-07-31–1940 m.)

49. Vilniaus miesto pilietinis valstybinės paskolos komitetas (Wileński Grodzki Obywatelski Komitet Pożyczki Narodowej) (1933 m. rugsėjo mėn.–[1934 m.])

50. Vilniaus miesto plėtros komitetas (Komitet Rozbudowy m. Wilna) (1927–1939 m.)

51. Vilniaus mylėtojų draugija (Towarzystwo Miłośników Wilna) (1919-06-15–1937-09-06)

52. Vilniaus vaivadijos pilietinis žiemos pagalbos bedarbiams komitetas (Wojewódzki Komitet Obywatelski Zimowej Pomocy Bezrobotnym w Wilnie) (1936-10-16–1939 m.)

53. Vilniaus zoologijos sodo bičiulių draugija (Towarzystwo Przyjaciół Ogrodu Zoologicznego w Wilnie) (1932-10-22–1940-03-27)

54. Vilniaus žurnalistų sindikatas (Syndykat Dziennikarzy Wileńskich) (1927-03-24–1940-04-23)

55. Rezervistų sąjungos Zalavo dvaro atkūrimo pakomitetis Vilniuje (Związek Rezerwistów Podkomitet Odbudowy Zułowa w Wilnie) (1935-03-08–1938-11-14)

Zalavo dvaro atkūrimo komiteto ūkio komisija Vilniuje (Komisja Gospodarcza Komitetu Odbudowy Zułowa w Wilnie) (1938-11-15–1939 m.)

Sudarytojų įsteigimas, pavaldumas

1. Akademinės sporto sąjungos Vilniuje veiklos pradžios data nenustatyta. 1920 m. balandžio mėn. sąjunga jau veikė.¹

Sąjungą valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija; ji veikė Vilniuje.

Akademinė sporto sąjunga Vilniuje 1927-01-03 įregistruota Vilniaus vaivadijos valdybos įstaigoje. 1930-06-11 sąjunga pakeitė įstatus,² 1932-03-11 buvo įregistruota Stepono Batoro universitete Vilniuje.³

1937 m. liepos mėn. Lenkijos Respublikos tikybų ir viešojo švietimo ministras patvirtino pakeistus Akademinės sporto sąjungos Vilniuje įstatus, o 1937-08-16 juos patvirtino Stepono Batoro universiteto Vilniuje Akademinis senatas. Sąjungos veiklą prižiūrėjo Lenkijos Respublikos tikybų ir viešojo švietimo ministro įgaliotas Stepono Batoro universiteto Vilniuje Senatas. Senato paskirtas kuratorius globojo sąjungą, turėjo teisę dalyvauti susirinkimuose ir kituose renginiuose.⁴ Sąjungą valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija ir draugiškasis teismas; ji veikė Vilniaus mieste.

Tiksli Akademinės sporto sąjungos Vilniuje veiklos pabaigos data nenustatyta, 1939 m. birželio mėn. sąjunga dar veikė.⁵

2. Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos Pramonės ir prekybos departamentas 1920-06-12 išdavė leidimą Nr. 535/VI veikti įmonei, pavadintai Akcinė bendrovė Našlės ir brolių Rom leidykla ir spaustuvė.⁶Įmonė veikė nuo 1789 m.⁷ Ankstesni įmonės pavadinimai nenustatyti.

Remiantis Vyriausybės delegato Vilniaus žemei 1925-02-13 leidimu Nr. VII 114 įsteigta Akcinė bendrovė „Rom”, Knygų leidykla ir spaustuvė.⁸

Bendrovę valdė visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba, revizijos komisija.

1940-07-31 akcinė bendrovė „Rom” nacionalizuota.⁹

3. Dantų protezuotojų profesinės sąjungos Vilniuje organizacinis susirinkimas įvyko 1932-10-15. Sąjunga 1933-09-19 įrašyta į Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registrą eil. Nr. 1657.

Sąjungą valdė visuotinis ir ypatingasis narių susirinkimai, valdyba, revizijos komisija, draugiškasis teismas; ji veikė Vilniaus vaivadijoje.¹⁰

1934-09-27 pakeitus įstatus, sąjunga veikė Vilniaus, Balstogės ir Naugarduko vaivadijose.

Vilniaus miesto ir apskrities viršininkas 1940-04-26 sąjungą uždarė.¹¹

4. Dovboriečių draugija „Tėvynės garbei“ 1922-08-25 įregistruota Vyriausybės delegato Vilniaus žemei įstaigos Vilniuje Draugijų ir sąjungų registre eil. Nr. 68.¹²

1938-03-24 įsteigta Dovboriečių draugijos „Tėvynės garbei“ Vilniaus apygarda.¹³ Apygardą valdė visuotinis apygardos narių susirinkimas, valdyba; organizacija veikė Vilniaus vaivadijoje.

Draugijos Vilniaus apygarda veikė iki 1939 m. Tiksli veiklos pabaigos data nenustatyta.

5. Draugija „Varpa“, bendrovė su ribota atsakomybe, įsteigta 1931-09-03. Į Vilniaus apygardos teismo Prekybos registrą draugija įrašyta 1931-09-28, eil. Nr. 529 (B skyrius).

Bendrovę valdė valdyba, bendras akcininkų susirinkimas. Bendrovė veikė Vilniuje.

1937 m. pradėtas bendrovės likvidavimas.

Draugija „Varpa“, bendrovė su ribota atsakomybe, 1939-08-26 išbraukta iš Vilniaus apygardos teismo Prekybos registro.¹⁴

6. Firma „Sultan“ buvo įsteigta 1919-10-14.

Į Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos Vidaus reikalų departamento Kooperatyvų ir pramonės bei prekybos draugijų registrą Nr. III 1920-11-16 įtraukta Tabako gaminių fabriko „Sultan“ draugija.¹⁵

Įmonė 1921 m. dokumentuose taip pat buvo vadinama Tabako fabriku „Sultan“, Fabriko „Sultan“ draugija, 1922 m. dokumentuose – Draugijos „Sultan“ tabako fabriku.

Į Vilniaus apygardos teismo Prekybos registrą (A skyrius, eil. Nr. 587) 1923-10-29 įrašyta Firma „Sultan“ Šabad, Čarny, Šocher, Berman, Šapiro, Šeinkman, Mejerovič, Rechtdik, Bernštein ir Joselson“, bendrovė.¹⁶

Bendrovę valdė valdyba, bendras akcininkų susirinkimas. Bendrovė veikė Vilniuje.

1923–1924 m. dokumentuose įmonė taip pat vadinama Draugijos „Sultan“ tabako gaminių fabriku Vilniuje.

Vadovaujantis Lenkijos Respublikos finansų ministro 1924-03-31 potvarkiu apie 1922 m. birželio 1 d. tabako monopolio įstatymo vykdymą, firma „Sultan“ 1924-07-31 likviduota.¹⁷

7. Istorinių metinių minėjimo garbės komiteto Vilniuje organizacinis susirinkimas įvyko 1933-06-02.¹⁸

Veikė Istorinių metinių minėjimo garbės komiteto Vilniuje įsteigtas Istorinių metinių minėjimo vykdomasis komitetas. Minėjimams organizuoti buvo įsteigtos sekcijos. Komiteto veiklos teritorija – Vilniaus vaivadija.¹⁹

Tiksli komiteto veiklos pabaigos data nenustatyta. Fondo dokumentuose yra duomenų apie komiteto veiklą 1933 m.

8. Kartono gaminimo įmonių Grigiškėse eksploatavimo draugija, bendrovė su ribota atsakomybe, įsteigta 1930-12-13. Į Vilniaus apygardos teismo Prekybos registrą bendrovė įrašyta 1931-01-09, eil. Nr. 489 (B skyrius).

Vilniaus apygardos teismo 1934 m. rugsėjo 20/27 d. nutarimu pradėtas bendrovės likvidavimas, kuris 1939 m.dar tebevyko.²⁰

9. Lenkijos Respublikos pramonės ir prekybos ministro 1922-08-07 nutarimu Vilniaus žemėje įsigaliojo Lenkijos Respublikos 1921-05-31 įstatymas apie garo katilų priežiūrą. Pramonės ir prekybos ministro 1922-09-12 nutarimu Vilniaus žemėje esančių garo katilų priežiūra nuo 1923-01-01 pavesta Katilų priežiūros draugijai Varšuvoje.²¹

1923 m. sausio mėn. Vilniuje pradėjo darbą katilų priežiūros draugijos inžinierius. Vilniuje veikęs draugijos padalinys dokumentuose buvo vadinamas Katilų priežiūros Vilniaus rajonu.²²

Nuo 1925 m. organizacija dokumentuose buvo vadinama Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje rajono biuru Vilniuje. Biuras veikė Vilniaus vaivadijoje.

Biuras dokumentuose taip pat buvo vadinamas Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje Balstogės apygardos rajono biuru Vilniuje, Vilniaus rajono biuru.²³

Nuo 1939 m. birželio mėn. biuras vadinosi Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje apygardos biuru Vilniuje. Tikslios pavadinimo pakeitimo datos, teisinis pagrindas nenustatyti.

Katilų priežiūros Vilniaus rajonas, vėliau – Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje rajono biuras Vilniuje, Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje apygardos biuras Vilniuje buvo pavaldus Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje valdybai. Biuro veiklą taip pat prižiūrėjo Vilniaus vaivadijos valdybos Pramonės skyrius.

Tiksli biuro veiklos pabaigos data nenustatyta. 1939 m. rugpjūčio mėn. Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje apygardos biuras Vilniuje dar veikė.

10. Lenkijos Respublikos pramonės ir prekybos ministro 1922-01-27 nutarimu Balstogės vaivadijoje esančių garo katilų priežiūra pavesta Katilų priežiūros draugijai Varšuvoje.²⁴ Data, kada pradėjo veikti draugijos padalinys Balstogės vaivadijoje, ir tikslus jo pavadinimas nenustatyti.

Dokumentuose yra duomenų, kad 1930–1939 m. veikė Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje Balstogės apygardos biuras.²⁵

Biuras buvo pavaldus Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje valdybai. Biuro veiklą taip pat prižiūrėjo Balstogės vaivadijos valdybos Pramonės skyrius.

Tiksli biuro veiklos pabaigos data nenustatyta.

11. Juzefo Zavadzkio knygynas veikė nuo 1805 m.²⁶ Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos Spaudos skyriaus 1921-03-11 rašte nurodyta, kad knygynas įtrauktas į registruotų knygynų sąrašą.²⁷ Tiksli knygyno įregistravimo data nenustatyta. Knygyno savininkas buvo Adomas Zavadzkis.²⁸

Į Vilniaus apygardos teismo Prekybos registrą (A skyrius, eil. Nr. 37) 1923-12-05 įrašyta įmonė „Juzefo Zavadzkio knygynas ir gaidų sandėlis Vilniuje“ ir nurodyta, kad įmonė priklauso bendrovei „Juzefo Zavadzkio spaustuvė ir knygynas“.²⁹

Vilniaus miesto ir apskrities viršininkas 1940-02-21 išdavė leidimą Nr. 9086 laikyti knygyną, pavadintą „Knygynas, Gaidų sandėlis ir raštinėms medžiaga buv. Juozo Zavadzkio“.

Tiksli knygyno veiklos pabaigos data nenustatyta. Knygynas 1940 m. liepos mėn. dar veikė.³⁰

12. Krikščionių darbo kooperatyvo „Kirvis“ Vilniuje su atsakomybe įnašais steigiamasis susirinkimas įvyko 1933-02-01. Kooperatyvo įregistravimo data nenustatyta.

Kooperatyvą valdė bendras susirinkimas, valdyba, kontrolės taryba. Kooperatyvo buveinė buvo Vilniuje.

Kooperatyvo 1935-03-31 bendrame susirinkime nuspręsta perkelti jo buveinę į Salų miestą Ašmenos apskrityje bei pakeisti kooperatyvo pavadinimą. Kooperatyvas pavadintas Krikščionių darbo kooperatyvu „Kirvis“ Salų m. Ašmenos aps. su atsakomybe įnašais.

1936-06-05 bendrame susirinkime nuspręsta kooperatyvą likviduoti.³¹

13. Vilniaus mėsininkų krikščionių tarpusavio pagalbos draugija įsteigta 1905-05-05. 1920-11-12 Vilniaus mėsininkų krikščionių tarpusavio pagalbos draugija buvo įtraukta į Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos Vidaus reikalų departamento Profesinių sąjungų registrą Nr. II eil. Nr. 13.³²

Vilniaus mėsininkų krikščionių tarpusavio pagalbos draugija 1925 m. balandžio mėn. likviduota, vietoj jos įsteigtas Mėsininkų ir mėsos rūkytojų cechas Vilniuje. Vyriausybės delegato Vilniuje 1925-04-09 nutarimu cechas įrašytas į Draugijų registrą eil. Nr. 239.³³

Cechas veikė Vilniaus mieste. Jį valdė cecho meistrų bendras susirinkimas ir cecho valdyba.

Mėsininkų ir mėsos rūkytojų cecho Vilniuje įstatai 1928-06-15 perregistruoti. Cechas įtrauktas į Vilniaus vaivadijos korporacijų ir cechų laikinąjį registrą eil. Nr. 1. Cechą valdė bendras narių susirinkimas ir cecho valdyba.³⁴

1936-11-10 pakeisti cecho įstatai. Cechas pavadintas Krikščionių mėsininkų ir mėsos rūkytojų cechu Vilniuje ir įrašytas į Vilniaus miesto cechų registrą eil. Nr. 7. 1939-08-17 patvirtinti nauji cecho įstatai.³⁵ 

Krikščionių mėsininkų ir mėsos rūkytojų cechą valdė bendras narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija.

Cecho narių profesiniams interesams atstovavo Amatų rūmai Vilniuje. Savo veikloje cechas privalėjo vadovautis Amatų rūmų potvarkiais. Cecho veiklą prižiūrėjo Vilniaus miesto magistratas, Vilniaus vaivadijos valdyba bei Lenkijos Respublikos pramonės ir prekybos ministerija.³⁶ 

Vilniaus miesto ir apskrities viršininkas Krikščionių mėsininkų ir mėsos rūkytojų cechą Vilniuje 1940-03-15 uždarė.³⁷ 

14. Lenkijos statybininkų sąjungos Vilniaus skyrius 1929-05-07 įtrauktas į XII apygardos darbo inspektoriaus Vilniuje II profesinių sąjungų registrą, eil. Nr. 110.³⁸ 

Pakeitus sąjungos pavadinimą, XII apygardos darbo inspektoriaus Vilniuje registre 1932-05-09 įregistruotas Lenkijos centrinės statybininkų sąjungos Vilniaus skyrius.³⁹ 

Vilniaus skyrius veikė vadovaudamasis Lenkijos centrinės statybininkų sąjungos įstatais, teikė veiklos ataskaitas centrinei sąjungos valdybai Krokuvoje. 

Skyrių valdė narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija ir trečiųjų teismas; jis veikė Vilniuje. 

1933 m. Vilniaus skyriuje veikė darbininkų profesinės sekcijos: kanalizacijos darbininkų, plytininkų, bedarbių nekvalifikuotų darbininkų (taip pat vadinta bedarbių sekcija), dirbančiojo jaunimo sekcija.⁴⁰ 

1934-04-13 Vilniaus miesto seniūno sprendimu ir 1934-04-21 Vilniaus apygardos teismo sprendimu Lenkijos centrinės statybininkų sąjungos Vilniaus skyrius, kaip keliantis grėsmę viešajam saugumui ir tvarkai, buvo uždarytas.⁴¹ 

15. Lenkijos centrinės statybos, medžio, keramikos pramonės ir giminingų profesijų darbininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius įsteigtas 1936-05-11.⁴² Skyrius veikė vadovaudamasis Lenkijos centrinės statybos, medžio, keramikos pramonės ir giminingų profesijų darbininkų profesinės sąjungos įstatais, jo veiklą kontroliavo sąjungos vyriausioji valdyba Varšuvoje. 

Skyrių valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija ir skyriaus teismas; jis veikė Vilniaus mieste. 

Vilniaus miesto ir apskrities viršininkas 1940 m. balandžio mėn. Vilniaus skyrių uždarė.⁴³ 

16. Lenkijos chemijos draugijos Vilniaus skyriaus įsteigimo ir įregistravimo datos nenustatytos. 1924 m. skyrius jau veikė.⁴⁴ 

Skyrius veikė Vilniaus mieste, vadovaudamasis Lenkijos chemijos draugijos įstatais. Skyrių valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, veikė revizijos komisija. Skyriaus veiklą prižiūrėjo draugijos vyriausioji valdyba Varšuvoje. 

Vilniaus miesto ir apskrities viršininkas skyrių 1940-04-19 uždarė.⁴⁵ 

17. Lenkijos komunalinių ir visuomenei naudingų įstaigų darbuotojų sąjungos Vilniaus III skyrius 1936-02-21 įtrauktas į 62-os apylinkės darbo inspektoriaus profesinių sąjungų registrą. 

Vilniaus III skyrius veikė vadovaudamasis Lenkijos komunalinių ir visuomenei naudingų įstaigų darbuotojų sąjungos įstatais, patvirtintais 1935-07-23 Vyriausiojo darbo inspektoriaus. Skyrius veikė Vilniaus mieste. Skyrių valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba ir revizijos komisija.⁴⁶ 

Vilniaus miesto seniūno 1937-04-16 sprendimu Vilniaus III skyrius, kaip keliantis grėsmę viešajam saugumui ir tvarkai, buvo uždarytas.⁴⁷ 

18. Lenkijos kraštotyros draugijos Vilniaus skyrius 1921-11-14 įtrauktas į Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos Vidaus reikalų departamento I registrą eil. Nr. 84.⁴⁸ 

Vilniaus skyrius veikė vadovaudamasis Lenkijos kraštotyros draugijos Varšuvoje įstatais. Skyriaus veiklą kontroliavo draugijos vyriausioji valdyba Varšuvoje. 

1928-08-10 Lenkijos kraštotyros draugijos Vilniaus skyrius įregistruotas Vilniaus miesto seniūnijoje, eil. Nr. 898.⁴⁹ 

Vilniaus skyrių valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija.⁵⁰ 

Tiksli Lenkijos kraštotyros draugijos Vilniaus skyriaus veiklos pabaigos data nenustatyta, 1939 m. skyrius dar veikė.⁵¹ 

19. Vilniaus ir Naugarduko žemės Lenkijos liaudies judėjimas „Išlaisvinimas“ įsteigtas 1922 m. birželio mėn. susijungus Lenkijos liaudies judėjimo „Atgimimas“ ir „Išlaisvinimas“ organizacijoms. Organizacija buvo viena iš Lenkijos liaudies judėjimo „Išlaisvinimas“ padalinių, veikusių visoje Lenkijos teritorijoje. 

1923-11-25 susivienijus Lenkijos liaudies judėjimams „Išlaisvinimas“ ir „Liaudies vienybė“, įsteigta Lenkijos liaudies judėjimų „Išlaisvinimas“ ir „Liaudies vienybė“ sąjunga. 1926 m. Lenkijos liaudies judėjimų „Išlaisvinimas“ ir „Liaudies vienybė“ sąjungą paliko dalis Seimo narių, buvo atkurtas senas partijos pavadinimas – Lenkijos liaudies judėjimas „Išlaisvinimas“. Tiksli pavadinimo pasikeitimo data nenustatyta. Vienas iš organizacijos padalinių buvo Vilniaus apygarda, jungusi apskričių skyrius ir vietinius ratelius. Vilniuje veikė partijos Vilniaus apygardos sekretoriatas. 

1931-03-15 Lenkijos liaudies judėjimas „Išlaisvinimas“ įstojo į Liaudies partiją (Stronnictwo Ludowe).⁵² 

20. Lenkijos matematikos draugijos Vilniaus skyrius buvo įsteigtas 1937 m. balandžio mėn.⁵³ Tikslios įsteigimo, įregistravimo datos nenustatytos. 

Skyrius veikė vadovaudamasis Lenkijos matematikos draugijos įstatais bei Lenkijos matematikos draugijos Vilniaus skyriaus nuostatais. Skyrius veikė Vilniaus mieste. Skyrių valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija. 

Vilniaus miesto ir apskrities viršininkas skyrių 1940-04-19 uždarė.⁵⁴

21. Architektų draugija Vilniuje pradėjo veikti 1921 m. Tikslios įsteigimo, įregistravimo datos nenustatytos.⁵⁵

Architektų draugija Vilniuje 1931-04-16 įtraukta į Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registrą eil. Nr. 1431. Draugija veikė Vilniaus vaivadijoje.

Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, veikė revizijos komisija ir draugiškasis teismas. 

Architektų draugija Vilniuje 1934-07-04 pertvarkyta į Lenkijos Respublikos architektų draugijos Vilniaus skyrių. Skyrių valdė visuotinis narių susirinkimas, skyriaus valdyba, veikė revizijos komisija.⁵⁶ Skyriaus veiklą prižiūrėjo draugijos vyriausioji valdyba Varšuvoje. 

Vilniaus miesto ir apskrities viršininkas Lenkijos Respublikos architektų draugijos Vilniaus skyrių 1940-04-23 uždarė.⁵⁷

22. Lenkijos Respublikos miškininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius 1926-11-10 įrašytas į XII apygardos darbo inspektoriaus Vilniuje II registrą eil. Nr. 95. Skyrių valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, veikė revizijos komisija.

Lenkijos Respublikos miškininkų profesinė sąjunga 1935 m. pertvarkyta į Lenkijos Respublikos miškininkų sąjungą, kuri buvo ne profesinė, o visuomeninė organizacija. 62-os apylinkės darbo inspektorius 1937-02-08 išbraukė Lenkijos Respublikos miškininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyrių iš profesinių sąjungų registro.⁵⁸

23. Lenkijos smulkių ūkininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius pradėjo veikti 1935-03-01. Skyriaus įregistravimo data nenustatyta. Skyrius veikė Vilniaus-Trakų apskrityje.⁵⁹

Skyrių valdė delegatų suvažiavimas, skyriaus taryba.

Vilniaus miesto seniūno 1938-09-19 sprendimu Lenkijos smulkių ūkininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius likviduotas.⁶⁰

24. Lenkijos spaustuvininkų ir giminingų profesijų darbininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius 1923-02-22 įrašytas į XII apygardos darbo inspektoriaus Vilniuje II profesinių sąjungų registrą eil. Nr. 18.⁶¹

Skyrius veikė vadovaudamasis Lenkijos spaustuvininkų ir giminingų profesijų darbininkų profesinės sąjungos įstatais, už savo veiklą atsiskaitė vyriausiajai valdybai Varšuvoje.

Vilniaus skyrių valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija ir draugiškasis teismas; jis veikė Vilniaus mieste.

Tiksli Vilniaus skyriaus veiklos pabaigos data nenustatyta. 1940 m. balandžio mėn. skyrius dar veikė.⁶²

25. Lenkijos tekstilės pramonės darbininkų ir darbininkių profesinės sąjungos Vilniaus skyrius 1928-03-21 įtrauktas į XII apygardos darbo inspektoriaus Vilniuje II profesinių sąjungų registrą eil. Nr. 106.⁶³

Vilniaus skyrius veikė vadovaudamasis Lenkijos tekstilės pramonės darbininkų ir darbininkių profesinės sąjungos įstatais, buvo šios sąjungos padalinys ir teikė veiklos ataskaitas vyriausiajai sąjungos valdybai Lodzėje.

Skyrių valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija ir draugiškasis teismas.⁶⁴ Skyrius veikė Vilniaus mieste.

Vilniaus miesto ir apskrities viršininkas 1940-04-26 Vilniaus skyrių uždarė.⁶⁵ 

26. Lenkijos žemės ūkio ir miško darbininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyriaus tikslios veiklos pradžios, įregistravimo datos nenustatytos. 1935 m. skyrius jau veikė.⁶⁶

Skyrius veikė vadovaudamasis Lenkijos žemės ūkio ir miško darbininkų profesinės sąjungos įstatais. Skyrius veikė Vilniaus vaivadijoje, jį valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba.

Lenkijos žemės ūkio ir miško darbininkų profesinė sąjunga, taip pat ir jos Vilniaus skyrius, buvo Lenkijos profesinių sąjungų sąjungos narė.

Lenkijos žemės ūkio ir miško darbininkų profesinė sąjunga 1936-11-02 pakeitė įstatus ir buvo pavadinta Lenkijos profesinio susivienijimo žemės ūkio ir miško darbininkų profesine sąjunga.⁶⁷ Ar buvo pakeistas sąjungos Vilniaus skyriaus pavadinimas, nenustatyta.

Vilniaus miesto ir apskrities viršininkas Lenkijos žemės ūkio ir miško darbininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyrių 1940-04-27 uždarė.⁶⁸

27. Lietuvos ir Baltarusijos savigynos 20-ųjų metinių minėjimo komitetas 1938-04-07 įrašytas į Vilniaus miesto seniūnijos Draugijų registrą eil. Nr. 70. Komitetas veikė Vilniaus mieste, buvo įsteigtos 7 komiteto sekcijos.⁶⁹

Viena iš sekcijų buvo Lietuvos ir Baltarusijos savigynos Karinė sekcija (Sekcja wojskowa), kuri dokumentuose taip pat vadinama Lietuvos ir Baltarusijos savigynos 20-ųjų metinių minėjimo komiteto Karine sekcija arba komisija. Prie Karinės sekcijos veikė Lietuvos ir Baltarusijos savigynos apdovanojimo ordinais kolegija.

Tiksli komiteto veiklos pabaigos data nenustatyta. 1939 m. rugpjūčio mėn. komitetas dar veikė.⁷⁰ 

28. Vilniaus miesto magistratas ir Prekybos ir pramonės draugija „Arbon“, akcinė bendrovė, 1931-07-14 pasirašė sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo organizuoti keleivių pervežimą autobusais Vilniuje. Įgyvendindama sutartį, bendrovė įsteigė Miesto ir tarpmiestinių autobusų susisiekimo draugiją, akcinę bendrovę.⁷¹

Akcinės bendrovės įstatus 1931-10-26 patvirtino Lenkijos Respublikos pramonės ir prekybos ministras. 1931-11-12 bendrovė įrašyta į Varšuvos apygardos teismo Prekybos registrą (B skyrius, Nr. III-7619)

Bendrovės Vilniaus skyrius pradėjo veikti 1932-01-01. Į Vilniaus apygardos teismo Prekybos registrą Miesto ir tarpmiestinių autobusų susisiekimo draugijos, akcinės bendrovės, Vilniaus skyrius įrašytas 1932-03-17, eil. Nr. 543 (B skyrius).⁷²

Bendrovę valdė bendras akcininkų susirinkimas, valdyba, kontrolės taryba. Vilniaus skyriui vadovavo bendrovės valdybos paskirti įgaliotiniai. 

Tiksli Miesto ir tarpmiestinių autobusų susisiekimo draugijos, akcinės bendrovės, Vilniaus skyriaus veiklos pabaigos data nenustatyta. 1939 m. skyrius dar veikė.

29. Municipalinių darbuotojų sąjungos sporto klubas „Vilija“ Vilniuje pradėjo veiklą 1929 m.⁷³ Klubas 1930-04-16 įregistruotas Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registre eil. Nr. 1200.⁷⁴ Klubą įsteigė Vilniaus miesto municipalinių darbuotojų profesinė sąjunga.

Klubą valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija, garbės teismas; jis veikė Vilniaus mieste. Dokumentuose klubas taip pat buvo vadinamas Vilniaus miesto municipalinių darbuotojų profesinės sąjungos sporto klubu „Vilija“.⁷⁵

Tiksli Municipalinių darbuotojų sąjungos sporto klubo „Vilija“ Vilniuje veiklos pabaigos data nenustatyta, 1939 m. balandžio mėn. klubas dar veikė.

30. Pagalbos lenkų akademiniam jaunimui Vilniaus vaivadijos komitetas 1923-05-05 buvo įregistruotas Vyriausybės delegato Vilniaus žemei įstaigoje Vilniuje, registro eil. Nr. 80. Komitetą valdė bendras susirinkimas, vykdomasis skyrius, revizijos komisija. Komitetas veiklą derino su Vyriausiąja taryba akademinio jaunimo reikalams. Komitetas veikė Vilniaus žemėje, vėliau – Vilniaus vaivadijoje.⁷ 

1932-04-02 Pagalbos lenkų akademiniam jaunimui Vilniaus vaivadijos komitetas įrašytas į Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registrą eil. Nr. 1555. Komitetą valdė bendras susirinkimas, komiteto vykdomasis skyrius, komiteto prezidiumas, revizijos komisija.⁷⁷

Pagalbos lenkų akademiniam jaunimui Vilniaus vaivadijos komitetas buvo likviduotas 1934-11-28 bendro susirinkimo nutarimu. 1935-03-18 Likvidacinė komisija perdavė komiteto turtą ir lėšas Akademinio jaunimo bičiulių draugijos Vilniaus vaivadijos komitetui.⁷⁸ 

31. Vilniaus žemės žemvaldžių sąjunga 1921-03-15 buvo įtraukta į Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos Vidaus reikalų departamento Draugijų ir profesinių sąjungų registrą Nr. II eil. Nr. 3.⁷⁹

1923-06-08 Vyriausybės delegato Vilniaus žemei įstaigoje Vilniuje buvo įregistruotas (registro eil. Nr. 24) Paribių žemvaldžių sąjungos Vilniaus apygardos skyrius.⁸⁰ Skyrius veikė Vilniaus žemėje, vadovaudamasis Paribių žemvaldžių sąjungos Varšuvoje įstatais. 

Paribių žemvaldžių sąjungos Vilniaus skyrius 1926-06-16 įrašytas į Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registrą eil. Nr. 444. Skyrius veikė Vilniaus vaivadijoje. Skyrių valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba.⁸¹ Apskrityse veikė skyriaus padaliniai.

Tiksli Paribių žemvaldžių sąjungos Vilniaus skyriaus veiklos pabaigos data nenustatyta. 1939 m. gegužės mėn. skyrius dar veikė.

32. Pienininkystės ir kiaušininkystės kooperatyvų sąjungos Varšuvoje, kooperatyvo su ribota atsakomybe, Vilniaus skyrius pradėjo veiklą 1923-07-09 įgijęs verslo licenciją.⁸² Skyrius veikė vadovaudamasis sąjungos įstatais. Skyrių valdė visuotinis susirinkimas, priežiūros taryba ir direkcija. Skyrius veikė Naugarduko ir Vilniaus vaivadijose.

Pienininkystės ir kiaušininkystės kooperatyvų sąjungos Varšuvoje, kooperatyvo su ribota atsakomybe, Vilniaus skyrius veikė iki 1940 m.⁸³ Tiksli veiklos pabaigos data nenustatyta.

33. Tikslios Pirmosios šiaurės mugės bei Žemės ūkio ir pramonės parodos Vilniuje Žemės ūkio komiteto veiklos pradžios bei pabaigos datos nenustatytos. Fondo dokumentuose yra duomenų apie komiteto veiklą 1928 m. birželio– gruodžio mėn.⁸ 

34. Rytų paribių gynybos komitetas (taip pat vadintas Paribių gynybos komitetu) pradėjo veiklą 1918 m. Komitetas buvo Paribių gynybos sąjungos (Związek Obrony Kresów) ir Varšuvoje veikusios Lietuvos komisijos (Komisja Litewska) vykdomoji institucija.⁸⁵

Komitetui vadovavo prezidiumas, veikė Karinis, Finansų, Aprūpinimo skyriai.⁸⁶

Rytų paribių gynybos komiteto veiklos pabaigos data nenustatyta. 1920 m. komitetas dar veikė.⁸⁷

35. Solidarumo su Pasauliniu taikos kongresu Vilniaus komitetas pradėjo veiklą 1936-08-11.⁸⁸ Komitetas veikė Vilniuje, jį valdė visuotinis narių susirinkimas ir prezidiumas.

Tiksli komiteto veiklos pabaigos data nenustatyta. Dokumentuose yra duomenų apie komiteto veiklą 1936 m.

36. Svetur gyvenančių tautiečių Lenkijos globos draugijos Vilniaus skyrius pradėjo veiklą 1928 m. sausio mėn.⁸⁹

1935 m. pakeitus draugijos įstatus, Svetur gyvenančių tautiečių Lenkijos globos draugijos Vilniaus skyrius 1935-07-01 įregistruotas Vilniaus miesto seniūnijoje.

Skyrių valdė visuotinis skyriaus narių susirinkimas, valdyba ir revizijos komisija. Skyriaus veiklos teritorija – Vilniaus vaivadija. Skyriaus veiklą prižiūrėjo draugijos vyriausioji valdyba Poznanėje.

Svetur gyvenančių tautiečių Lenkijos globos draugijos Vilniaus skyriaus veiklos pabaigos data nenustatyta. 1938 m. skyrius dar veikė.⁹⁰

37. Šiaurės rytų žemių prekybinių malūnų susivienijimo steigiamasis susirinkimas įvyko 1939-05-10. ⁹¹

Susivienijimą valdė bendras susirinkimas, valdyba, revizijos komisija. Susivienijimo veiklos teritorija – Vilniaus, Naugarduko, Balstogės, Polesės vaivadijos.

Ar susivienijimas pradėjo veiklą, nenustatyta. 1939-07-25 susivienijimas dar nebuvo įregistruotas.⁹²

38. „Tarnautojų šeimos“ draugija pradėjo veiklą 1934 m.⁹³ Ji buvo 1932 m. gruodžio mėn. Varšuvoje įregistruotos „Tarnautojų šeimos“ draugijos padalinys, veikęs Vilniaus vaivadijoje.⁹⁴ Draugiją sudarė rateliai, kurių veiklos teritorijos sutapo su apskričių ir miestų teritorijomis.⁹⁵

Nuo 1936 m. organizacija dokumentuose vadinama „Tarnautojų šeimos“ draugijos Vilniaus apygarda. ⁹⁶ Apygardą valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija.⁹⁷

Tiksli „Tarnautojų šeimos“ draugijos Vilniaus apygardos veiklos pabaigos data nenustatyta. 1939 m. balandžio mėn. draugija dar veikė.⁹⁸

39. Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas įsteigtas 1919-04-22 visuotiniame Vilniaus lietuvių susirinkime.⁹⁹ Vienas iš komiteto steigėjų buvo prof. Mykolas Biržiška. Komitetą rinko Vilniaus miesto ir Švenčionių lietuvių organizacijų atstovai.¹⁰ 

1919-05-08 komitetą užregistravo Vilniaus miesto komisaras, 1920-12-31 komitetas įrašytas į Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos Vidaus reikalų departamento I Draugijų ir sąjungų registrą eil. Nr. 40.¹⁰¹

1935 m. pabaigoje Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas pavadintas Tautiniu Vilniaus lietuvių komitetu. Komitetą valdė valdyba, visuotinis susirinkimas ir revizijos komisija. Komiteto veiklos teritorija buvo Lenkijos Respublika, buveinė Vilniuje.¹⁰²

Komitetas 1937-02-16 uždarytas Vilniaus vaivados įsakymu. Iki 1939 m. spalio mėn. komitetas veikė slaptai.

Tautinis Vilniaus lietuvių komitetas uždarytas 1940-09-09 Vilniaus miesto ir apskrities viršininko įsakymu.¹⁰³

40. „Vaikų savaitės“ Vilniaus vaivadijos komitetas veikė nuo 1928 m. Komitetą kiekvienais metais steigė Vilniaus vaivada Lenkijos vaikų globos komiteto (Polski Komitet Opieki nad Dzieckiem) prašymu ir buvo šio komiteto garbės nariu.¹⁰⁴

Komitetą valdė prezidiumas, valdyba ir revizijos komisija, buvo įsteigti komiteto skyriai, vadinami sekcijomis.¹⁰⁵ Komiteto veiklos teritorija – Vilniaus vaivadija.¹⁰⁶

Tiksli data, kada „Vaikų savaitės“ Vilniaus vaivadijos komitetas baigė veiklą, nenustatyta. 1938 m. komitetas dar veikė. ¹⁰⁷

41. Valstybės iždo rėmimo Vilniaus žemės komitetas pradėjo veiklą 1923-06-13. Komitetą valdė prezidiumas, buvo įsteigtos komiteto sekcijos. Komitetas veikė Vilniuje ir Vilniaus žemėje.¹⁰⁸

Tiksli data, kada Valstybės iždo rėmimo Vilniaus žemės komitetas baigė veiklą, nenustatyta. 1924 m. kovo mėn. komitetas dar veikė.¹⁰⁹

42. Remiantis Vyriausybės delegato Vilniaus žemei 1922-07-08 nutarimu, Lenkijos Respublikos valstybės tarnautojų draugijos Vilniaus skyrius įregistruotas Draugijų ir sąjungų registre eil. Nr. 90. Skyrius veikė vadovaudamasis Valstybės tarnautojų draugijos Varšuvoje įstatais. Pagal 1919 m. draugijos įstatus skyrių valdė vietinis komitetas, išrinktas skyriaus visuotinio narių susirinkimo. Skyriaus veiklą kontroliavo draugijos valdyba Varšuvoje.¹¹⁰

1925 m. pakeitus draugijos įstatus, įsteigta Valstybės tarnautojų draugijos Vilniaus apygarda. Tiksli Vilniaus apygardos veiklos pradžios data nenustatyta.

Apygardą valdė apygardos delegatų suvažiavimas, apygardos valdyba, revizijos komisija ir draugiškasis teismas. Apygardą sudarė rateliai. Apygardos veiklą kontroliavo Valstybės tarnautojų draugijos vyriausioji valdyba.

Dokumentuose apygarda taip pat buvo vadinama Valstybės tarnautojų draugijos Vilniaus skyriumi (Oddział Wileński). 1926-06-30 organizacija įtraukta į Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registrą eil. Nr. 450 ir pavadinta „Valstybės tarnautojų draugijos Vilniaus skyrius“.¹¹¹

1928-11-27 į Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registrą eil. Nr. 952 įrašyta organizacija, pavadinta Lenkijos Respublikos valstybės tarnautojų draugija. Draugiją sudarė rateliai. Dokumentuose organizacija taip pat buvo vadinama Lenkijos Respublikos valstybės tarnautojų draugijos Vilniaus ratelių sąjunga.¹¹²

1930-12-14 Valstybės tarnautojų draugijos vyriausioji valdyba likvidavo visus Vilniaus mieste veikusius ratelius ir įsteigė vieną naują ratelį.

Nuo 1931 m. dokumentuose organizacija buvo vadinama Valstybės tarnautojų draugijos rateliu Vilniuje. Draugijos pavadinimas įvairuoja, ji taip pat vadinama Valstybės tarnautojų draugija Vilniuje.

Tiksli organizacijos veiklos pabaigos data nenustatyta, 1938 m. ratelis dar veikė.¹¹³

43. Varėnos savanoriškoji ugniagesių draugija 1928-09-19 įregistruota Vilniaus vaivadijos valdyboje, registro eil. Nr. 919.¹¹⁴ Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija. Draugija veikė Varėnos valsčiuje.

Pakeitus įstatus, draugija 1938-05-07 perregistruota ir įrašyta į Vilniaus vaivadijos valdybos draugijų ir sąjungų registrą, eil. Nr. 2204.¹¹⁵

Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija, buvo skiriamas ugniagesių viršininkas (Naczelnik Straży). Draugijos veiklą prižiūrėjo Lenkijos Respublikos ugniagesių sąjungos Vilniaus vaivadijos apygardos Vilniaus-Trakų apskrities skyriaus Vilniuje valdyba.¹¹⁶

Tiksli data, kada Varėnos savanoriškoji ugniagesių draugija baigė veiklą, nenustatyta. 1939 m. draugija dar veikė.¹¹⁷

44. Vadovaujantis Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ministro nutarimu Nr. AA-2575/27 Vilniaus automobilių klubas 1927-08-20 įregistruotas Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registre eil. Nr. 693.

Klubą valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija. Veikė sporto ir kitos komisijos. Klubas veikė Vilniaus, Naugarduko vaivadijose ir Gardino apskrityje, jo buveinė buvo Vilniuje.¹¹⁸

Pakeitus įstatus, Vilniaus automobilių klubas pavadintas Vilniaus automobilių klubu, sutrumpintai „V. A.“ ir 1938-05-09 įrašytas į Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registrą eil. Nr. 2182.¹¹⁹ Klubas turėjo Lenkijos automobilių klubo nario teises. Klubą valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija. Klubo veiklos teritorija – Vilniaus ir Naugarduko vaivadijos.

Tiksli Vilniaus automobilių klubo, sutrumpintai „V. A.“ veiklos pabaigos data nenustatyta. 1940 m. pradžioje klubas dar veikė.¹²⁰

45. Vilniaus farmacininkų draugija 1921-06-24 įtraukta į Vidurio Lietuvos Laikinosios

Valdymo Komisijos Vidaus reikalų departamento II registrą eil. Nr. 8.¹²¹ Draugija veikė nuo 1902 m.¹²² Ankstesni draugijos pavadinimai nenustatyti.

Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija ir draugiškasis teismas, ji veikė Vidurio Lietuvoje.¹²³

1926-06-14 Vilniaus farmacininkų draugija įtraukta į Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registrą eil. Nr. 429.

1932-02-27 Vilniaus farmacininkų draugija pertvarkyta į Vilniaus farmacininkų draugiją, Lenkijos visuotinės farmacininkų draugijos apygardą Vilniuje ir įregistruota Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registre eil. Nr. 1548. Draugija buvo Lenkijos visuotinės farmacininkų draugijos narė.

Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba, revizijos komisija, draugiškasis teismas. Veiklos teritorija – Vilnius ir Vilniaus vaivadija.

Dokumentuose draugija taip pat buvo vadinama Vilniaus farmacininkų draugija bei Vilniaus farmacininkų draugija, Lenkijos farmacininkų draugijos apygarda Vilniuje.¹²⁴

Vilniaus miesto ir apskrities viršininkas draugiją 1940-04-26 uždarė.¹²⁵

46. Vilniaus informacijos biuro (Vilbi) tikslios įsteigimo ir veiklos pabaigos datos, pavaldumas nenustatyti. Rasta duomenų apie biuro veiklą 1924–1936 m.¹²⁶

47. Vilniaus miesto ir priemiesčių smulkaus nekilnojamojo turto savininkų sąjunga 1922-08-12 įregistruota Vyriausybės delegato Vilniaus žemei įstaigos Vilniuje II registre eil. Nr. 16.¹²⁷

Sąjungos įstatai 1926-05-22 perregistruoti Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registre eil. Nr. 411.¹²⁸

Sąjungą valdė valdyba, visuotinis narių susirinkimas, revizijos komisija. Sąjungos veiklos teritorija – Vilniaus miestas ir priemiesčiai.

1928 m. pakeitus sąjungos įstatus, Vilniaus miesto ir apylinkių smulkaus nekilnojamojo turto savininkų sąjunga buvo pavadinta Centrine Vilniaus miesto ir vaivadijos smulkaus nekilnojamojo turto savininkų sąjunga.¹²⁹

Centrinė Vilniaus miesto ir vaivadijos smulkaus nekilnojamojo turto savininkų sąjunga 1928-02-16 įtraukta į Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registrą eil. Nr. 759.¹³⁰ 

Sąjungą valdė valdyba, visuotinis narių susirinkimas, revizijos komisija. Veiklos teritorija – Vilniaus vaivadija.

1929 m. pakeitus įstatus¹³¹, sąjunga pertvarkyta į Vilniaus miesto ir vaivadijos vidutinio ir smulkaus nekilnojamojo turto savininkų sąjungą ir 1929-10-23 įtraukta į Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registrą eil. Nr. 1141.¹³² Remiantis Vilniaus vaivados 1930-04-20 nutarimu Nr. 890/30, sąjunga perregistruota Draugijų ir sąjungų registre, eil. Nr. 1213.¹³³

Sąjunga veikė Vilniaus vaivadijoje, centrinė sąjungos buveinė buvo Vilniuje, veikė teritoriniai skyriai. Sąjungą valdė centrinė sąjungos taryba, prezidiumas, revizijos komisija, trečiųjų teismas.¹³⁴

Vilniaus miesto seniūno 1933-11-17 sprendimu Vilniaus miesto ir vaivadijos vidutinio ir smulkaus nekilnojamojo turto savininkų sąjungos veikla buvo laikinai sustabdyta. Sąjungos veiklai pertvarkyti buvo paskirtas kuratorius.

Sąjunga atnaujino veiklą 1934 m. kovo mėn. Buvo išrinkta nauja centrinė sąjungos taryba, prezidiumas, įvyko rinkimai į teritorinių skyrių valdybas.¹³⁵

Tiksli Vilniaus miesto ir vaivadijos vidutinio ir smulkaus nekilnojamojo turto savininkų sąjungos veiklos pabaigos data nenustatyta. 1939 m. spalio mėn. sąjunga dar veikė.¹³⁶

48. Vilniaus miesto municipalinių darbuotojų profesinė sąjunga pradėjo veiklą 1918 m.¹³⁷ Sąjungą 1919 m. įregistravo Vilniaus apygardos viršininkas. 1920-12-01 sąjunga įtraukta į Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos Vidaus reikalų departamento II registrą.¹³⁸ Sąjungą valdė valdyba, visuotinis narių susirinkimas, delegatų ir kontrolės tarybos.¹³⁹

1922-07-14 visuotinio sąjungos narių susirinkimo nutarimu Vilniaus miesto municipalinių darbuotojų profesinė sąjunga pertvarkyta į Lenkijos Respublikos municipalinių darbuotojų profesinės sąjungos Vilniaus skyrių, kuris 1923-05-15 buvo įrašytas į XII apygardos darbo inspektoriaus Vilniuje II registrą eil. Nr. 22.¹⁴⁰ Skyrių valdė valdyba, revizijos komisija. Vilniaus skyrius Lenkijos Respublikos municipalinių darbuotojų profesinės sąjungos vyriausiosios valdybos 1931-12-16 nutarimu likviduotas.¹⁴¹

1931-07-31 į XII apygardos darbo inspektoriaus Vilniuje I registrą eil. Nr. 127 įrašyta Vilniaus miesto municipalinių darbuotojų profesinė sąjunga.¹⁴² Sąjungą valdė valdyba, visuotinis narių susirinkimas ir revizijos komisija.¹⁴³

1939 m. lapkričio mėn. Vilniaus miesto municipalinių darbuotojų profesinė sąjunga perregistruota.¹⁴⁴ Sąjunga veikė iki 1940 m.¹⁴⁵ Tiksli veiklos pabaigos data nenustatyta.

49. Vilniaus miesto pilietinis valstybinės paskolos komitetas pradėjo veiklą 1933 m. rugsėjo mėn.¹⁴⁶

Komitetą valdė prezidiumas, buvo įsteigti padaliniai, vadinami Piliečių sargybos komisijomis (Komisje Straży Obywatelskiej). Komitetas veikė Vilniaus mieste.¹⁴⁷

Dokumentuose komitetas taip pat buvo vadinamas Vilniaus miesto valstybinės paskolos komitetu (Komitet Wileński Grodzki Pożyczki Narodowej).

Tiksli data, kada Vilniaus miesto pilietinis valstybinės paskolos komitetas baigė veiklą, nenustatyta. Komitetas 1934 m. liepos mėn. dar veikė.¹⁴⁸

50. Vilniaus miesto plėtros komitetas įsteigtas vadovaujantis Lenkijos Respublikos Prezidento 1927-04-22 potvarkiu „Dėl miestų plėtros“.¹⁴⁹ Tiksli Vilniaus miesto plėtros komiteto veiklos pradžia nenustatyta, 1927 m. spalio mėn. komitetas jau veikė.¹⁵⁰

Komitetas buvo municipalinė įstaiga, pavaldi Vilniaus miesto magistratui.¹⁵¹ Komitetas veikė Vilniaus mieste, jam pirmininkavo Vilniaus miesto prezidentas.

Tiksli data, kada Vilniaus miesto plėtros komitetas baigė veiklą, nenustatyta. 1939 m. sausio mėn. komitetas dar veikė.¹⁵²

51. Vilniaus mylėtojų draugijos organizacinis susirinkimas įvyko 1919-06-15. Draugija veikė vadovaudamasi visuotinio susirinkimo patvirtintais nuostatais.¹⁵³

Vilniaus mylėtojų draugijos įstatus 1921-12-15 patvirtino Vidurio Lietuvos Laikinosios Valdymo Komisijos Vidaus reikalų departamentas, draugija įtraukta į I Draugijų ir sąjungų registrą (eil. Nr. 33).¹⁵⁴

Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, susirinkimo išrinkta valdyba ir revizijos komisija. Draugija veikė Vilniaus mieste ir jo apylinkėse.

Vilniaus vaivados 1937-09-06 sprendimu draugija uždaryta, nes nuo 1933 m. neveikė.¹⁵⁵

52. Remiantis 1936-10-02 Socialinės rūpybos ministro aplinkraščiu apie vaivadijų, apskričių ir valsčių žiemos pagalbos bedarbiams komitetų organizavimą, 1936-10-16 pradėjo veiklą Vilniaus vaivadijos pilietinis žiemos pagalbos bedarbiams komitetas.¹⁵⁶

Komiteto darbo programai sudaryti ir vykdyti buvo įsteigtas komiteto Vykdomasis skyrius, išrinktas Vykdomojo skyriaus prezidiumas, revizijos komisija, sudarytos sekcijos. Komitetas veikė pagal nuostatus, sudarytus pagal Visos Lenkijos pilietinio žiemos pagalbos bedarbiams komiteto nuostatų pavyzdį ir patvirtintus vaivadijos komiteto organizaciniame susirinkime. Vilniaus vaivadijos komitetas turėjo padalinius apskrityse, valsčiuose bei Vilniaus mieste.¹⁵⁷

Komitetas veikė iki 1939 m. Tiksli veiklos pabaigos data nenustatyta.

53. Vilniaus zoologijos sodo bičiulių draugija 1932-10-22 įregistruota Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registre, eil. Nr. 1624.¹⁵⁸

Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, valdyba ir revizijos komisija. Draugija veikė Lenkijos Respublikoje, jos valdybos buveinė buvo Vilniuje.

Vilniaus miesto ir apskrities viršininko 1940-03-27 nutarimu Vilniaus zoologijos sodo bičiulių draugija uždaryta.¹⁵⁹

54. Vilniaus žurnalistų sindikatas 1927-03-24 įrašytas į Vilniaus vaivadijos valdybos Draugijų ir sąjungų registrą (eil. Nr. 633). Sindikatą valdė visuotinis narių susirinkimas, susirinkimo išrinkta valdyba, revizijos komisija ir arbitražas; ji veikė Vilniuje.¹⁶⁰

Organizacija buvo Lenkijos Respublikos žurnalistų sąjungos, Lenkijos žurnalistų sindikatų sąjungos narė, turėjo delegatus, kurie atstovavo jos interesams Varšuvoje.¹⁶¹

Vilniaus miesto ir apskrities viršininkas 1940-04-23 Vilniaus žurnalistų sindikatą uždarė.¹⁶²

55. Rezervistų sąjungos Zalavo dvaro atkūrimo pakomitetis Vilniuje įsteigtas 1935-03-08. Jį įsteigė Zalavo dvaro atkūrimo komitetas, veikęs prie Rezervistų sąjungos vyriausiosios valdybos Varšuvoje. Pakomitetis Vilniuje buvo Zalavo dvaro atkūrimo komiteto vykdomasis skyrius.¹⁶³

Rezervistų sąjungos Zalavo dvaro atkūrimo pakomitetis Vilniuje savo įstatų ar nuostatų neturėjo, jis veikė pagal Zalavo dvaro atkūrimo komiteto Varšuvoje nurodymus.

Paskutinis pakomitečio Vilniuje posėdis įvyko 1938-04-28. Posėdyje nuspręsta pakomitetį likviduoti, o jo darbus pavesta atlikti komisijai, sudarytai iš pakomitečio pirmininko, pavaduotojo, iždininko ir sekretoriaus.

1938-11-15 įvyko pirmasis Zalavo dvaro atkūrimo komiteto ūkio komisijos Vilniuje posėdis. Buvo išrinktas prezidiumas, vadovavęs komisijos veiklai.¹⁶⁴ Komisija vykdė Zalavo dvaro atkūrimo komiteto Varšuvoje nurodymus.

Tiksli data, kada Zalavo dvaro atkūrimo komiteto ūkio komisija Vilniuje baigė veiklą, nenustatyta. 1939 m. liepos mėn. komisija dar veikė.¹⁶⁵

Sudarytojų veiklos sritys

1. Pagal 1920 m. įstatus Akademinės sporto sąjungos Vilniuje tikraisiais nariais galėjo būti visi Stepono Batoro universiteto Vilniuje studentai, ypatingaisiais nariais – vidurinių ir kitų aukštųjų mokyklų moksleiviai bei studentai, garbės nariais – asmenys, priimti į sąjungą visuotinio narių susirinkimo nutarimu, rėmėjais – visi baigusieji aukštuosius mokslus ir tebesportuojantys asmenys bei asmenys, remiantys sąjungą.¹⁶⁶

Pagal 1930 m. įstatus Akademinės sporto sąjungos Vilniuje nariais galėjo būti nepriekaištingos reputacijos Lenkijos Respublikos piliečiai, neprofesionaliai užsiimantys sportu.

Pagal 1937 m. įstatus sąjungos nariais galėjo būti visi Vilniaus aukštųjų mokyklų studentai.

Sąjungos tikslas buvo rūpintis akademinio jaunimo fiziniu auklėjimu, propaguoti sveiką gyvenseną, sudaryti jaunimui galimybę ugdyti fizines ir dvasines savybes, vadovauti akademinio jaunimo sporto veiklai.

Akademinė sporto sąjunga Vilniuje rūpinosi studijuojančio jaunimo sporto gyvenimu. Veikė irklavimo, slidinėjimo, lengvosios atletikos, futbolo, ledo ritulio, bokso ir kitos sekcijos.

Sąjunga kreipėsi į valstybės institucijas dėl lėšų skyrimo jaunimo kūno kultūrai ir sportui plėtoti. Gautas lėšas naudojo sporto salių, aikštelių, stadionų, parkų, prieplaukų įrengimui ir atnaujinimui, pirko sporto inventorių, organizavo sporto stovyklas, kursus, varžybas, įrengė spaudos skaityklą, biblioteką.

2. Akcinė bendrovė Našlės ir brolių Rom leidykla ir spaustuvė, vėliau – Akcinė bendrovė „Rom”, Knygų leidykla ir spaustuvė spausdino žydų religines knygas.¹⁶⁷

3. Dantų protezuotojų profesinės sąjungos Vilniuje nariais galėjo būti dantų protezavimu besiverčiantys darbdaviai bei darbuotojai.

Organizacijos tikslas buvo gerinti narių materialinę padėtį, rūpintis jų profesinio ir kultūros lygio kėlimu.

Sąjunga bendradarbiavo su Visos Lenkijos dantų technikų sąjunga Varšuvoje siekiant Lenkijos rytinės dalies ir kitų šalies regionų dantų technikų bei protezuotojų profesinių teisių sulyginimo, teikė nariams nemokamas teisines konsultacijas, rengė paskaitas, parodomąsias pamokas.

4. Dovboriečių draugijos „Tėvynės garbei“ nariais galėjo būti nepriekaištingos reputacijos lenkų tautybės asmenys: demobilizuoti arba atleisti iš kariuomenės buvę Lenkijos kariuomenės I korpuso Rytuose kariškiai bei kiti asmenys, pritariantys draugijos tikslams.

Draugijos tikslas buvo skleisti pasiaukojimo ginant tautiškumą ir krikščionybę idėją, teikti nariams materialinę ir moralinę pagalbą, ginti jų interesus, dalyvauti visuomeninėje veikloje, organizuoti pilietinę savigyną prieš valstybės gerovei bei visuomenės tvarkai gresiančius išpuolius. 

Vilniaus apygarda organizavo iškilmingus savo narių žygiavimus tautinių švenčių metu, generolo Juzefo Dovboro Musnickio mirties metinių bei žuvusių ir mirusių karininkų, tarnavusių generolo vadovaujamuose kariuomenės padaliniuose, minėjimus, rengė paskaitas.¹⁶⁸

5. Draugijos „Varpa“, bendrovės su ribota atsakomybe, veiklos sritis buvo grūdų perdirbimas, prekyba grūdais bei jų gaminiais.

6. Firma „Sultan“ gamino tabako gaminius: papirosus, tabaką, machorką. Keičiantis pavadinimui, įmonės veiklos sritis nesikeitė.

7. Istorinių metinių minėjimo garbės komiteto Vilniuje nariais buvo įžymūs valstybės veikėjai, mokslininkai, dvasininkai ir kiti asmenys. Komiteto tikslas buvo pagerbti įžymius asmenis ir paminėti svarbiausias istorines metines, susijusias su valstybės nepriklausomybės atkūrimu.

Komitetas organizavo LDK kanclerio Leono Sapiegos 300-ųjų mirties metinių, karaliaus Stepono Batoro 400-ųjų gimimo metinių, Sausio sukilimo 70-ųjų metinių minėjimus ir kitus renginius.

8. Kartono gaminimo įmonių Grigiškėse eksploatavimo draugija, bendrovė su ribota atsakomybe, eksploatavo kartono gaminimo įmones Grigiškėse bei prekiavo jų produkcija.

9, 10. Katilų priežiūros Vilniaus rajonas, Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje rajono biuras Vilniuje, Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje apygardos biuras Vilniuje, Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje Balstogės apygardos biuras vykdė garo katilų priežiūrą. 

Biurai išduodavo leidimus įrengti katilus ir juos eksploatuoti, tikrino veikiančių katilų saugumą, atlikdavo jų vidinę bei išorinę patikrą, užantspauduodavo netinkamus naudoti katilus, siekė, kad katilų savininkai ir darbininkai laikytųsi katilų priežiūros taisyklių.¹⁶⁹ 

11. Juzefo Zavadskio knygynas prekiavo Juzefo Zavadskio spaustuvės ir kitų leidyklų išleista religine, grožine, moksline literatūra, vadovėliais, gaidomis, rūpinosi leidinių užsakymu įstaigoms ir organizacijoms. 

12. Krikščionių darbo kooperatyvas „Kirvis“ Vilniuje su atsakomybe įnašais, vėliau - Krikščionių darbo kooperatyvas „Kirvis“ Salų m. Ašmenos aps. su atsakomybe įnašais vykdė statybos darbus. 

13. Vilniaus mėsininkų krikščionių tarpusavio pagalbos draugijos tikslas buvo vienyti narius, rūpintis jų materialine gerove. 

Mėsininkų ir mėsos rūkytojų cecho Vilniuje nariais galėjo būti mėsininkai ir mėsos rūkytojai: meistrai, pameistriai ir mokiniai. Krikščionių mėsininkų ir mėsos rūkytojų cecho Vilniuje nariais galėjo būti krikščionių tikėjimo mėsininkai ir mėsos rūkytojai, turintys nuosavą įmonę bei amato liudijimą, taip pat jų našlės, paveldėjusios įmonę. 

Cecho tikslai buvo ugdyti narių vienybę, profesinę garbę ir orumą, reguliuoti amatininkų tarpusavio santykius, spręsti profesines problemas, rūpintis narių profesiniu lavinimu bei juos šelpti, teikti pagalbą jauniems amatininkams. 

Cechas kaupė informaciją apie narius, sprendė amatininkų tarpusavio ginčus, teikė Amatų rūmams sutarčių tarp meistrų ir jų mokinių nuorašus, suteikdavo mokiniams pameistrių, o pameistriams meistrų teises, steigė bei rėmė profesines mokyklas, kvalifikacijos kėlimo kursus, bendrabučius, klubus, skaityklas, organizavo paskaitas, konkursus, parodas, ekskursijas, rūpinosi ligoniais ir beturčiais amatininkais (steigė savišalpos kasas, pašalpų fondus), padėjo tvarkyti mirusių narių turto reikalus. 

14. Lenkijos statybininkų sąjungos nariais galėjo būti visi dirbantieji statybos pramonėje. 

Sąjungos tikslas buvo ginti narių profesinius ir ekonominius interesus, remti jų teisėtas pastangas dėl darbo sąlygų gerinimo ir atlyginimų didinimo, atstovauti narių interesams valstybės įstaigose, tarpininkauti kilus ginčams tarp sąjungos narių ir jų darbdavių, teikti nemokamas teisines paslaugas, materialinę ir moralinę pagalbą, ugdyti narių profesinį solidarumą. 

Vilniaus skyrius teikė savo nariams paskolas, samdė teisininkus atstovauti sąjungos narių interesams teismuose, rinko pinigus bedarbiams ir sergantiems sąjungos nariams bei jų vaikams, rėmė bedarbius, įkalintus sąjungos narius bei jų šeimas, rūpinosi bedarbių įdarbinimu, namudinio darbo įteisinimu, organizavo streikus.¹⁷⁰ 

Bedarbių nekvalifikuotų darbininkų sekcija rūpinosi materialinės pagalbos bedarbiams teikimu, reikalavo paramos iš valdžios institucijų: vienkartinių pašalpų, maisto produktų, kuro, drabužių skyrimo, įdarbinimo, namudinio darbo įregistravimo, nemokamo bedarbių vaikų maitinimo mokyklose, medicinos pagalbos.¹⁷¹ 

15. Lenkijos centrinės statybos, medžio, keramikos pramonės ir giminingų profesijų darbininkų profesinės sąjungos nariais galėjo būti visi dirbantieji statybos, medžio, keramikos pramonėje ir giminingų profesijų darbuotojai. 

Sąjungos tikslas buvo ginti narių profesinius ir ekonominius interesus, remti jų teisėtas pastangas dėl darbo sąlygų gerinimo ir atlyginimo didinimo, teikti materialinę ir moralinę pagalbą, ugdyti profesinį solidarumą. 

Vilniaus skyrius atstovavo savo nariams pasirašant kolektyvines sutartis, tarpininkavo sprendžiant ginčus tarp darbininkų ir įmonių savininkų, siekė atlyginimo didinimo, darbo sąlygų gerinimo, kovojo prieš neteisėtus atleidimus iš darbo, teikė materialinę paramą badaujantiems ir streikuojantiems kitų sąjungos skyrių nariams. 

16. Lenkijos chemijos draugijos nariais galėjo būti visi nepriekaištingos reputacijos asmenys, dirbantys chemijos srityje arba besidomintys šia mokslo šaka. 

Draugijos tikslas buvo ginti narių profesinius interesus, vystyti chemijos mokslą. 

Vilniaus skyrius organizavo mokslo posėdžius, paskaitas, chemikų suvažiavimus, leido leidinius.¹⁷² 

17. Lenkijos komunalinių ir visuomenei naudingų įstaigų darbuotojų sąjungos nariais galėjo būti visi šiose įstaigose dirbantys asmenys. 

Sąjungos tikslas buvo ginti komunalinių ir visuomenei naudingų įstaigų darbuotojų profesinius bei ekonominius interesus, remti jų teisėtas pastangas dėl darbo sąlygų gerinimo ir atlyginimo didinimo, teikti materialinę ir moralinę pagalbą, ugdyti profesinį ir klasinį solidarumą, siekti gamybos priemonių suvisuomeninimo. 

Vilniaus III skyriui priklausė miesto vandentiekio ir kanalizacijos darbininkai, plytininkai, kaminkrėčiai ir radiotechnikai. Skyrius atstovavo savo nariams derybose dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo, rėmė streikuojančius ir bedarbius sąjungos narius, įsteigė laikraščių ir žurnalų skaityklą. 

18. Lenkijos kraštotyros draugijos nariais galėjo būti asmenys, pateikusieji draugijos valdybai deklaracijas ir mokantys nustatyto dydžio mokesčius. Tikraisiais nariais, nariais rėmėjais ir nariais iki gyvos galvos buvo asmenys, priimti į draugiją skyriaus valdybos, nariais korespondentais – priimti draugijos tarybos. 

Draugijos tikslas buvo kaupti ir sisteminti mokslinę medžiagą apie Lenkijos žemes ir kaimynines šalis, turinčias istorines ar geografines sąsajas su Lenkija, populiarinti žinias apie Lenkijos kraštotyrą, saugoti gamtą, istorijos paminklus. 

Vilniaus skyrius leido kraštotyros leidinius, vadovą po Vilnių, rengė ekskursijas, gidų kursus. Prie Vilniaus skyriaus veikė Vilniaus ir Trakų mylėtojų rateliai, Vilniaus miesto ekskursijų komitetas (Wileński Miejski Komitet Wycieczkowy), Miesto turizmo biuras (Miejskie Biuro Turystyczne), organizavęs atvykusiems į Vilnių turistams ekskursijas bei rūpinęsis jų apnakvindinimu.¹⁷³ 

19. Lenkijos liaudies judėjimas „Išlaisvinimas“ buvo kairiosios pakraipos politinė partija. Ji atstovavo klasiniams valstiečių interesams, siekė įgyvendinti radikalią žemės reformą, pakeisti mokesčių sistemą, atsižvelgti į tautinių mažumų interesus švietimo ir kultūros srityje.

Organizacijos Vilniaus apygarda steigė partijos skyrius ir ratelius, kontroliavo jų veiklą, organizavo politinius susirinkimus ir mitingus, aiškino valstiečiams partijos idėjas, organizavo partijos instruktorių kursus, leido leidinius lenkų, gudų ir kitomis kalbomis.

20. Lenkijos matematikos draugijos tikslas buvo plėtoti matematikos mokslą ir jo taikymą.

Vilniaus skyrius organizavo mokslo posėdžius, paskaitas, kursus, suvažiavimus, steigė bibliotekas, leido leidinius.

21. Architektų draugijos Vilniuje, Lenkijos Respublikos architektų draugijos Vilniaus skyriaus tikslas buvo vienyti architektus, remti ir ginti jų profesinius bei visuomeninius interesus, kelti architektūros meno lygį, rūpintis narių profesine etika.

Draugija organizavo paskaitas, konferencijas, kursus, parodas, leido leidinius, skelbė architektūros konkursus, teikė nariams materialinę pagalbą.

22. Lenkijos Respublikos miškininkų profesinės sąjungos nariais galėjo būti visi miškininkai bei miškininkystės įstaigų ir ūkių tarnautojai.

Sąjungos tikslas buvo ginti narių materialinius ir teisinius interesus, gerinti jų darbo ir buities sąlygas, ugdyti solidarumą.

Vilniaus skyrius teikė nariams paskolas, skyrė pašalpas, steigė bibliotekas, leido leidinius, prie skyriaus veikė medžiotojų draugija.

23. Lenkijos smulkių ūkininkų profesinės sąjungos tikslas buvo vienyti smulkius ūkininkus, ginti jų interesus.

Vilniaus skyrius teikė nariams nemokamą teisinę pagalbą, rašė prašymus, skundus, atstovavo smulkiems ūkininkams tvarkant parceliacijos, servitutų likvidavimo ir kitus reikalus.¹⁷⁴

24. Lenkijos spaustuvininkų ir giminingų profesijų darbininkų profesinės sąjungos nariais galėjo būti visi dirbantys grafikos pramonėje ir artimose jai šakose nepriekaištingos reputacijos asmenys.

Sąjungos tikslas buvo ginti narių profesinius ir ekonominius interesus, remti jų teisėtas pastangas dėl darbo sąlygų gerinimo ir atlyginimo didinimo, ugdyti profesinį solidarumą.

Vilniaus skyrius atstovavo savo nariams derybose su darbdaviais dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo, teikė nariams paskolas, skyrė pašalpas, įsteigė įdarbinimo biurą, biblioteką, rengė paskaitas, koncertus, spektaklius, organizavo užsienio kalbos kursus, sporto varžybas, leido periodinius leidinius.

25. Lenkijos tekstilės pramonės darbininkų ir darbininkių profesinės sąjungos nariais galėjo būti visi dirbantieji tekstilės pramonėje.

Sąjungos tikslas buvo ginti narių materialinius, moralinius ir teisinius interesus, siekti darbo sąlygų gerinimo, darbo dienos sutrumpinimo, socialinių garantijų, ruošti darbininkus dalyvauti gamybos valdyme, ugdyti narių profesinį solidarumą. 

Vilniaus skyrius atstovavo savo nariams pasirašant kolektyvines sutartis, tarpininkavo sprendžiant ginčus tarp gamyklų savininkų ir darbuotojų, siekė papildomo apmokėjimo už viršvalandžius, kovojo prieš neteisėtus atleidimus iš darbo.

26. Lenkijos žemės ūkio ir miško darbininkų profesinės sąjungos nariais galėjo būti asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis žemės bei miško ūkyje.

Sąjungos tikslas buvo ginti narių profesinius, ekonominius bei visuomeninius interesus, remti jų teisėtas pastangas dėl darbo, buities sąlygų gerinimo ir atlyginimų didinimo, ugdyti profesinį solidarumą.

Vilniaus skyrius atstovavo savo nariams derybose su darbdaviais, įstaigose, teismuose, arbitraže, sudarant kolektyvines darbo sutartis, teikė nariams teisinę pagalbą, rengė paskaitas, kultūros renginius, leido periodinius leidinius.¹⁷⁵

27. Lietuvos ir Baltarusijos savigynos 20-ųjų metinių minėjimo komiteto tikslas buvo paminėti 20-tąsias Lenkijos ginkluotojų pajėgų būrių organizavimo buvusioje LDK teritorijoje metines. Komitetas skelbė apie numatomą 20-ųjų Lietuvos ir Baltarusijos savigynos metinių minėjimą, organizavo buvusių Lietuvos ir Baltarusijos savigynos dalyvių suvažiavimą, rengė šventės programą, parodas, rūpinosi renginių organizavimu bei finansavimu.

Komiteto karinė sekcija registravo 1918–1919 m. kovų dalyvius.¹⁷⁶

Apdovanojimo ordinais kolegijos tikslas buvo apdovanoti savanorius, dalyvavusius Lietuvos ir Baltarusijos savigynoje, taip pat asmenis, savo darbu bei nuopelnais prisidėjusius prie Lietuvos ir Baltarusijos savigynos komiteto veiklos.¹⁷⁷

28. Miesto ir tarpmiestinio autobusų susisiekimo draugijos, akcinės bendrovės, Vilniaus skyrius organizavo susisiekimą autobusais Vilniuje.

29. Municipalinių darbuotojų sąjungos sporto klubo „Vilija“ Vilniuje tikraisiais nariais galėjo būti tik municipalinių darbuotojų sąjungos nariai, ypatingaisiais nariais – visi kiti municipaliniai darbuotojai.

Klubo tikslas buvo ugdyti Vilniaus miesto municipalinių darbuotojų pomėgį sportuoti ir rūpintis jų fiziniu auklėjimu.

Klubas organizavo teniso ir slidinėjimo kursus pradedantiesiems bei pažengusiesiems, krepšinio, tinklinio treniruotes, plaukiojimus baidarėmis, rengė varžybas, šventes, įrengė teniso kortus, krepšinio ir tinklinio aikšteles, baidarių prieplauką, čiuožyklą.

30. Pagalbos lenkų akademiniam jaunimui Vilniaus vaivadijos komiteto nariais buvo privatūs asmenys bei studentų savišalpos ir kitų visuomeninių organizacijų, valstybės įstaigų atstovai.

Komiteto tikslas buvo teikti pagalbą neturtingam akademiniam jaunimui.

Komitetas rinko lėšas, skyrė studentams pašalpas, dalyvavo bendrabučio, poilsio stovyklos Legotiškių vietovėje statybose, organizavo Akademines savaites (Tygodnik Akademika) ir kitus renginius, bendradarbiavo su studentų savišalpos draugijomis. 

31. Vilniaus žemės žemvaldžių sąjungos tikslas buvo ginti žemvaldžių interesus, kelti žemės ūkio lygį, organizuoti žemvaldžių savišalpą.

Paribių žemvaldžių sąjungos nariais galėjo būti žemės savininkai, nuomininkai, valdytojai, žemės ūkio bendrovės. Sąjungos tikslas buvo vienyti šiaurės rytų paribių žemvaldžius, ginti jų, ypatingai vidutinių ir stambių ūkininkų, interesus.

Sąjunga padėjo organizuoti racionalų ūkių administravimą, bendradarbiavo statant ūkinius pastatus, steigiant žemės ūkio ir jo produkcijos perdirbimo įmonės, tarpininkavo sudarant darbo sutartis su darbininkais, siekiant gauti paskolas, rūpinosi apleistų dvarų globa, leido leidinius.

32. Pienininkystės ir kiaušininkystės kooperatyvų sąjungos Varšuvoje, kooperatyvo su ribota atsakomybe, tikslas buvo organizuoti ir tobulinti žemės ūkio produktų perdirbimą ir realizavimą kooperatiniais pagrindais.

Vilniaus skyrius rūpinosi pieno, kiaušinių, medaus bei kitų žemės ūkio produktų supirkimo, pieno perdirbimo kooperatyvų steigimu, veiklos plėtra, produkcijos realizavimu, pieninių aprūpinimu įrengimais.

33. Pirmosios šiaurės mugės bei Žemės ūkio ir pramonės parodos Vilniuje Žemės ūkio komiteto tikslas buvo organizuoti 1928-08-18–1928-09-09 vyksiančioje parodoje žemės ūkio pristatymą. Parodoje buvo pristatyti augalininkystės, gyvulininkystės produkcija, miško ūkis, daržininkystė, bitininkystė, žemės ūkio bei žemės ūkio mokyklų organizavimas ir kt.

Komitetas rūpinosi renginių finansavimu, paviljonų įrengimu, eksponatų paruošimu, žemės ūkio organizacijų dalyvavimu parodoje, apdovanojimų dalyviams steigimu bei įteikimu.¹⁷ 

34. Rytų paribių gynybos komiteto veiklos tikslas buvo organizuoti Lenkijos rytinių paribių gynybą nuo bolševikų. Komitetas rūpinosi Lietuvių ir baltarusių divizijos formavimu bei aprūpinimu.

35. Solidarumo su Pasauliniu taikos kongresu Vilniaus komiteto tikslas buvo bendradarbiauti su Lenkijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsteigtu komitetu bei kitais Lenkijoje veikusiais Pasaulinio taikos kongreso komitetais, informuoti visuomenę apie Pasaulinio taikos kongreso veiklą, skelbti visuomenei apie taikos reikšmę pasaulyje.

Komiteto nariais galėjo būti visi pilnamečiai Lenkijos piliečiai. Komitetas rinko informaciją apie visuomenės nuomonę dėl taikos ir karo pasaulyje bei Pasaulinio taikos kongreso, skatino Vilniaus ir kitų Lenkijos šiaurės rytų miestų gyventojus bei visuomenines organizacijas remti Pasaulinį taikos kongresą renkant parašus, leido leidinius apie taikos reikšmę pasaulyje.

36. Svetur gyvenančių tautiečių Lenkijos globos draugijos nariais galėjo būti pilnamečiai lenkų tautybės katalikai, nariais rėmėjais – visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

Sąjungos tikslas buvo teikti pagalbą svetur gyvenantiems tautiečiams bei asmenims, ketinantiems išvykti į užsienį arba sugrįžti į tėvynę. 

Vilniaus skyrius organizavo paramos akcijas, tarp jų „Svetur gyvenančių tautiečių globos savaites“, rinko emigrantams pinigus, rinko, pirko ir siuntė į užsienį knygas bei žurnalus, skyrė papildomą maitinimą ir pašalpas sugrįžusiems į tėvynę išeiviams, įsteigė Vilniuje informacijos biurą ir teikė konsultacijas išvykstantiesiems į užsienį.

37. Šiaurės rytų žemių prekybinių malūnų susivienijimo nariais galėjo būti fiziniai asmenys (Lenkijos Respublikos piliečiai) ir juridiniai asmenys, susivienijimo veiklos teritorijoje turintys savarankiškas malūnininkystės įmones.

Susivienijimo tikslas buvo remti malūnininkystę, ieškoti produkcijos pardavimo vidaus ir užsienio rinkų, ginti narių ūkinius interesus.

Siekiant šių tikslų buvo numatyta kaupti informaciją apie malūnininkystę, tirti pardavimo rinkų būklę, organizuoti produkcijos eksportą, teikti nariams techninę bei teisinę pagalbą, leisti periodinius leidinius, įsteigti savišalpos kasą, rūpintis dirbančiųjų malūnininkystės srityje profesiniu mokymu, organizuoti parodas, steigti bibliotekas.

38. „Tarnautojų šeimos“ draugijos tikraisiais nariais galėjo būti pilnamečiai, taip pat ir išėję į pensiją valstybės tarnautojai bei jų šeimų nariai; ypatingaisiais nariais – asmenys, remiantys draugijos veiklą, žemesniojo rango valdininkai bei jų šeimų nariai; garbės nariais – asmenys, priimti į draugiją už ypatingus nuopelnus.

Draugijos tikslas buvo organizuoti narių tarpusavio pagalbą, rūpintis dirbančių ir išėjusių į pensiją tarnautojų bei jų šeimų narių materialine padėtimi, kultūrinių poreikių tenkinimu, sveikata, draugiškų santykių tarp narių palaikymu, remti žemesniojo rango valdininkus, taip pat ir išėjusius į pensiją, bei jų šeimų narius.

Draugija teikė savo nariams paskolas, rūpinosi medicinos pagalbos, nuolaidų vaikų sanatoriniam gydymui teikimu, steigė savišalpos kasas, organizavo narių laisvalaikį.

39. Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto nariais buvo įžymūs visuomenės veikėjai, politikai ir kiti asmenys. Tautinio Vilniaus lietuvių komiteto nariais galėjo būti Lenkijoje legaliai veikiančios lietuvių draugijos.

Komitetas atstovavo Vilniaus krašto lietuvių visuomenei, gynė lietuvių pilietines ir tautines teises, lietuvių visuomenės vardu rašė Lenkijos vyriausybei protestus ir memorandumus, tarpininkavo išduodant leidimus vykstantiems į Lietuvos Respubliką piliečiams¹⁷⁹, teikė teisinę pagalbą, koordinavo lietuvių švietimo ir kitų organizacijų darbą, rūpinosi lietuvių švietimu, globojo į tėvynę grįžusius išeivius, rėmė lietuvių labdaringas organizacijas, skurstančius tautiečius ir kt.¹⁸⁰

40. „Vaikų savaitės“ Vilniaus vaivadijos komitetas organizavo Lenkijos vaikų globos komiteto vykdytą paramos vaikams akciją, pavadintą „Vaikų savaitė“.

Komitetas skelbė visuomenei apie vaikų globos reikšmę, rinko ir skirstė lėšas vaikų prieglaudoms, darželiams, mokykloms, organizavo vasaros stovyklas, ekskursijas, šventes, spektaklius, rūpinosi vaikų žaidimų aikštelių įrengimu.¹⁸¹

41. Valstybės iždo rėmimo Vilniaus žemės komiteto nariais buvo valstybinių įstaigų vadovai, dvasininkai, verslininkai, visuomeninių organizacijų atstovai ir kiti asmenys.

Komiteto tikslas buvo organizuoti tauriųjų metalų rinkimo akciją valstybės iždui paremti.

Komitetas skelbė visuomenei apie tauriųjų metalų rinkimo reikšmę valstybei, įsteigė Vilniuje tauriųjų metalų priėmimo punktą, rinko aukas, organizavo loterijas, pardavinėjo lipdukus. Surinktas lėšas komitetas turėjo perduoti Valstybės iždo komisijai Varšuvoje.¹⁸²

42. Valstybės tarnautojų draugijos nariais galėjo būti visi valstybės tarnautojai.

Draugijos tikslas buvo ugdyti narių pilietiškumą, rūpintis narių etikos lygiu, draugiškų tarpusavio santykių palaikymu, profesinės kvalifikacijos kėlimu, kultūriniu gyvenimu, ginti jų ekonominius, profesinius interesus, organizuoti savišalpą, pagal 1928 m. įstatus – ir tobulinti valstybės valdymą.

Lenkijos Respublikos valstybės tarnautojų draugijos Vilniaus skyrius rūpinosi narių materialine padėtimi, sanatorinio gydymo lengvatų teikimu, reikalavo atlyginimų didinimo, įsteigė savišalpos kasą, biblioteką, poilsio namus, organizavo narių laisvalaikį. Keičiantis organizacijos pavadinimui, jos veiklos sritis nesikeitė.

43. Varėnos savanoriškosios ugniagesių draugijos nariais pagal 1935 m. įstatus galėjo būti visi nepriekaištingos reputacijos vyresni negu 18 metų amžiaus Lenkijos piliečiai. 

Draugija rūpinosi gaisrų gyvenvietėse ir miškuose gesinimu bei jų prevencija. Organizavo ugniagesių komandą ir rūpinosi jos išlaikymu bei aprūpinimu. 

44. Vilniaus automobilių klubo nariais galėjo būti pilnamečiai neteisti fiziniai asmenys bei juridiniai asmenys. Nuo 1938 m. nariais galėjo būti fiziniai, juridiniai asmenys bei organizacijos, garbės nariais – asmenys, priimti į klubą visuotinio narių susirinkimo nutarimu už ypatingus nuopelnus. Tituluotojo nario vardą klubo valdyba vieneriems metams suteikdavo asmenims, kurių veikla buvo susijusi su klubo tikslų ir uždavinių įgyvendinimu.

Klubo tikslas buvo plėtoti ir remti automobilizmą, nuo 1938 m. – ir populiarinti automobilių sportą bei turizmą.

Klubas bendradarbiavo su kitais automobilių klubais, rengė automobilių varžybas, įsteigė techninį biurą, kuriame buvo egzaminuojami asmenys, norintys gauti mechaninių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimus, atliko Vilniaus vaivadijoje automobilių savininkų apklausą apie automobilių techninį tvarkingumą, organizavo išvykas automobiliais į kitas šalis.

45. Vilniaus farmacininkų draugijos tikraisiais nariais galėjo būti pilnamečiai diplomuoti farmacininkai, vaistinių savininkai ir nuomininkai; garbės nariais, nariais korespondentais – farmacijos ir giminingų mokslo šakų mokslininkai bei asmenys, nusipelnę draugijai, remiantys draugijos veiklą. 

Draugijos tikslas buvo kelti vaistininkų kvalifikaciją, ginti jų profesinius bei ekonominius interesus, rūpintis narių profesine etika ir draugiškų tarpusavio santykių puoselėjimu, pagal 1932 m. įstatus – taip pat ir remti farmacijos mokslo plėtrą. 

Draugija teikė nariams paskolas, skyrė pašalpas mirusiųjų narių šeimoms, nemokamus medikamentus Raudonajam Kryžiui ir kitoms organizacijoms, teikė paramą Stepono Batoro universiteto Farmacijos fakultetui bei studijuojantiesiems užsienyje, prenumeravo leidinius, pirko knygas, organizavo kursus, paskaitas.

46. Vilniaus informacijos biuras (Vilbi) buvo spaudos agentūra, kuri specializavosi Lenkijos ir Lietuvos santykių srityje.¹⁸³

47. Vilniaus miesto ir apylinkių smulkaus nekilnojamojo turto savininkų sąjungos nariais galėjo būti visi Vilniaus miesto ir priemiesčių gyventojai, smulkaus nekilnojamojo turto savininkai, Centrinės Vilniaus miesto ir vaivadijos smulkaus nekilnojamojo turto savininkų sąjungos nariais – visi Lenkijos Respublikos piliečiai, smulkaus nekilnojamojo turto Vilniaus vaivadijoje savininkai. Vilniaus miesto ir vaivadijos vidutinio ir smulkaus nekilnojamojo turto savininkų sąjungos nariais galėjo būti visi Lenkijos Respublikos piliečiai, vidutinio arba smulkiojo nekilnojamojo turto Vilniaus mieste ar Vilniaus vaivadijoje savininkai, globėjai arba valdytojai. 

Sąjungos tikslas buvo vienyti smulkaus, nuo 1929 m. ir vidutinio nekilnojamojo turto savininkus, ginti jų interesus.

Sąjunga atstovavo savo nariams valstybinėse įstaigose, teikė pagalbą nekilnojamojo turto savininkams, siekiantiems išpirkti iš valstybės žemę po savo pastatais, nemokamas teisines konsultacijas, įsteigė nariams paskolas teikusį banką, rengė paskaitas, koncertus.¹⁸⁴

48. Vilniaus miesto municipalinių darbuotojų sąjungos nariais galėjo būti visi Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai, išskyrus Vilniaus miesto magistrato narius. Sąjunga rūpinosi narių darbo sąlygų gerinimu, atlyginimo didinimu, kovojo prieš etatų mažinimą savivaldybės įstaigose, siekė, kad atleisti darbuotojai turėtų pirmumo teisę įsidarbinant.

Lenkijos Respublikos municipalinių darbuotojų profesinės sąjungos Vilniaus skyriaus nariais galėjo būti visi dirbantys ir išėję į pensiją Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai. Vilniaus miesto municipalinių darbuotojų profesinės sąjungos tikraisiais nariais galėjo būti vyresni negu 18 metų amžiaus Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai, taip pat ir pensininkai.¹⁸⁵

Lenkijos Respublikos municipalinių darbuotojų profesinės sąjungos Vilniaus skyrius, vėliau – Vilniaus miesto municipalinių darbuotojų profesinė sąjunga gynė savo narių materialinius ir teisinius interesus, organizavo narių savišalpą, nemokamas vasaros stovyklas neturtingiems sąjungos narių vaikams, skyrė stipendijas Vilniuje gimusiems profesinių mokyklų moksleiviams, talonus pirkti prekes išsimokėtinai, rengė paskaitas, koncertus, ekskursijas, šventes. Savo lėšomis organizacija pastatė Vilniaus mieste pastatą, kuriame veikė biblioteka, skaitykla, sporto klubas, nuomojo patalpas kitoms organizacijoms. 

49. Vilniaus miesto pilietinio valstybinės paskolos komiteto nariais buvo Vilniaus miesto prezidentas, Vilniaus miesto seniūnas, miesto statistikos biuro, Vilniaus prekybos ir pramonės rūmų vadovai, visuomeninių organizacijų atstovai.

Komiteto tikslas buvo propaguoti visoje Lenkijoje vykdytą valstybinės paskolos akciją, skirtą šalies ekonomikai po pasaulinės krizės atkurti.

Komitetas bendradarbiavo su valstybinėmis įstaigomis, organizacijomis ir asmenimis vykdant įsipareigojimų pirkti obligacijas pasirašymo akciją, skelbė apie akciją visuomenės informavimo priemonėse, platino reklaminius lapelius, siuntė informacinius laiškus, įsteigė Valstybinės paskolos informacijos biurą. Piliečių sargybos komisijos kontroliavo, ar laiku mokamos įsipareigojimuose nurodytos įmokos.

Asmenis, pasirašiusius įsipareigojimus pirkti valstybinės paskolos obligacijas, komitetas apdovanojo specialiais diplomais, liudijančiais apie atliktą pilietinę pareigą.

50. Vilniaus miesto plėtros komitetą sudarė 10 narių, kuriuos šaukė Miesto taryba magistrato siūlymu.

Komiteto tikslas buvo skatinti ir remti statybų plėtrą Vilniaus mieste, gerinti gyventojų aprūpinimą būstu.

Komitetas rengė miesto plėtros programą, derino ją su Vilniaus miesto magistratu, teikė gyventojams paskolas individualių ir daugiabučių namų statybai ir renovacijai, vandentiekio ir kanalizacijos įrengimui, tikrino, ar suteiktos paskolos naudojamos pagal paskirtį, prižiūrėjo, ar laiku baigiami statybos darbai.

51. Vilniaus mylėtojų draugijos nariais galėjo būti visi vyresni negu 18 metų amžiaus asmenys bei aukštųjų mokyklų studentai be amžiaus apribojimo.

Draugijos tikslas buvo tirti ir saugoti Vilniaus architektūros ir istorijos paminklus, rūpintis estetiška ir racionalia miesto plėtra, jo tradicijų puoselėjimu. ¹⁸⁶ 

Draugija dalyvavo kuriant Vilniaus miesto plėtros planą, siuntė atstovus prižiūrėti istorinių pastatų restauravimo darbus, rinko medžiagą apie miesto istoriją ir jos paminklus, rūpinosi gatvių istorinių pavadinimų atkūrimu, išleido informacinį vadovą turistams po Vilnių, organizavo gidų kursus, ekskursijas, rengė paskaitas ir kitus renginius. ¹⁸⁷

52. Vilniaus vaivadijos pilietinio žiemos pagalbos bedarbiams komiteto nariais buvo įžymūs valstybės veikėjai, dvasininkai, verslininkai ir kiti asmenys. 

Komitetas organizavo pagalbos bedarbiams bei jų šeimoms teikimą žiemos metu. Bendradarbiavo su įstaigomis, savivaldos institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis, organizavo pinigų, žemės ūkio produktų, kuro, drabužių rinkliavą ir skirstymą, papildomą bedarbių maitinimą, globojo bedarbių vaikus, rūpinosi bedarbių įdarbinimu, kontroliavo teritorinių komitetų veiklą.¹⁸⁸

53. Vilniaus zoologijos sodo bičiulių draugijos nariais galėjo būti asmenys, pateikusieji draugijos valdybai deklaracijas, remiantys draugiją arba priimti į draugiją už ypatingus nuopelnus.

Draugijos tikslas buvo rūpintis žvėrynu, veikusiu prie Mokyklų gamtos laboratorijos Vilniuje, įsteigti Vilniuje zoologijos sodą ir jį remti, propaguoti meilę gyvajai gamtai.

Draugija vedė derybas su Vilniaus miesto valdyba dėl žemės sklypo skyrimo zoologijos sodui įsteigti, kreipėsi į valstybines ir privačias įstaigas dėl lėšų skyrimo žvėrynui remti, organizavo ekskursijas ir konkursus vaikams. Nuo 1936 m. draugija rūpinosi naujo zoologijos sodo ir parko įkūrimu išnuomotame sklype Antakalnyje, tvarkė teritoriją.¹⁸⁹ 

54. Vilniaus žurnalistų sindikato nariais galėjo būti žurnalistai ir korespondentai, nuolat bendradarbiaujantys su lenkų kalba leidžiamais periodiniais leidiniais, Vilniaus telegramų ir spaudos agentūromis, bei periodinių leidinių savininkai ir leidėjai, dirbantys žurnalistinį darbą.

Organizacija gynė moralinius ir materialinius narių interesus: rūpinosi narių socialinėmis garantijomis, darbo sąlygų gerinimu ir atlyginimo didinimu, įsteigė savišalpos kasą, rėmė bedarbius žurnalistus, tarpininkavo sprendžiant ginčus tarp leidėjų ir sindikato narių, globojo žurnalistus, atvykusius į Vilnių iš užsienio, organizavo žurnalistikos kursus, koncertus ir kitus renginius.¹⁹⁰

55. Rezervistų sąjungos Zalavo dvaro atkūrimo pakomitetis Vilniuje prisidėjo prie Zalavo dvaro atkūrimo komiteto Varšuvoje paskelbtos akcijos, kurios tikslas buvo įsigyti maršalo J. Pilsudskio gimtąjį dvarą Zalave ir, remiantis maršalo šeimos narių ir kitų liudininkų nurodymais, restauruoti dvaro pastatą bei atkurti jo teritoriją.¹⁹¹

Pakomitetis rūpinosi Zalavo dvaro administravimu, turėjo Rezervistų sąjungos įgaliojimus sudaryti sutartis su asmenims dėl dvaro pastatų ir žemės nuomos. Komiteto paskirti asmenys prižiūrėjo pastatų atnaujinimo, teritorijos tvarkymo bei apželdinimo darbus.

Zalavo dvaro atkūrimo komiteto ūkio komisija Vilniuje tęsė Zalavo dvaro atkūrimo komiteto pradėtus darbus.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.

Į Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo apskaitos dokumentus 1966-03-03 įrašyti fondo Nr. 1269 neaprašyti dokumentai – 60 kg pabirų. Juos sutvarkius, 1966-06-30 sudaryti apyrašai Nr. 1–6. Apyraše Nr. 1 buvo įrašyti 2, apyraše Nr. 2 – 18, apyraše Nr. 3 – 19, apyraše Nr. 4 – 18, apyraše Nr. 5 – 15, apyraše Nr. 6 – 16 apskaitos vienetų. 

1967 m. papildomai įrašyta: į apyrašą Nr. 1 – 7, į apyrašą Nr. 2 – 15, į apyrašą Nr. 3 – 19, į apyrašą Nr. 4 – 8, į apyrašą Nr. 5 – 88, į apyrašą Nr. 6 – 30 apskaitos vienetų.

1968 m. į apyrašą Nr. 1 papildomai įrašytos 5 bylos, į apyrašą Nr. 3 – 1 byla, į apyrašą Nr. 5 – 3 bylos. 1978 m. į apyrašą Nr. 5 papildomai įrašyta 19 apskaitos vienetų.

Iš viso fonde Nr. 1269 yra 6 apyrašai, 283 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1905–1940 m. Dokumentai lenkų, lietuvių, rusų, vokiečių, prancūzų, jidiš kalbomis.

Fonde yra jam nepriklausančių Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos įgaliotinio Vilniuje 1920 m. veiklos dokumentų (ap. Nr. 1, b. Nr. 11, 13, 14), dokumentų, priklausančių Boleslavo Žindos fondui Nr. 758 (ap. Nr. 2, b. Nr. 11-15, 17, 18) bei Valerijono Meištavičiaus fondui Nr. 1258 (ap. Nr. 2, b. Nr. 16 ), Švenčionių apskrities karo nuostolių vertinimo komisijos veiklos dokumentų (ap. Nr. 3, b. Nr. 5), Vilniaus vaivadijos valdybos Pramonės skyriaus, Katovicų (Lenkija) katilų priežiūros draugijos dokumentų, Pramonės ir prekybos rūmų Vilniuje, Nedarbo fondo apygardos apeliacinės komisijos Vilniuje veiklos bylų, įrašytų apyraše Nr. 5, Panevėžio lenkų prieglaudos draugijos veiklos bylų, įrašytų apyraše Nr. 6.

Dantų protezuotojų profesinės sąjungos Vilniuje veiklos bylų yra Dantų protezuotojų profesinės sąjungos Vilniuje fonde Nr. 331.

Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto 1932–1933 m., Tautinio Vilniaus lietuvių komiteto 1939–1940 m. veiklos bylų yra Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų fonde Nr. 1157.

Pienininkystės ir kiaušininkystės kooperatyvų sąjungos Varšuvoje, kooperatyvo su ribota atsakomybe, Vilniaus skyriaus veiklos bylų yra fonde Nr. 161. Bylos įrašytos į apyrašą Nr. 2.

Vilniaus mylėtojų draugijos veiklos bylų yra Vilniaus mylėtojų draugijos fonde Nr. 1041. 

Vilniaus vaivadijos pilietinio žiemos pagalbos bedarbiams komiteto veiklos bylų yra Vilniaus vaivadijos pilietinio žiemos pagalbos bedarbiams komiteto fonde Nr. 364.

Vilniaus žurnalistų sindikato 1939 m. veiklos bylų yra Vilniaus žurnalistų sindikato fonde Nr. 330.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti:

Dovboriečių draugijos „Tėvynės garbei“ centrinės valdybos ir garbės teismo posėdžių protokolai, garbės teismo sprendimas, susirašinėjimo draugijos įstojimo į Lenkijos tėvynės gynėjų sąjungų federaciją, Vilniaus padalinio pirmininko pašalinimo iš draugijos ir kitais klausimais dokumentai.

Istorinių metinių minėjimo garbės komiteto Vilniuje dokumentai: Istorinių metinių minėjimo vykdomojo komiteto Vilniuje posėdžio protokolas, susirašinėjimo komiteto sekcijų organizavimo, istorinių metinių minėjimo ir kitais veiklos klausimais dokumentai, asmenų, dalyvavusių Istorinių metinių minėjimo garbės komiteto organizaciniame susirinkime, sąrašas.

Asmenų prašymai priimti į Vilniaus ir Naugarduko žemės Lenkijos liaudies judėjimą „Išlaisvinimas“ ir Lenkijos liaudies judėjimų „Išlaisvinimas“ir „Liaudies vienybė“ sąjungą.

Lietuvos ir Baltarusijos savigynos 20-ųjų metinių minėjimo komiteto Karinės sekcijos apdovanojimo ordinais kolegijos taisyklės, susirašinėjimo dalyvavimo Lietuvos ir Baltarusijos savigynos 20-ųjų metinių minėjimo iškilmėse, asmenų priėmimo į buvusių savigynos dalyvių organizaciją ir kitais klausimais dokumentai, asmenų prašymai įrašyti į savigynos dalyvių sąrašus ir išduoti liudijimus, buvusių savigynos dalyvių anketos, liudijimai apie dalyvavimą Lietuvos ir Baltarusijos savigynoje.

Solidarumo su Pasauliniu taikos kongresu Vilniaus komiteto įstatai, komiteto organizuotos taikos akcijos ataskaita, prašymas įregistruoti komitetą, komiteto narių sąrašai, gyventojų apklausos anketos ir kt.

Asmenų prašymai Laikinajam Vilniaus lietuvių komitetui dėl įsidarbinimo, „Ryto“ lietuvių švietimo draugijos įstatai,

Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos įgaliotinio Vilniuje veiklos dokumentai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal fondo sudarytojus.

Iš viso fondo Nr. 1269 apyraše Nr. 1 įrašyta 14 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1920–1939 m. Dokumentai lenkų, lietuvių, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis. Yra blunkančių dokumentų.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka. 

Veiklos bylų apyrašas Nr. 2

Apyraše įrašyti:

Akcinės bendrovės „Rom” visuotinių akcininkų susirinkimų, revizijos komisijos ir valdybos posėdžių protokolai, susirašinėjimo mokesčių mokėjimo, bendrovės akcijų perdavimo kitų asmenų nuosavybėn ir kitais veiklos klausimais dokumentai, akcininkų, dalyvavusių visuotiniuose bendrovės akcininkų susirinkimuose, sąrašai, finansų dokumentai.

Dantų protezuotojų profesinės sąjungos Vilniuje visuotinių narių susirinkimų ir 1-ojo suvažiavimo protokolai, narių sąrašai.

Juzefo Zavadzkio knygyno ir gaidų sandėlio Vilniuje susirašinėjimo leidinių siuntimo į knygyną, atsiskaitymo už leidinių prenumeratą ir kitais klausimais dokumentai, buhalterijos dokumentai.

Lenkijos centrinės statybininkų sąjungos Vilniaus skyriaus bedarbių nekvalifikuotų darbininkų sekcijos valdybos posėdžių ir sekcijos teritorinių padalinių narių susirinkimų protokolai, aukojusiųjų lėšas sąrašas.

Lenkijos centrinės statybos, medžio, keramikos ir giminingų profesijų darbininkų profesinės sąjungos vyriausiosios valdybos aplinkraščiai, dirbtuvių patikrinimo ir kolektyvinio ginčo registravimo protokolai, susirašinėjimo atlyginimų didinimo, ataskaitų, sąjungos narių liudijimų blankų siuntimo ir kitais klausimais dokumentai, kolektyvinės sutartys.

Lenkijos komunalinių ir visuomenei naudingų įstaigų darbuotojų sąjungos Vilniaus III skyriaus revizijos komisijos protokolas, rezoliucija dėl studentų padėties Stepono Batoro universitete Vilniuje, susirašinėjimo materialinės pagalbos teikimo, atlyginimų didinimo, sąjungos leidinių platinimo ir kitais veiklos klausimais dokumentai, finansų ataskaitos, leidinio „Pracownik Użyteczności Publicznej“ numeriai.

Lenkijos spaustuvininkų ir giminingų profesijų darbininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyriaus visuotinių susirinkimų, valdybos posėdžių protokolai, sporto sekcijos organizacinio susirinkimo protokolas.

Lenkijos tekstilės pramonės darbininkų ir darbininkių profesinės sąjungos Vilniaus skyriaus dokumentai: Lenkijos tekstilės pramonės darbininkų ir darbininkių profesinės sąjungos vyriausiosios valdybos, Lenkijos profesinių sąjungų centrinės komisijos ir Vilniaus žemės profesinių sąjungų apygardos komisijos aplinkraščiai, Lenkijos tekstilės pramonės darbininkų ir darbininkių profesinės sąjungos Vilniaus skyriaus visuotinių narių susirinkimų, draugiškojo teismo ir valdybos posėdžių protokolai, kolektyvinio ginčo „Ralopolo“ gamykloje registravimo protokolas, susirašinėjimo kolektyvinių sutarčių sudarymo, ataskaitų siuntimo, pagalbos teikimo streikuojantiems tekstilės gamyklos darbuotojams ir kitais veiklos klausimais dokumentai, kolektyvinės sutartys ir kt.

„Tarnautojų šeimos“ draugijos vyriausiosios valdybos aplinkraštis, Vilniaus apygardos ir ratelio Vilniuje valdybų posėdžių protokolai, Vilniaus apygardos revizijos komisijos ir ratelių atstovų suvažiavimo protokolai, veiklos ir finansų ataskaitos, apskričių ratelių visuotinių narių susirinkimų protokolai, veiklos ir finansų ataskaitos.

Valstybės tarnautojų draugijos Vilniuje dokumentai: Valstybės tarnautojų draugijos Vilniaus apygardos valdybos posėdžių protokolai, susirašinėjimo nario mokesčio mokėjimo, žemės sklypų įsigijimo ir kitais klausimais dokumentai, vietovių, tinkančių valstybės tarnautojų vasarvietėms įrengti, sąrašas, finansų dokumentai, ratelio Nr. 4 ir savišalpos kasos buhalterijos dokumentai.

Vilniaus informacijos biuro (Vilbi) parengtos Lietuvos spaudoje publikuotos medžiagos apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką apžvalgos.

Vilniaus miesto municipalinių darbuotojų profesinės sąjungos dokumentai: Lenkijos Respublikos municipalinių darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo įstatai, prezidiumo, vyriausiosios valdybos, visuotinio atstovų suvažiavimo, revizijos komisijos ir draugiškųjų teismų nuostatai, Vilniaus miesto municipalinių darbuotojų profesinės sąjungos valdybos posėdžių protokolai, pastato nuomos sutartis, susirašinėjimo veiklos ir ūkio klausimais dokumentai, asmenų prašymai skirti pašalpas, buhalterijos dokumentai.

Vilniaus vaivadijos pilietinis žiemos pagalbos bedarbiams komiteto byla: Vilniaus vaivadijos teritorinių pilietinių žiemos pagalbos bedarbiams komitetų finansinės veiklos suvestinė (apskaitos knyga).

Boleslavo Žindos, Valerijono Meištavičiaus asmens ir veiklos dokumentai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal fondo sudarytojus ir chronologiją.

Iš viso fondo Nr. 1269 apyraše Nr. 2 įrašyti 33 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1926–1939 m. Dokumentai lenkų, vokiečių, rusų, jidiš kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis. Yra blunkančių dokumentų.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 3

Apyraše įrašyti:

Lenkijos statybininkų sąjungos Vilniaus skyriaus narių įnašų žiniaraščiai. 

Pagalbos lenkų akademiniam jaunimui Vilniaus vaivadijos komiteto dokumentai: VIII Akademinės savaitės programa, komiteto biudžeto sąmatos, finansų apyskaitos.

Rytų paribių gynybos komiteto tarnautojų ir darbuotojų sąrašai ir algalapiai, Aprūpinimo skyriaus agento kelionės dokumentas, Lietuvos komisijos raštai dėl Paribių reikalų ministro skyrimo, organizuojamo Paribių reikalų departamento pavaldumo, Baltarusijos paribių lenkų sąjungos narių sąrašas.

Svetur gyvenančių tautiečių Lenkijos globos draugijos Vilniaus skyriaus buhalterijos dokumentai, „Svetur gyvenančių tautiečių globos savaitės“ aukų rinkimo lapai.

„Vaikų savaitės“ Vilniaus vaivadijos komiteto posėdžių ir visuotinių narių susirinkimų protokolai, komiteto veiklos ir finansų ataskaitos, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ataskaitos apie įvykusius renginius, susirašinėjimo Vaikų savaitės renginių organizavimo, šventės datos perkėlimo ir kitais veiklos klausimais dokumentai, aukų rinkimo lapai.

Valstybės iždo rėmimo Vilniaus žemės komiteto dokumentai: Valstybės iždo rėmimo komiteto Nemenčinėje posėdžio protokolas, ataskaita apie aukų rinkimą Švenčionių apskrityje, Valstybės iždo rėmimo Vilniaus žemės komiteto aukų rinkimo lapai.

Vilniaus miesto ir vaivadijos vidutinio ir smulkaus nekilnojamojo turto savininkų sąjungos dokumentai: Vilniaus miesto ir apylinkių smulkaus nekilnojamojo turto savininkų ir Centrinės Vilniaus miesto ir vaivadijos smulkaus nekilnojamojo turto savininkų draugijų įstatai, kolektyvinės sutartys su namų administratorių organizacija.

Vilniaus miesto plėtros komiteto posėdžių protokolai, susirašinėjimo kredito sumos didinimo, paskolų suteikimo ir kitais veiklos klausimais dokumentai, asmenų prašymai suteikti paskolas, išduoti pažymas apie namų statybų, remonto pabaigą, gyvenamųjų namų renovacijos ir statybos darbų sąmatos, pastatų statybos ir renovacijos projektai.

Rezervistų sąjungos Zalavo dvaro atkūrimo pakomitečio Vilniuje, Zalavo dvaro atkūrimo komiteto ūkio komisijos Vilniuje dokumentai: Visuotinio Rezervistų sąjungos delegatų suvažiavimo nutarimas dėl Zalavo dvaro atkūrimo, vyriausiosios valdybos aplinkraščiai, Rezervistų sąjungos Zalavo dvaro atkūrimo pakomitečio Vilniuje ir Zalavo dvaro atkūrimo komiteto ūkio komisijos posėdžių protokolai, sklypo perdavimo Rezervistų sąjungos nuosavybėn, liudytojų apklausos, malūno pastatų apžiūros ir nuomos nutraukimo protokolai, Darbo fondo finansuotų darbų ataskaita, susirašinėjimo žemės ir malūno pastatų nuomos, statybinės medienos perdavimo ūkio komisijai ir kitais veiklos klausimais dokumentai, žemės nuomos ir dotacijos sutartys, asmenų prašymai priimti į darbą Zalavo dvare, dvaro restauravimo darbų sąmatos, malūno inventoriaus aprašymas, Zalavo dvaro planas, projektuojamų priėjimo prie antkapio ir kelio Zalavo parke brėžiniai, dvaro draudimo polisai.

Švenčionių apskrities karo nuostolių vertinimo komisijos veiklos dokumentai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal fondo sudarytojus ir chronologiją.

Iš viso fondo Nr. 1269 apyraše Nr. 3 įrašyti 39 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919–1939 m. Dokumentai lenkų kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, brėžinys. Yra blunkančių dokumentų.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 4

Apyraše įrašyti:

Lenkijos chemijos draugijos Vilniaus skyriaus veiklos ataskaita, narių sąrašas, susirašinėjimo IV chemikų suvažiavimo Vilniuje organizavimo, kitais veiklos klausimais dokumentai.

Lenkijos matematikos draugijos Vilniaus skyriaus dokumentai: Lenkijos matematikos draugijos valdybos posėdžių protokolai, pranešimas apie draugijos Vilniaus skyriaus įsteigimą, skyriaus narių, valdybos narių sąrašai.

Lenkijos Respublikos architektų draugijos Vilniaus skyriaus dokumentai: Architektų draugijos Vilniuje, Architektų rūmų, organizacijos „Lenkijos architektų delegacija“ įstatai, Lenkijos Respublikos architektų draugijos vyriausiosios valdybos pranešimai, Lenkijos architektų draugijų kreipimaisi, pranešimas apie Architektų draugijos Vilniuje veiklą, architektų suvažiavimų dokumentai, architektūros konkursų programos, susirašinėjimo dalyvavimo konkursuose klausimais dokumentai, Vilniaus Stepono Batoro universiteto bendrabučio statybos darbo sutartys, sąmatos.

Lenkijos Respublikos miškininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyriaus išduotų paskolų grąžinimo kontrolės knyga.

Lenkijos smulkių ūkininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyriaus narių sąrašas, žinios apie narius.

Lenkijos žemės ūkio ir miško darbininkų profesinės sąjungos Vilniaus skyriaus narių pareiškimai dėl išreikalavimo iš darbdavių atlyginimo už darbą, kasos knyga, raštų registracijos knyga.

Vilniaus mylėtojų draugijos įstatai, valdybos posėdžių, narių susirinkimų protokolai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal fondo sudarytojus ir dokumentų svarbumą.

Iš viso fondo Nr. 1269 apyraše Nr. 4 įrašyti 26 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919–1939 m. Dokumentai lenkų kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis. Yra blunkančių dokumentų.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka. 

Veiklos bylų apyrašas Nr. 5

Apyraše įrašyti:

Draugijos „Varpa“, bendrovės su ribota atsakomybe, darbuotojų algų lapai, socialinio draudimo mokesčių mokėjimo dokumentai.

Draugijos „Sultan“ tabako gaminių fabriko Vilniuje žaliavos, produkcijos registravimo knygos.

Kartono gaminimo įmonių Grigiškėse eksploatavimo draugijos, bendrovės su ribota atsakomybe, finansinės apyskaitos.

Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje apygardos biuro Vilniuje ataskaita apie lokomobilio patikrinimą.

Katilų priežiūros draugijos Varšuvoje Balstogės apygardos biuro katilų patikrinimų aktai, katilų anketos, aprašymai, brėžiniai.

Krikščionių darbo kooperatyvo „Kirvis“ bendrų susirinkimų, kontrolės tarybos, valdybos posėdžių protokolai, kasos knygos.

Vilniaus mėsininkų krikščionių tarpusavio pagalbos draugijos valdybos, revizijos komisijos posėdžių ir narių susirinkimų protokolai, susirašinėjimo kainų, mėsininkų darbo tvarkos, priklausančio cechui namo remonto ir kitais klausimais dokumentai, prašymai priimti į draugiją, suteikti paskolą, namo draudimo sutartys, brėžiniai. Krikščionių mėsininkų ir mėsos rūkytojų cecho Vilniuje veiklą kontroliuojančių įstaigų tvarkomieji dokumentai, Cechų sąjungos, miesto skerdyklos įstatai, cecho veiklos nuostatai, pameistrių skyriaus veiklos dokumentai, susirašinėjimo kainų, mėsininkų darbo tvarkos ir kitais klausimais dokumentai, cecho narių, pameistrių, mokinių sąrašai, prašymai priimti į cechą, suteikti paskolą, sutartys dėl mokinių mokymo, priklausančio cechui namo išnuomojimo, draudimo sutartys, cecho finansų dokumentai.

Miesto ir tarpmiestinio autobusų susisiekimo draugijos, akcinės bendrovės, Vilniaus skyriaus darbuotojų asmens bylos, prašymai priimti į darbą.

Paribių žemvaldžių sąjungos Vilniaus apygardos skyriaus darbo sutartys su žemės ūkio ir miško darbininkais.

Pienininkystės ir kiaušininkystės kooperatyvų sąjungos Varšuvoje, kooperatyvo su ribota atsakomybe, Vilniaus skyriaus susirašinėjimo pieninių aprūpinimo įranga, pieno produktų gamybos, supirkimo ir realizavimo klausimais dokumentai, algų mokėjimo žiniaraščiai.

Pirmosios šiaurės mugės bei Žemės ūkio ir pramonės parodos Vilniuje Žemės ūkio komiteto susirašinėjimo su žemės ūkio specialistais, organizacijomis, mugės vykdomuoju komitetu žemės ūkio parodos finansavimo, dalyvavimo parodoje klausimais dokumentai.

Šiaurės rytų žemių prekybinių malūnų susivienijimo įstatai, steigiamųjų susirinkimų protokolai, prašymas įregistruoti susivienijimą, pranešimai apie susivienijimo įsteigimą, Lenkijos centro ir šiaurės rytų vaivadijų malūnininkų susivienijimo įstatai.

Vilniaus žurnalistų sindikato, sindikato savišalpos kasos įstatai, žurnalistų praktikos atlikimo, naudojimosi nemokamo važiavimo bilietu taisyklės, susirinkimų, valdybos, revizijos komisijos posėdžių protokolai, valdybos pranešimai, sindikato draugiškojo teismo veiklos dokumentai, žurnalistų sindikatų, Lenkijos Respublikos žurnalistų sąjungos naujų įstatų tvirtinimo, Vilniaus žurnalistų sindikato žydų žurnalistų sekcijos steigimo dokumentai, susirašinėjimo stipendijų skyrimo, nario mokesčio mokėjimo klausimais dokumentai, sindikato narių sąrašai, užuojautos dėl žurnalisto Č. Jankovskio mirties, anketos apie sindikato narių darbo ir buities sąlygas, prašymai priimti į sindikatą, įrašyti į žurnalistų praktikantų rejestrą, iškarpos iš periodinių leidinių,

Lenkijos žurnalistų sindikatų sąjungos valdybos, vykdomojo komiteto posėdžių protokolai, sąjungos suvažiavimo protokolas, valdybos veiklos ataskaitos, ataskaitos apie dalyvavimą Tarptautinės žurnalistų federacijos suvažiavime, kongrese,

Lenkijos Respublikos žurnalistų sąjungos įstatai, įstatų, savišalpos fondo įstatų projektai, vyriausiosios valdybos, vykdomojo komiteto posėdžių protokolai, sąjungos suvažiavimo medžiaga, įvairių žurnalistų sąjungų įstatai, informaciniai biuleteniai, Spaudos įstatymo projektas, Lenkijos literatų sąjungos narių sąrašas. 

Vilniaus vaivadijos valdybos Pramonės skyriaus, Katovicų (Lenkija) katilų priežiūros draugijos dokumentai, Pramonės ir prekybos rūmų Vilniuje, Nedarbo fondo apygardos apeliacinės komisijos Vilniuje veiklos bylos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal fondo sudarytojus, chronologiją ir dokumentų svarbumą.

Iš viso fondo Nr. 1269 apyraše Nr. 5 įrašyti 125 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1905–1940 m. Dokumentai lenkų, rusų, vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, brėžinys, yra asmenų nuotraukų. Yra blunkančių dokumentų.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 6 

Apyraše įrašyti:

Akademinės sporto sąjungos Vilniuje ir sąjungos sekcijų veiklos bei finansų ataskaitos, sekcijų narių sąrašai, buhalterijos dokumentai, Vilniaus klajoklių akademinio klubo įstatai.

Lenkijos kraštotyros draugijos Vilniaus skyriaus buhalterijos dokumentai, viešbučių ir pensionų Vilniuje sąrašas, gidų algalapiai.

Municipalinių darbuotojų sąjungos sporto klubo „Vilija“ Vilniuje valdybos posėdžio protokolo ištrauka, revizijos komisijos ir susidėvėjusio inventoriaus nurašymo protokolai, susirašinėjimo sporto inventoriaus priežiūros, taisymo ir kitais veiklos klausimais dokumentai, asmenų prašymai suteikti paskolas, išbraukti iš klubo narių sąrašo, klubo narių ir asmenų, gavusių siuntimus atlikti medicinos tyrimus, sąrašai, nario mokesčio mokėjimo žiniaraščiai, finansų ataskaitos, biudžeto projektai, buhalterijos dokumentai.

Varėnos savanoriškosios ugniagesių draugijos dokumentai: Vilniaus vaivadijos ugniagesybos inspektoriaus, Vilniaus vaivadijos ugniagesių sąjungos valdybos Vilniuje, Vilniaus-Trakų apskrities ugniagesių I apygardos vadovybės tvarkomieji dokumentai, Vilniaus vaivadijos ugniagesių sąjungos tarybos posėdžių, ugniagesių komandų viršininkų ir pirmininkų instruktažo, Varėnos savanoriškosios ugniagesių draugijos valdybos posėdžių protokolai ir veiklos ataskaitos, visuotinių narių susirinkimų, revizijos komisijos, Varėnos gyventojų susirinkimų protokolai, ugniagesių komandos tarnybiniai pranešimai apie gaisrus, ugniagesių varžybų organizavimo taisyklės, susirašinėjimo gaisrų gesinimo įrangos įsigijimo, „Priešgaisrinės savaitės“ organizavimo, dalyvavimo varžybose, kursuose ir kitais veiklos klausimais dokumentai, narių sąrašai, finansų dokumentai.

Vilniaus automobilių klubo valdybos aplinkraščiai, susirašinėjimo užsienių pasų, Lietuvos vizų, leidimų automobiliu pervažiuoti sieną gavimo, išvykos automobiliais į Lietuvą organizavimo ir kitais veiklos klausimais dokumentai, asmenų prašymai dalyvauti išvykoje automobiliais į Lietuvą, išduoti tarptautinius vairuotojų pažymėjimus, leidimai pervažiuoti automobiliu sieną, išlaikiusiųjų vairavimo egzaminus Lenkijos automobilių klube liudijimų nuorašai, V. Viežbickio vairavimo egzamino laikymo byla, buhalterijos dokumentai.

Vilniaus farmacininkų draugijos, Lenkijos visuotinės farmacininkų draugijos apygardos Vilniuje kasos knyga, inventoriaus registracijos knyga.

Vilniaus zoologijos sodo bičiulių draugijos pajamų ir išlaidų knyga, narių sąrašai. 

Panevėžio lenkų prieglaudos draugijos veiklos bylos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal fondo sudarytojus, chronologiją ir dokumentų svarbumą.

Iš viso fondo Nr. 1269 apyraše Nr. 6 įrašyti 46 apskaitos vienetai. 

Dokumentų chronologinės ribos 1928–1939 m. Dokumentai lenkų, lietuvių, prancūzų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, yra asmenų nuotraukų. Yra blunkančių dokumentų.

Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji archyvystė   Danuta Bruzgul

Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji specialistė   Elžbeta Šimelevičienė

1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau - LCVA). F. 175, ap. 1, b. 37, l. 50, 51.

2 LCVA. F. 175, ap. 1, b. 575, l. 209, 210, 219. 

3 LCVA. F. 175, ap. 1, b. 557, l. 30.

4 LCVA. F. 175, ap. 15, b. 2, l. 1-6, 50. Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej, 1933, Nr. 30–259.

5 LCVA. F. 175, ap. 15, b. 2, l. 43, 50, 3-8.

6 LCVA. F. 25, ap. 1, b. 29, l. 47.

7 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 605, l. 4. 

8 LCVA. F. 1151, ap. 2, b. 318, l. 11.

9 LCVA. F. R-771, ap. 2, b. 893, l. 5.

10 LCVA. F. 331, ap. 1, b. 1, l. 8-13.

11 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 50, l. 2.

12 Dziennik Urzędowy Delegata Rządu w Wilnie, 1922, Nr. 7-245.

13 LCVA. F. 51, ap. 7, b. 1640, l. 230, 232.

14 LCVA. F. 129, ap. 7, b. 79. 

15 LCVA. F. 15, ap. 2, b. 478. F. 23, ap. 1, b. 63, l. 25, 26. 

16 Dziennik Urzędowy Delegata Rządu w Wilnie, 1923, Nr. 11(22), psl. 22.

17 LCVA. F. 144, ap. 9, b. 86. F. 144, ap. 8, b. 1449. Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej, 1924, Nr. 33-343. 

18 LCVA. F. 1269, ap. 1, b. 5, l. 4, 8.

19 LCVA. F. 1269, ap. 1, b. 5, l. 10.

20 LCVA. F. 129, ap. 7, b. 40. F. 129, ap. 297, b. 115.

21 Dziennik Ustaw Rzeczypospolitej Polskiej (toliau - DU RP), 1922, Nr. 69-621, 78-717.

22 LCVA. F. 51, ap. 15, b. 1699, l. 227, 229, 232, 239.

23 LCVA. F. 51, ap. 6, b. 28, 756.

24 DU RP, 1922, Nr. 10-80. 

25 LCVA. F. 51, ap. 6, b. 592. 

26 LCVA. F. 15, ap. 2, b. 617, l. 1. 

27 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1474, l. 3, 5. 

28 LCVA. F. 25, ap. 1, b. 575, l. 7. 

29 Dziennik Urzędowy Delegata Rządu w Winie, 1923, Nr. 12-1159. 

30 LCVA. F. 401 ap. 2, b. 623, l. 8, 9. 

31 LCVA. F. 1269, ap. 5, b. 104, psl. 1, 2, 26, 28, 44, 46, 47. 

32 LCVA. F. 23, ap. 1, b. 63, l. 16, 18. F. 1269, ap. 5, b. 21, l. 1, 81. 

33 Dziennik Urzędowy Delegata Rządu w Wilnie, 1925, Nr. 4, psl. 15; LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1916, l. 1-12. 

34 LCVA. F. 51, ap. 7, b. 1637, l. 17. F. 64 , ap. 1, b. 38, l. 158. 

35 LCVA. F. 64 , ap. 1, b. 38, l. 24, 128, 139; b. 229. 

36 DU RP, 1927, Nr. 53-468, 1934, Nr. 40-350, 1936, Nr. 16-147, 1938, Nr. 60-463. LCVA. F. 64, ap. 1, b. 38, l. 128-130, 157 

37 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 529, l. 41. 

38 LCVA. F. 1149, ap. 1, b. 610, l. 2 - 4. 

39 LCVA. F. 1149, ap. 1, b. 397, l. 21.

40 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2151, l. 30, 44.

41 LCVA. F. 1149, ap. 1, b. 965, l. 7 - 8.

42 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 3175, l. 16.

43 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 95, l. 1-3.

44 LCVA. F. 1269, ap. 4, b. 19, l. 1.

45 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 188, l. 7.

46 LCVA. F. 1149, ap. 1, b. 1310, l. 7-16.

47 LCVA, F. 1149, ap. 1, b. 1310, l. 3.

48 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1496, l. 52. 

49 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1496, l. 31, b. 2772, l. 1.

50 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1496, l. 37, 6 - 7, 2.

51 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2772, l. 5.

52 Z. Tomczonek, Ruch ludowy na kresach północno-wschodnich Drugiej Rzeczypospolitej, Białystok, 1996, l. 75,78, 103, 104, 117, 118, 124, 163. LCVA. F. 53, ap. 23, b. 926, l. 166-167.

53 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 3246. F. 1269, ap. 4, b. 18, l. 50.

54 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 191, l. 10.

55 LCVA. F. 1269, ap. 4, b. 7, l. 1.

56 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2749, 2862.

57 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 356, l. 10.

58 LCVA. F. 1149, ap. 1, b. 398.

59 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 3221, l. 90.

60 LCVA. F. 51, ap. 7, b. 1640, l. 118.

61 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 3267, l. 28.

62 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 83, l. 1-4, 10. F. 1269, ap. 2, b. 10, l. 6.

63 LCVA. F. 1149, ap. 1, b. 397, l. 35.

64 LCVA. F. 1269, ap. 2, b. 2, l. 8.

65 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 90, l. 6.

66 LCVA. F. 1269, ap. 4, b. 23.

67 LCVA. F. 1149, ap. 1, b. 1471, l. 185.

68 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 96, l. 8.

69 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 3329, 1. 6, 8.

70 LCVA. F. 1269, ap. 1, b. 7, l. 1.

71 LCVA. F. 64, ap. 8, b. 254, l. 15-21, 71-76.

72 LCVA. F. 129, ap. 7, b. 115. F. 64, ap. 2, b. 14085.

73 LCVA. F. 350, ap. 2, b. 1, l. 3.

74 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2394, l. 4-7.

75 LCVA. F. 1269, ap. 6, b. 18, l. 1, 4

76 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1687, l. 21-26. Dziennik Uzędowy Delegata Rządu w Wilnie. 1923, Nr. 5(16), psl. 14.

77 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1687, l. 30-33.

78 LCVA. F. 175, ap. 15, b. 100, l. 136.

79 LCVA. F. 23, ap. 1, b. 63, l. 39, 40. Dziennik Urzędowy Tymczasowej Komisji Rządzącej, 1921, Nr. 14(24), psl. 187. 

80 Dziennik Urzędowy Delegata Rządu w Wilnie. 1923, Nr. 11(22), psl. 10.

81 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1934. F. 51, ap. 7, b. 231, l. 28.

82 LCVA. F. 144, ap. 3, b. 1065, l. 1.

83 VŽ, 1940, Nr. 714-5627.

84 LCVA. F. 1269, ap. 5, b. 94. F. 51, ap. 11, b. 291.

85 J. Gierowska-Kałłaur, Zarząd Cywilny Ziem Wschodnich, Warszawa, 2003, psl. 34, 66.

86 LCVA. F. 1269, ap. 3, b. 39.

87 J. Gierowska-Kałłaur, Zarząd Cywilny Ziem Wschodnich, Warszawa, 2003, psl. 88. Kalendarz Wileński Informacyjny, 1920, psl. 106. 

88 LCVA. F. 1269, ap. 1, b. 3, l. 7, 10.

89 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2141, l. 123, 124.

90 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 3041, l. 1, 4, 5, 11, 29.

91 LCVA. F. 1269, ap. 5, b. 101.

92 LCVA. F. 51, ap. 7, b. 1713, l. 9.

93 LCVA. F. 51, ap. 7, b. 854, l. 218, 220, 225, 233, 271. 

94 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2929, l. 10. F. 51, ap. 7, b. 854, l. 27. 

95 LCVA. F. 1269, ap. 2, b. 9, l. 30, 54-56. 

96 LCVA. F. 1269, ap. 2, b. 8, l. 12, 13. 

97 LCVA. F. 1269, ap. 2, b. 9, l. 46, 47. 

98 LCVA. F. 1269, ap. 2, b. 9, l. 65. 

99 M. Biržiška, Vilniaus Golgota, 1992, psl. 17; V. Martinkėnas, Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas, Lietuvos istorijos metraštis, 1999, psl. 207, 208. 

100 LCVA. F. 923, ap. 1, b. 693, l. 29. 

101 LCVA. F. 23, ap. 1, b. 63, l. 7. 

102 LCVA. F.401, ap. 2, b. 448, l. 3-5. 

103 V. Martinkėnas, Laikinasis Vilniaus lietuvių komitetas, Lietuvos istorijos metraštis, 1999, psl. 208, 224. 

104 LCVA. F. 51, ap. 12, b. 626. l. 442, 443. 

105 LCVA. F. 51, ap. 12, b. 2591. l. 263, 277, 278. 

106 LCVA. F. 51, ap. 12, b. 1256. l. 77. 

107 LCVA. F. 1269, ap. 3, b. 3. l. 1. 

108 Dziennik Urzędowy Delegata Rządu w Wilnie, 1923, Nr. 6, psl. 30-32. 

109 LCVA. F. 1269, ap. 3, b. 8, l. 1. 

110 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1756, l. 88, 91.

111 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1756, l. 25, 28, 49-52, 69.

112 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1756, l. 12, 13, 16; b. 2168, l. 2, 5-10.

113 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1756, l. 2, 4, 6, 7; b. 2168, l. 14.

114 LCVA. F. 1269, ap. 6, b. 2, l. 10.

115 LCVA. F. 55, ap. 10, b. 321, l. 6, 135.

116 DU RP, 1935, Nr. 7-35, psl. 158, 159. Dziennik Urzędowy Ministerstwa Spraw Wewnętrznych, 1935, Nr. 6, psl. 115-120.

117 LCVA. F. 1269, ap. 6, b. 4, l. 2, 5.

118 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2077, l. 1-3, 26.

119 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 3305, l. 4-8.

120 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 473, l. 2, 3.

121 LCVA. F. 23, ap. 1, b. 63, l. 42.

122 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 197, l. 1.

123 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1486, l. 2, 3.

124 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1486, l. 54, 36; b. 2614, l. 8,13.

125 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 197, l. 8.

126 LCVA. F. 1269, ap. 2, b. 25. www.oss.wroc.pl/local/lwow;

127 LCVA. F. 1269, ap. 3, b. 32, l. 1-4.

128 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1760, l. 289.

129 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1760, l. 260, 264, 267. 

130 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1760, l. 259, 260. F. 1269, ap. 3, b. 32, l. 6-8. 

131 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1760, l. 248, 72. 

132 Wileński Dziennik Wojewódzki, 1929, Nr. 11-1067. 

133 LCVA. F. 1387, ap. 1, b. 1878, l. 22. F. 53, ap. 23, b. 2804, l. 13. 

134 LCVA. F. 1387, ap. 1, b. 1878, l. 16, 19. 

135 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1760, l. 27, 55, 79, 82. 

136 LCVA. F. 1387, ap. 1, b. 1878, l. 15. 

137 LCVA. F. 1269, ap. 2, b. 20, l. 81. 

138 LCVA. F. 23, ap. 1, b. 63, l. 17, 18. 

139 LCVA. F. 1149, ap. 1, b. 37, l. 94, 95.

140 LCVA. F. 1149, ap. 1, b. 141, l. 10, 11.

141 LCVA. F. 1149, ap. 1, b. 37, l. 3.

142 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2654, l. 31. F. 1149, ap. 1, b. 192, l. 14.

143 LCVA. F. 1149, ap. 1, b. 37, l. 70, 71.

144 LCVA. F. 1269, ap. 2, b. 19, l. 6, 7.

145 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 74.

146 LCVA. F. 1269, ap. 3, b. 23, l. 42-48.

147 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2919, l. 95, 96.

148 LCVA. F. 1269, ap. 3, b. 23, l. 44; b.24, l. 39.

149 DU RP, 1927, Nr. 42–372.

150 LCVA. F. 64, ap. 8, b. 123, l. 19.

151 LCVA. F. 64, ap. 8, b. 122, l. 1.

152 LCVA. F. 1269, ap. 3, b. 28, l. 134, 138; b. 30, l. 499. 

153 LCVA. F. 173, ap. 1, b. 27, l. 2, 8-10. 

154 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1736, l. 26. 

155 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1736, l. 8, 9, 14, 15. 

156 Dziennik Urzędowy Ministerstwa Opieki Społecznej, 1936, Nr. 20, psl. 595, 596. 

157 LCVA. F. 364, ap. 1, b. 5, l. 132, 133; b. 6, l. 1, 2. 

158 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2657, l. 2-4. 

159 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 248, l. 5. 

160 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2030, l. 4, 5. F. 401, ap. 2, b. 547, l. 1. 

161 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1752, l. 26, b. 2030, l. 2. 

162 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 547, l. 2. 

163 LCVA. F. 1269, ap. 3, b. 10, l. 1, 3, 6. 

164 LCVA. F. 1269, ap. 3, b. 9, l. 5. 

165 LCVA. F. 1269, ap. 3, b. 9. l. 43, 47; b. 15, l. 78, 79. 

166 LCVA. F. 175, ap. 1, b. 575, l. 209, 210. 

167 LCVA. F. 25, ap. 1, b. 29, l. 30, 47. F. 1151, ap. 2, b. 318, l. 10.

168 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 3308, l. 2. Informator Społeczno-Polityczny Województwa Wileńskiego, 1927, Nr. 15, l. 9.

169 DU RP, 1921, Nr. 103-744.

170 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2522, l. 46-81.

171 LCVA. F. 1269, ap. 2, b. 1, l. 54, 55. F. 53, ap. 23, b. 2151, l. 30, 31.

172 LCVA. F. 401, ap. 2, b. 188, l. 2.

173 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1496, l. 25, 19. 

174 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 3221, l. 70, 90. 

175 LCVA. F. 1149, ap. 1, b. 1471, l. 18. 

176 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 3329, 1. 8. 

177 LCVA. F. 1269, ap. 1, b. 1, 1. 29, 30. 

178 LCVA. F. 51, ap. 11, b. 291. F. 51, ap. 6, b. 237. 

179 LCVA. F. 15, ap. 1, b. 15, l. 98-100. 

180 LCVA. F. 923, ap. 1, b. 63, l. 29; Informator Społeczno-Polityczny Województwa Wileńskiego, 1927, Nr. 7, l. 9.

181 LCVA. F. 51, ap. 12, b. 2591. l. 277. 

182 Dziennik Urzędowy Delegata Rządu w Wilnie, 1924, Nr. 3, psl. 28. 

183 www.adwel.pl/?q=agencja_prasowa

184 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2804, l. 13. 

185 LCVA. F. 1149, ap. 1, b. 37, l. 94, 99, 33, 71.

186 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 1736, l. 14.

187 LCVA. F. 1269, ap. 4, b. 3, l. 9-13. F. 173, ap. 1, b. 27, l. 22-92.

188 LCVA. F. 364, ap. 1, b. 6, l. 4-34. 

189 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2657, l. 19-26.

190 LCVA. F. 53, ap. 23, b. 2030, l. 4, b. 1752, l. 26.

191 LCVA. F. 1269, ap. 3, b. 10, l. 3.