LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

KARIUOMENĖS PIRMŪNŲ SĄJUNGOS FONDĄ NR. 1446

2006-04-         Nr. SA -

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojų pavadinimų pasikeitimai

1. Kariuomenės pirmūnų sąjunga (1937-12-31–1940-07-31)

2. Kariuomenės pirmūnų sąjungos Klaipėdos skyrius(1938-05-09–1940-07-31)

3. Kariuomenės pirmūnų sąjungos Vilniaus skyrius (1940-05-30–1940-07-31)

4. Kariuomenės pirmūnų sąjungos Zarasų skyrius (1938-08-06–1940-07-31)

Sudarytojų įsteigimas, pavaldumas

1. Kariuomenės pirmūnų sąjunga 1937-12-31 įrašyta į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą Nr. 7679. Sąjungą valdė atstovų suvažiavimas, taryba, vyriausioji valdyba, revizijos komisija ir Garbės teismas. 1939 m. sąjunga turėjo 21 skyrių.[1]

Vidaus reikalų ministro 1940-07-31 nutarimu sąjunga su visais skyriais uždaryta.

2. Kariuomenės pirmūnų sąjungos Klaipėdos skyrius. 1938-05-09 skyriaus steigiamajame susirinkime buvo išrinkta valdyba.[2] Tiksli data, kada skyrius įrašytas į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą, nenustatyta.

3. Kariuomenės pirmūnų sąjungos Vilniaus skyrius. 1940-05-30 skyriaus steigiamajame susirinkime buvo išrinkta valdyba.[3] Tiksli data, kada skyrius įrašytas į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą, nenustatyta.

4. Kariuomenės pirmūnų sąjungos Zarasų skyrius 1938-08-06 įrašytas į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą Nr.8659.[4]

Sudarytojų veiklos sritis

1. Kariuomenės pirmūnų sąjungos nariais galėjo būti visi lietuviai kariai pirmūnai – kariai, 1917–1919 m. tarnavę rusų kariuomenės lietuvių daliniuose, šios kariuomenės kituose daliniuose ir dalyvavę lietuvių karių, siekusių atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę ir sukurti jos ginkluotąsias pajėgas, sąjūdžio (Lietuvių karių sąjungos) veikloje.[5]

Sąjungos tikslas buvo suvienyti karius pirmūnus. Sąjunga atstovavo ir rėmė karius pirmūnus, rinko istorinę medžiagą apie karius, rengė paskaitas, ekskursijas, leido knygas ir periodinę spaudą, bendradarbiavo su Lietuvos kariuomene ir karinėmis organizacijomis.

2–4. Kariuomenės pirmūnų sąjungos Klaipėdos, Vilniaus ir Zarasų skyriai savo veikloje vadovavosi sąjungos įstatais.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Lietuvos TSR Kauno valstybinis archyvas 1957-09-19 perdavė archyvui 44 Kariuomenės pirmūnų sąjungos bylas, įrašytas apyraše Nr.1.

Sutvarkius rastus neaprašytus dokumentus, 1968 m. ir 1974 m. į apyrašą Nr. 1 papildomai įrašyti 2 apskaitos vienetai.

Iš viso jungtiniame fonde Nr.1446 yra 1 apyrašas, 46 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1937–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti sąjungos įstatai; karių, organizacinio komiteto, vyriausios valdybos posėdžių ir skyrių steigiamųjų susirinkimų protokolai; statistinės žinios apie sąjungą ir jos skyrius, 2 – ojo pėstininkų pulko puskarininkių mokyklos auklėtinius; susirašinėjimo su krašto apsaugos ministru sąjungos steigimo klausimais dokumentai; karių, 1917–1919 m. tarnavusių rusų kariuomenės lietuvių daliniuose, prašymai pripažinti kariais pirmūnais ir apdovanoti kariuomenės pirmūnų medaliu, karių pirmūnų anketos ir sąrašai; sąjungos narių, Vitebsko bataliono lietuvių karių ir kt. sąrašai;

Klaipėdos skyriaus steigiamojo ir narių susirinkimo protokolai, susirašinėjimo su vyriausiąja valdyba skyriaus steigimo ir kitais veiklos klausimais dokumentai, narių ir Klaipėdos krašto karių pirmūnų sąrašai;

Vilniaus skyriaus steigiamojo susirinkimo protokolas, susirašinėjimo su vyriausiąja valdyba ir nariais skyriaus steigimo, narių apdovanojimo kariuomenės pirmūno medaliu klausimais dokumentai, narių ir karių pirmūnų sąrašai;

Zarasų skyriaus steigiamojo susirinkimo protokolas, susirašinėjimo su vyriausiąja valdyba skyriaus steigimo, narių apdovanojimo kariuomenės pirmūnų medaliu klausimais dokumentai, narių ir Zarasų apskrities karių pirmūnų sąrašai;

Bylos į apyrašą įrašytos pagal chronologiją, o karių pirmūnų anketos asmenų pavardžių abėcėlės tvarka.

Iš viso jungtinio fondo Nr.1446 apyraše Nr. 1 įrašyti 46 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1937–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas – rankraštis, mašinraštis.

Rašytinių dokumentų skyriaus vyresnioji archyvistė   Audronė Bakanaitė