LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

LIETUVOS RAUDONOJO KRYŽIAUS DRAUGIJOS FONDĄ NR. 1734

2007-10-      SA. Nr.-

Vilnius

 

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS

 

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

 

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija (1919-01-12–1940-08-24)

 

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

 

1919-01-12 įvyko Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos steigiamasis susirinkimas.[1] Lietuvos Respublikos Ministrų Kabinetas 1919-02-19 patvirtino Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos statutą.[2]

Draugiją valdė visuotinis skyrių atstovų suvažiavimas, vyriausioji valdyba, vyriausioji revizijos komisija, globojo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Draugija taikos metu buvo pavaldi Vidaus reikalų ministerijai, o karo metu - Krašto apsaugos ministerijai.

1923-08-28 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija priimta į Tarptautinę Raudonojo Kryžiaus draugijų sąjungą.

Draugija savo veikloje vadovavosi 1932-04-09 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos įstatymu, 1935-10-24 įstatymo pakeitimu, 1919-02-19, 1932-07-04 ir 1935-10-24 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos statutais[3] ir kitais teisės aktais.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija nuo 1940-08-25 pavadinta Lietuvos TSR Raudonojo Kryžiaus draugija.[4]

 

Sudarytojo veiklos sritis

 

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos nariais galėjo būti visi Lietuvos piliečiai.

Draugijos tikslas karo metu buvo teikti pagalbą sužeistiesiems bei sergantiems kariams ir belaisviams, rinkti žinias apie žuvusius, dingusius, patekusius į nelaisvę žmones, teikti pagalbą gyventojams, nukentėjusiems nuo karo veiksmų.

Draugijos tikslas taikos metu buvo teikti pagalbą gyventojams ištikus epidemijai ar stichinei nelaimei, rūpintis gyventojų sveikata, ruoštis karo metu numatytai veiklai.

Draugija organizavo gailestingųjų seserų, akušerių kursus, steigė ir išlaikė ligonines, sanatorijas, vaistines ir kitas gydymo įstaigas, rinko aukas, steigė skyrius, organizavo moterų pagalbos komitetus, būrius ir jaunimo būrelius.

 

II. FONDO SUDARYMAS IR SUTVARKYMAS

 

Bendrosios žinios apie fondą

 

Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti. Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialo apskaitos dokumentuose Lietuvos Raudonojo Kryžiaus valdybos fondas buvo įrašytas 1952-01-23.

1969-05-15 Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas iš Kauno filialo perėmė 1358 Lietuvos Raudonojo Kryžiaus centro valdybos fondo Nr. 1734 bylas, įrašytas aprašuose Nr. 1 ir Nr. 2.

1977-11-15 Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas iš Kauno filialo perėmė 7 neaprašytas bylas. Bylos sutvarkytos ir 1979-10-04 į apyrašą Nr. 1 papildomai įrašyti 7 apskaitos vienetai.

1989-08-07 buvo pertvarkyti ir sujungti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus centro valdybos fondas Nr. 1734, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Vilniaus skyriaus fondas Nr. 609 ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus fondas Nr. 618. Sudaryti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos fondo Nr. 1734 apyrašai Nr. 1 – 3, kuriuose buvo įrašyti 943 apskaitos vienetai.

1994-08-05 papildomai į apyrašą Nr. 1 įrašytas 1 apskaitos vienetas.

Iš viso fonde Nr. 1734 yra 3 apyrašai, 944 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919–1944 m. Dokumentai lietuvių, prancūzų, anglų, vokiečių, lenkų, jidiš kalbomis.

Apyrašų Nr. 1 ir Nr. 2 bylos 1990 m. mikrofilmuotos.

Priėjimas prie asmens dokumentų ribojamas.

 

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

 

Apyraše įrašyti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos statutai, Lietuvos motinoms ir vaikams globoti organizacijų sąjungos ir kitų organizacijų įstatai, steigiamojo susirinkimo ir vyriausios valdybos posėdžių protokolai, vyriausios valdybos ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto aplinkraščiai, susirašinėjimo draugijos, skyrių, ligoninių, vaistinių, seserų kursų steigimo, jų veiklos, dalyvavimo tarptautinėse konferencijose, aukų rinkimo, belaisvių, politinių kalinių pasikeitimo ir kitais veiklos klausimais dokumentai, Klaipėdos krašto pabėgėliams šelpti komiteto veiklos dokumentai, internuotų lenkų karių, karo pabėgėlių, ieškomų asmenų ir kiti sąrašai, finansų dokumentai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją, o metų ribose – pagal struktūrą ir dokumentų svarbumą.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 524 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919–1944 m. Dokumentai lietuvių, prancūzų, anglų vokiečių, lenkų, jidiš kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai - rankraštis, mašinraštis.

Priėjimas prie asmens dokumentų ribojamas.

 

Veiklos bylų apyrašas Nr. 2

 

Apyraše įrašyti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Vyriausiojo įgaliotinio karo pabėgėliams šelpti įstaigos aplinkraščiai, protokolai, ataskaitos, Lietuvių karo atbėgėlių komiteto, Lenkų karo atbėgėlių komiteto, Žydų karo atbėgėlių komiteto, Lenkų ateivių komiteto posėdžių protokolai, ataskaitos, Kauno ir Vilniaus skyrių veiklos dokumentai, žinios apie karo atbėgėlius, susirašinėjimo karo atbėgėlių, internuotų lenkų karių registracijos, apgyvendinimo, šelpimo ir kitais klausimais dokumentai, internuotų lenkų karių, karo atbėgėlių, ieškomų asmenų ir kiti sąrašai, atbėgėlių registracijos lapai ir anketos, šelpimo dokumentai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją, o metų ribose – pagal struktūrą ir dokumentų svarbumą.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašyti 275 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1939–1940 m. Dokumentai lietuvių, prancūzų, anglų, vokiečių, lenkų, jidiš kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Priėjimas prie asmens dokumentų ribojamas.

 

Personalo bylų apyrašas Nr. 3

 

Apyraše įrašyti tarnautojų atlyginimų išmokėjimo lapai, darbo pajamų mokesčio knygelės.

Atlyginimų išmokėjimo lapų bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją, o darbo pajamų mokesčio knygelės – pagal asmenų pavardes abėcėlės tvarka.

Iš viso apyraše Nr. 3 įrašyti 145 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1920–1940 m. Dokumentai lietuvių, prancūzų, anglų, vokiečių, lenkų, jidiš kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Priėjimas prie asmens dokumentų ribojamas.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji archyvistė   Salomėja Loskutova