LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

LIETUVOS NOTARŲ DRAUGIJOS FONDĄ NR. 1760

2006-01-       Nr. SA -

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Lietuvos notarų draugija (1939-08-09–1940-08-26)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

Lietuvos notarų draugija 1939-08-09 į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr. 9135. Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, susirinkimo išrinkta valdyba, revizijos komisija ir Garbės teismas.[1]

Vidaus reikalų ministras 1940-08-26 nutarimu draugiją uždarė.[2]

Sudarytojo veiklos sritis

Lietuvos notarų draugijos nariais galėjo būti visi Lietuvos notarai. Draugijos tikslas buvo tobulinti notariatą, puoselėti notarų profesinę etiką, suvienodinti notarų veiklą, ginti jų interesus, rūpintis notarų kontorų tarnautojų materialine padėtimi.

Draugija rengė kongresus, susirinkimus, organizavo paskaitas, leido ir platino leidinius, steigė bibliotekas, informacijos biurus, skyrė pašalpas.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas 1971-12-20 perdavė archyvui 24 Lietuvos notarų draugijos bylas, įrašytas apyraše Nr1.

Iš viso fonde Nr. 1761 yra 1 apyrašas, 24 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1937–1940 m. Dokumentai lietuvių, estų, latvių, rusų kalbomis.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos notarų draugijų įstatai; notarų darbo instrukcija, notarų profesinės etikos normos, visuotinių narių susirinkimų protokolai; susirašinėjimo su Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijomis, užsienio notarais draugijos steigimo, dalyvavimo Talino konferencijoje, nario mokesčio, ipotekos ir notariato įstatymų pakeitimo ir kitais veiklos klausimais dokumentai; notarų teikiamų paslaugų įkainiai, biuleteniai, notarų sąrašai, žinios apie notariatų tarnautojus.

Bylos į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.

Iš viso fondo Nr. 1760 apyraše Nr. 1 įrašyti 24 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1937–1940 m. Dokumentai lietuvių, estų, latvių, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdas – rankraštis, mašinraštis.

Rašytinių dokumentų skyriaus vyresnioji archyvistė   Audronė Bakanaitė