O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

LCVA fondo 565 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

VILNIAUS VADAVIMO SĄJUNGOS FONDĄ NR. 565

2007-11-        SA. Nr.-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Sąjunga Vilniui vaduoti (1925-04-04–1930-08-10)

Vilniui vaduoti sąjunga (1930-08-11–1935-11-07)

Vilniaus vadavimo sąjunga (1935-11-08–1938-11-25)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

Sąjungos Vilniui vaduoti įstatai 1925-04-04 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 551. Sąjungą valdė visuotinis narių susirinkimas, vykdomasis komitetas ir revizijos komisija.

1930-08-11 sąjunga pakeitė įstatus, pavadinimą ir buvo perregistruota Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 1367. Sąjunga Vilniui vaduoti pavadinta Vilniui vaduoti sąjunga. Sąjungą valdė visuotinis skyrių atstovų suvažiavimas, centro komitetas ir revizijos komisija.[1]

1935-11-08 sąjunga pakeitė įstatus, pavadinimą ir buvo perregistruota Kauno apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 118. Vilniui vaduoti sąjunga pavadinta Vilniaus vadavimo sąjunga. Sąjungą valdė visuotinis skyrių atstovų suvažiavimas, centro komitetas, Vilniaus geležinio fondo komitetas, revizijos komisija.

1936-09-05 Vilniaus vadavimo sąjunga perregistruota ir į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr. 262.[2]

1938-11-25 Vilniaus vadavimo sąjunga uždaryta.[3]

Sudarytojo veiklos sritis

Sąjunga Vilniui vaduoti skleidė okupuotosios Rytų Lietuvos išlaisvinimo idėją.

Sąjungos nariais galėjo būti visi ne jaunesni kaip 18 metų lietuviai.

Sąjunga vienijo lietuvius, siekiančius Vilniaus ir Vilniaus krašto išlaisvinimo, skleidė tautos ir valstybės vienybės idėją, rūpinosi Vilniaus krašto ekonomikos, politikos, mokslo, meno ir švietimo klausimais, rinko ir skelbė informaciją apie Vilnių ir Vilniaus kraštą, palaikė ryšius su lietuvių išeivija, rinko lėšas, steigė skyrius. Nuo 1928 m. leido žurnalą „Mūsų Vilnius“.

Vilniui vaduoti sąjungos tikslas ir veiklos sritis nepasikeitė.

Valsčiuose, miesteliuose ir kituose administraciniuose centruose steigė skyrius, kuriuos galėjo jungti į apygardas. Atskiriems darbams vykdyti steigė sekcijas, o besimokančiai jaunuomenei, kurios atstovai nebuvo sąjungos nariais, steigė kuopas.

1931-10-05 sąjungos skyrių atstovų suvažiavime buvo įsteigta sekcija - Vilniaus geležinis fondas, išrinktas Vilniaus geležinio fondo komitetas. Fondo tikslas buvo prisidėti prie tautinės savimonės ugdymo ir Vilniaus bei Vilniaus krašto išlaisvinimo.[4]

Vilniaus vadavimo sąjungos tikslas buvo išvaduoti Lietuvos sostinę Vilnių ir Vilniaus kraštą.

Sąjunga skleidė tautos ir valstybės vienybės idėją, vienijo šiam darbui visus lietuvius ir jų organizacijas, ugdė jų tautinę savimonę, rengė kursus, leido literatūrą, rinko medžiagą apie Vilnių ir Vilniaus kraštą, palaikė ryšius su lietuvių organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje, valsčiuose, miesteliuose ir kituose administraciniuose centruose steigė skyriuskuriuos jungė į apygardas.

Per Vilniaus geležinį fondą platino Vilniaus pasus ir ženklelius, rinko aukas, rengė paskaitas, pranešimus, koncertus, vaidinimus, iškylas ir eitynes, platino leidinius.

1937-01-18 įsteigė Vilniaus institutą,[5] „Jūros dienos“ komitetą.[6]

II. FONDO SUDARYMAS IR SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondą

Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į archyvų sistemą data nenustatyti.

Lietuvos TSR centriniame valstybiniame archyve Vilniaus vadavimo sąjungos fondo Nr. 565 apyrašas Nr. 1 sudarytas 1950-06-16, apyrašas Nr. 2 – 1952-09-15.Apyraše Nr. 1 buvo įrašyti 665, apyraše Nr. 2 – 188 apskaitos vienetai.

1959-04-25 fonde buvo 2 apyrašai, 867 apskaitos vienetai.

1961–1963 m. ir 1965 m. į apyrašą Nr. 1 papildomai įrašyta 16, į apyrašą Nr. 2 - 53 apskaitos vienetai.

1965 m. Vilniaus vadavimo sąjungos fondas pavadintas „Vilniui vaduoti sąjunga“.

1967-10-11 Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas iš Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Šiaulių filialo perėmė 12 Vilniui vaduoti sąjungos Šiaulių skyriaus bylų, įrašytų į apyrašą Nr. 3.

1976-03-25 sutvarkyti iš Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialo gauti 9 apskaitos vienetai, kurie papildomai įrašyti į apyrašus Nr. 2 ir Nr. 3. Dokumentų perėmimo akto nėra.

1994-08-02 į apyrašus Nr. 1 ir Nr. 2 papildomai įrašyti 2 apskaitos vienetai.

2007 m. fondas pavadintas „Vilniaus vadavimo sąjunga“.

Iš viso fonde Nr. 565 yra 3 apyrašai, 959 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1925–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai - rankraštis, mašinraštis.

Fondo apyrašuose Nr. 1 ir Nr. 2 yra Vilniaus geležinio fondo 1939–1940 m. veiklos dokumentų, apraše Nr. 3 - Lietuvos tautininkų sąjungos 1931–1935 m. veiklos dokumentų.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyti Vilniui vaduoti sąjungos, Vilniaus vadavimo sąjungos, Vilniaus geležinio fondo, Tėvynės sąjungos ir Vilniaus instituto įstatai, „Jūros dienos“ statutas, sąjungos centro komiteto įsakymai ir aplinkraščiai, skyrių atstovų suvažiavimų, visuotinių narių susirinkimų, centro komiteto ir skyrių valdybų posėdžių protokolai, susirašinėjimo skyrių Lietuvoje ir užsienyje steigimo, jų veiklos, spaudos platinimo, personalo ir kitais veiklos klausimais dokumentai, centro komiteto, skyrių ir narių sąrašaiasmenų prašymai priimti į sąjungą, finansų dokumentai.

Vilniaus geležinio fondo 1939–1940 m. veiklos dokumentai: vykdomojo komiteto posėdžių protokolai, susirašinėjimo padalinių steigimo, aukų rinkimo, Vilniaus pasų ir ženklelių platinimo ir kitais veiklos klausimais dokumentai.

Veiklos bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal dokumentų rūšis ir chronologiją, susirašinėjimo su skyriais bylos - pagal apygardų, apskričių pavadinimus, o apygardose arba apskrityse – pagal skyrių pavadinimus abėcėlės tvarka ir chronologiją.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 694 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1925–1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai - rankraštis, mašinraštis.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 2

Apyraše įrašyta:

centro komiteto veiklos dokumentai: Sąjungos Vilniui vaduoti ir Vilniaus vadavimo sąjungos, Vilniaus geležinio fondo, Vilniaus instituto įstatai, „Jūros dienos“ ir Lietuviškos seklyčios Vilniaus krašte statutai, Vilniaus geležinio fondo rėmėjų registracijos ir Nuolatinių Vilniaus geležinio fondo komitetų steigimo ir veikimo taisyklės, centro komiteto ir Vilniaus geležinio fondo komiteto instrukcijos bei aplinkraščiai, centro komiteto susirašinėjimo su skyriais skyrių steigimo, renginių organizavimo, spaudos platinimo, personalo ir kitais veiklos klausimais dokumentai, skyrių narių sąrašai ir narių pažymėjimai, Vilniaus pasai, finansų dokumentai.

Skyrių veiklos dokumentai: steigiamųjų ir visuotinių narių susirinkimų, komitetų posėdžių protokolai, susirašinėjimo su centro komitetu veiklos klausimais dokumentai, skyrių narių sąrašai, asmenų prašymai priimti į sąjungą, finansų dokumentai.

Vilniaus geležinio fondo 1939–1940 m. veiklos dokumentai.

Veiklos bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją, susirašinėjimo su skyriais bylos – pagal skyrių pavadinimus abėcėlės tvarka.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašytas 251 apskaitos vienetas.

Dokumentų chronologinės ribos 1927–1940 m. Dokumentai lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 3

Apyraše įrašyta:

Šiaulių apygardos komiteto veiklos dokumentai: Vilniaus vadavimo sąjungos įstatai, centro komiteto ir Vilniaus geležinio fondo komiteto instrukcijos, aplinkraščiai, Vilniaus geležinio fondo statuto projektas, Vilniaus geležinio fondo rėmėjų registracijos ir Nuolatinių Vilniaus geležinio fondo komitetų steigimo ir veikimo taisyklės, apygardos skyrių komitetų atstovų suvažiavimų, apygardos komiteto posėdžių protokolai, susirašinėjimo su skyriais skyrių steigimo, susirinkimų organizavimo, aukų rinkimo, Vilniaus pasų ir ženklelių platinimo, koncertų rengimo ir kitais veiklos klausimais dokumentai, skyrių veiklos apyskaitos, narių sąrašai, finansų dokumentai.

Šiaulių miesto skyriaus steigiamojo, visuotinių narių susirinkimų protokolai ir dalyvių sąrašai, narių prašymai sumažinti nario mokestį.

Šiaulių paštininkų skyriaus komiteto, steigiamojo ir visuotinių narių susirinkimų protokolai, susirašinėjimo atstovų suvažiavimų ir narių susirinkimų organizavimo klausimais dokumentai, narių sąrašai, asmenų prašymai priimti į sąjungą, kasos patikrinimo ir perdavimo aktai.

Šiaulių rajono geležinkeliečių skyriaus narių ir narių, prenumeravusių žurnalą „Mūsų Vilnius“, sąrašai.

Lietuvos tautininkų sąjungos 1931–1935 m. aplinkraščiai.

Bylos į apyrašą įrašytos be sistemos.

Iš viso apyraše Nr. 3 įrašyta 14 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1928–1939 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji archyvistė   Neringa Betingienė



[1] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA). F. 402, ap. 4, b. 392, l. 5 a.p., 31 a.p., 112 a.p.
[2] LCVA. F. 565, ap. 1, b. 666, l. 5.
[3] LCVA. F. 377, ap. 10, b. 284, l. 62.
[4] LCVA. F. 565, ap. 1, b. 2, l. 46 a.p.; b. 677, l. 12.
[5] LCVA. F. 565, ap. 1, b. 679, l. 1.
[6] LCVA. F. 565, ap. 1, b. 677, l. 23.
  
 
 
Informaciją atnaujino: Irena Žalytė, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-09-29 13:12