LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

LIETUVOS SIONINKŲ ORGANIZACIJOS („HISTADRUTH CIONITH BELITA“) FONDĄ NR. 588

2007-06- Nr. SA -

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimų pasikeitimai

Kauno sionistų draugija (1919-05-14–1920-05-19)

Lietuvos sionistų draugija (1920-05-20–1928-03-02)

Lietuvos sioninkų organizacija („Histadruth Cionith Belita“) (1928-03-03–1940-07-09)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

Kauno sionistų draugijos įstatai 1919-05-14 įregistruoti Vidaus reikalų ministerijos Draugijų rejestro Nr.3. Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, miesto komitetas. Draugija buvo Pasaulinės sioninkų organizacijos narė.

1920-05-20 draugija pakeitė įstatus, pavadinimą ir persiregistravo Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, rejestro Nr.40. Draugija pavadinta Lietuvos sionistų draugija. Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, centro komitetas.

1928-03-03 draugija pakeitė įstatus, pavadinimą ir persiregistravo Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, rejestro Nr.1049. Draugija pavadinta Lietuvos sioninkų organizacija („Histadruth Cionith Belita“). Organizaciją valdė skyrių atstovų suvažiavimas, centro komitetas.

1936-10-31 organizacija pakeitė įstatus ir persiregistravo bei į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr.1075.[1]

Vidaus reikalų ministro 1940-07-09 nutarimu organizacija uždaryta.[2]

Sudarytojo veiklos sritis 

Kauno sionistų draugijos nariais galėjo būti visi Kaune gyvenantys žydų tautybės asmenys.

Draugija vadovavosi Bazelio programa, ugdė žydų tautinę savimonę, propagavo žydų kalbą, kultūrą, steigė žydų mokyklas, gimnazijas, vakarinius kursus, žemdirbių kuopas, bibliotekas, dramos ratelius ir kt.

Įsteigė Mokyklos ir švietimo skyrių „Tarbut“.

Lietuvos sionistų draugijos, Lietuvos sioninkų organizacijos („Histadruth Cionith Belita“) nariais galėjo būti visi žydų tautybės asmenys, gyvenantys Lietuvoje. Organizacija vadovavosi Bazelio programa. Organizacija ugdė žydų tautinę savimonę, propagavo hebrajų kalbą ir kultūrą, ruošė žydus gyvenimui ir darbui Palestinoje. Turėjo knygyną, skaityklą, sporto būrelius.

Įsteigė Žydų tautinį fondą (Keren Kajemet Lejisrael).

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Dokumentų įsigijimo šaltinis ir perdavimo į valstybės archyvų sistemą data nenustatyti.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo apskaitos dokumentuose yra įrašas, kad 1952 m. Lietuvos Respublikos žydų sionistinių organizacijų centro komiteto fonde Nr.588 buvo 3020 saugojimo vienetų. 1952 m. dokumentai pradėti tvarkyti. Buvo atrinkta naikinti 800 bylų ir 153 kg pavienių dokumentų.

1956-03-19 apraše Nr.1 buvo įrašyta 3499 apskaitos vienetai. 1971 m. patikslintas bylų skaičius fonde. Apyraše Nr.1 buvo įrašyta 3515 apskaitos vienetų.

1979 m. ir 1995 m. papildomai įrašyti 6 apskaitos vienetai.

2003 m. buvo patikslintos bylų antraštės, papildomai įrašyti 9 apskaitos vienetai, bylų sisteminimas ir šifrai nepakeisti. Sudaryta apyraše Nr.1 įrašytų bylų rodyklė. Patikslintas fondo pavadinimas. Fondas pavadintas Lietuvos sioninkų organizacija („Histadruth Cionith Belita“).

Iš viso fonde Nr.588 yra 1 apyrašas, 3530 apskaitos vienetų. Dokumentų chronologinės ribos 1919–1940 m. Dokumentai hebrajų, jidiš, lietuvių kalbomis.

Fonde yra Žydų draugijos „Palestinos įstaiga“, Lietuvos žydų jaunuomenės draugijos „Berit Kanajim“, Lietuvos-Palestinos ekonominio biuro, Lenkijos žydų socialdemokratų partijos, Lietuvos sioninkų jaunimo organizacijos „Šomrija“, Lietuvos-Palestinos draugijos „Liet-Pal“ veiklos dokumentų.

Priėjimas prie asmens dokumentų ribojamas.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašyta Lietuvos sioninkų organizacijos įstatai, aplinkraščiai, protokolai, pranešimai, veiklos apžvalgos, susirašinėjimo su Pasauline sionistų organizacija Palestinoje ir jos skyriais, žydų organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje, asmenimis dalyvavimo pasauliniame sionistų kongrese, emigracijos, švietimo, lėšų ir aukų rinkimo, ekonominės ir socialinės padėties Jeruzalėje ir kitais veiklos klausimais dokumentai, organizacijos narių, išvykusių į Palestiną, asmens bylos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal organizacijos struktūrinius padalinius ir chronologiją, o asmenų bylos bei kortelės – pagal asmenų pavardes abėcėlės tvarka.

Iš viso apyraše Nr.1 yra 3530 apskaitos vienetų. Dokumentų chronologinės ribos 1919–1940 m. Dokumentai hebrajų, jidiš, lietuvių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.

Priėjimas prie asmens dokumentų ribojamas.

Rašytinių dokumentų skyriaus vyriausioji archyvistė Karolina Kazakevičiūtė