LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

LIETUVOS NAMŲ SAVININKŲ ORGANIZACIJŲ FONDĄ NR. 606

2005-10 -    Nr.

Vilnius

 

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJUS

 

Fondo sudarytojų pavadinimai

 

1. Lietuvos namų savininkų sąjunga (1925-01-17 – 1934-05-24)

2. Lietuvos namų savininkų draugijų sąjunga (1935-01-03 – 1940-08-08)

3. Kauno miesto namų savininkų draugija (1919-08-27 – 1940-08-08)

4. Kauno miesto lietuvių namų savininkų draugija (1932-03-18 – 1940-08-08)

5. A. Panemunės namų savininkų draugija (1934–11-06 – 1940-08-08)

6. Rietavo miesto namų savininkų draugija (1936-09-14 – 1939-11-04)

7. Šiaulių miesto namų savininkų draugija (1920-05-12 – 1940-08-08)

8. Vilniaus miesto žydų namų savininkų draugija (1940-05-07 – 1940-08-08)

 

Sudarytojų įsteigimas, pavaldumas

 

1. Lietuvos namų savininkų sąjunga. Sąjungos įstatai 1925-01-17 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 502. Sąjunga buvo juridinis asmuo, turėjo savo antspaudą.[1] Sąjungą valdė visuotinis narių susirinkimas, susirinkimo išrinkta narių valdyba, revizijos komisija.

Kauno miesto ir apskrities viršininko bei Kauno apylinkės teismo nutarimu 1934-05-24 sąjunga dėl įstatų nesilaikymo ir neveiklumo (nariai nemokėjo mokesčių, nebuvo šaukiami suvažiavimai ir neperrenkama valdyba) buvo uždaryta.[2]

2. Lietuvos namų savininkų draugijų sąjunga. Sąjungos įstatai 1935-01-03 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 1. Sąjunga buvo juridinis asmuo, turėjo savo antspaudą. Sąjungą valdė visuotinis atstovų suvažiavimas, sąjungos valdyba, revizijos komisija.

Remiantis 1936-02-01 Draugijų įstatymu iki 1936-07-01 sąjunga turėjo pertvarkyti savo įstatus ir persiregistruoti. Lietuvos namų savininkų draugijų sąjunga 1937-02-18 perregistruota ir į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr. 2012.

Vidaus reikalų ministro nutarimu 1940-08-08 sąjunga buvo uždaryta.[3]

3. Kauno miesto namų savininkų draugija. Draugijos įstatai 1919-08-27 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 32. Draugija buvo juridinis asmuo, turėjo savo antspaudą. Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas ir susirinkimo išrinkta valdyba, revizijos komisija.

Remiantis 1936-02-01 Draugijų įstatymu iki 1936-07-01 draugija turėjo pertvarkyti savo įstatus ir persiregistruoti. Vidaus reikalų ministras 1937 m. gegužės mėn. priėmė nutarimą, kad Kauno miesto namų savininkų ir Kauno miesto lietuvių namų savininkų draugijos, kaip siekiančios vienodų tikslų, iki 1937-06-15 turi priimti nutarimus dėl susijungimo ir iki 1937-07-15 susijungti. Draugijos nesusijungė. Kauno miesto namų savininkų draugija 1937-05-24 perregistruota ir į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr. 3095.

Vidaus reikalų ministras 1940-08-08 nutarimu draugiją uždarė.[4]

4. Kauno miesto lietuvių namų savininkų draugija. Draugijos įstatai 1932-03-18 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 25. Draugija buvo juridinis asmuo, turėjo savo antspaudą. Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas ir susirinkimo išrinkta valdyba, revizijos komisija.

Remiantis 1936-02-01 Draugijų įstatymu iki 1936-07-01 draugija turėjo pertvarkyti savo įstatus ir persiregistruoti. Vidaus reikalų ministras 1937 m. gegužės mėn. priėmė nutarimą, kad Kauno miesto lietuvių namų savininkų ir Kauno miesto namų savininkų draugijos, kaip siekiančios vienodų tikslų, iki 1937-06-15 turi priimti nutarimus dėl susijungimo ir iki 1937-07-15 susijungti. Draugijos nesusijungė. Kauno miesto lietuvių namų savininkų draugija 1937-05-20 perregistruota ir į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr. 3054

Vidaus reikalų ministras 1940-08-08 nutarimu draugiją uždarė.[5]

5. A. Panemunės namų savininkų draugija. Draugijos įstatai 1934-11-06 įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 142. Draugija buvo juridinis asmuo, turėjo savo antspaudą. Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, susirinkimo išrinkta valdyba, revizijos komisija. Atskiroms veiklos sritims: spaudos, propagandos, sporto ir pasilinksminimų, teisės ir kt. buvo renkami referentai.

Remiantis 1936-02-01 Draugijų įstatymu, iki 1936-07-01 draugija turėjo pertvarkyti savo įstatus ir persiregistruoti. A. Panemunės namų savininkų draugija 1937-05-10 perregistruota ir į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr. 3013.[6]

Vidaus reikalų ministras 1940-08-08 nutarimu draugiją uždarė.[7]

6. Rietavo miesto namų savininkų draugija. Draugijos įstatai 1936-09-14 įregistruoti Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registre, Nr. 299. Draugija buvo juridinis asmuo, turėjo savo antspaudą. Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, susirinkimo išrinkta valdyba, revizijos komisija.

Telšių apskrities viršininkas 1939-11-04 nutarimu draugiją uždarė.[8]

7. Šiaulių miesto namų savininkų draugija. Draugijos įstatai 1920-05-12 įregistruoti Šiaulių apskrities viršininko įstaigoje, registro Nr. 19. Draugija buvo juridinis asmuo, turėjo savo antspaudą. Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas ir susirinkimo išrinkta valdyba, revizijos komisija.

Remiantis 1936-02-01 Draugijų įstatymu iki 1936-07-01 draugija turėjo pertvarkyti savo įstatus ir persiregistruoti. Šiaulių miesto namų savininkų draugija 1936-10-16 perregistruota ir į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą įrašyta Nr. 949.

Vidaus reikalų ministras 1940-08-08 nutarimu draugiją uždarė.[9]

8. Vilniaus miesto žydų namų savininkų draugija. Draugijos įstatai 1940-05-07 įregistruoti Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registre, Nr. 9556. Ši draugija 1926-12-27 - 1939-10-27 veikė Vilniuje ir Vilniaus vaivadijoje ir vadinosi „Związek wlascicieli nieruchomości żydów m. Wilna i województwa Wileńskiego“. Draugija buvo juridinis asmuo, turėjo savo antspaudą. Draugiją valdė visuotinis narių susirinkimas, susirinkimo išrinkta valdyba, revizijos komisija.

Vidaus reikalų ministras 1940-08-08 nutarimu draugiją uždarė.[10]

 

Sudarytojų veiklos sritis

 

1. Lietuvos namų savininkų sąjunga veikė visoje Lietuvos teritorijoje. Jos nariais galėjo būti atskiri namų savininkai ir jų draugijos.

Sąjunga rūpinosi Lietuvos namų savininkų teisine, ekonomine ir kultūrine padėtimi, teikė savo nariams juridinę bei ekonominę pagalbą, palaikė ir derino nuolatinius ryšius tarp draugijų, galėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą, jį užstatyti ar išnuomoti, steigti skyrius, taupomąsias - skolinamąsias kasas, bibliotekas, klubus, leisti laikraščius, knygas.

2. Lietuvos namų savininkų draugijų sąjungos nariais galėjo būti juridiniai ir fiziniai asmenys – organizacijos. Sąjunga jungė Lietuvos miestų ir miestelių namų savininkus ir rūpinosi jų ekonomine, kultūrine, socialine ir teisine padėtimi, galėjo steigti miestelių namų savininkų organizacijas, taupomąsias – skolinamąsias kasas, bankus, rengti paskaitas, leisti laikraščius, knygas.

3. Kauno miesto namų savininkų draugijos nariais galėjo būti visi Kauno miesto nekilnojamojo turto savininkai, jų įgaliotiniai bei Lietuvos piliečiai ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus. Draugija rūpinosi narių ekonomine, socialine ir teisine padėtimi, teikė juridinę pagalbą, tarpininkavo tvarkant narių reikalus valdžios, savivaldybes ir visuomenės įstaigose, dalyvavo namų savininkų draugijų sąjungose, kongresuose, suvažiavimuose ir konferencijose.

4. Kauno miesto lietuvių namų savininkų draugija veikė Kaune. Jos nariais galėjo būti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Draugija rūpinosi namų ir kito nekilnojamojo turto savininkų ekonomine, kultūrine, socialine padėtimi, galėjo steigti informacijos biurą, mokyklas, valgyklas, rengti paskaitas, viešus pasilinksminimus, spausdinti knygas ir kitus legalius leidinius.

5. A. Panemunės namų savininkų draugija veikė Kaune, senojoje ir naujojoje A. Panemunėje, Vičiūnuose bei Jiesioje. Jos nariais galėjo būti atskirų namų, žemės sklypų savininkai. Draugija rūpinosi narių ekonomine, kultūrine, socialine ir teisine padėtimi, tvarkė draugijos veikimo teritorijoje esančias vietoves, padėjo ruošti ir vykdyti visus kurorto tvarkymo darbus, galėjo steigti taupomąsias – skolinamąsias kasas, valgyklas, rengti paskaitas, viešus pasilinksminimus, leisti laikraščius, knygas.

6. Rietavo miesto namų savininkų draugijos nariais galėjo būti Rietavo miesto namų ir kito nekilnojamojo turto savininkai. Draugija rūpinosi narių ekonomine, kultūrine, socialine padėtimi, galėjo sudaryti sutartis, steigti informacijos biurą, taupomąsias - skolinamąsias kasas, mokyklas, valgyklas, rengti paskaitas, viešus pasilinksminimus, spausdinti knygas ir kitus legalius leidinius.

7. Šiaulių miesto namų savininkų draugijos nariais galėjo būti visi Šiaulių miesto namų savininkai. Draugija rūpinosi narių ekonomine padėtimi, miesto statymu ir atstatymu, kanalizacijos ir vandentiekio įrengimu, galėjo įsigyti bet kokį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

8. Vilniaus miesto žydų namų savininkų draugija veikė Vilniaus, Švenčionėlių ir Trakų apskrityse. Draugija rūpinosi visais narių reikalais, Vilniaus miesto tvarkymu, palaikė ryšius su valdžios, savivaldybių, visuomenės, kredito ir kitomis įstaigomis, reguliavo santykius ir nesusipratimus tarp narių bei tarp nekilnojamojo turto savininkų ir nuomininkų, galėjo įsigyti nekilnojamąjį turtą, steigti teisinės pagalbos, informacijos biurus, kooperatyvus, skaityklas, bibliotekas.

 

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

 

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

 

Lietuvos namų savininkų organizacijų jungtinio fondo dokumentų perdavimo į Lietuvos TSR centrinį valstybinį archyvą akto fondo byloje nėra. Fonde 1949-11-15 buvo įrašyta 31 byla.

Dokumentai buvo sutvarkyti ir 1950-05-12 į fondo Nr. 606 apyrašą Nr. 1 įrašyti 26 apskaitos vienetai.

1959-05-14 buvo sudarytas apyrašas Nr. 2, kuriame įrašyti 9 apskaitos vienetai.

1961 m., 1965 m. ir 2001 m. papildomai buvo įrašytas 21 apskaitos vienetas.

2003 m. buvo sudaryta apyrašo Nr. 1 bylos Nr. 28 geografinė - abėcėlinė rodyklė.

Iš viso fonde Nr. 606 yra 2 apyrašai, 56 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919 – 1940 m. Dokumentai lietuvių, jidiš, lenkų, vokiečių kalbomis.

Rietavo namų savininkų draugijos protokolų knyga yra įrašyta fondo Nr. 963 apyraše Nr. 1.

 

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

 

Apyraše įrašyti Kauno miesto namų savininkų draugijos, Kauno miesto lietuvių namų savininkų draugijos, Lietuvos namų savininkų sąjungos įstatai, draugijų narių susirinkimų, valdybų posėdžių protokolai, susirašinėjimo susirinkimų, suvažiavimų ir kongreso organizavimo, savaitraščio „Namų savininkas“ leidimo bei prenumeravimo, butų nuomos mokesčio normavimo, gatvių bei kiemų tvarkymo ir kt. klausimais dokumentai, draugijų narių, steigėjų sąrašai ir registracijos knygos, asmenų prašymai priimti į draugijas, finansiniai dokumentai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.

Iš viso fondo Nr. 606 apyraše Nr. 1 įrašyta 30 apskaitos vienetų.

Dokumentų chronologinės ribos 1919 – 1940 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis. Yra dokumentų blunkančiu tekstu.

 

Veiklos bylų apyrašas Nr. 2

 

Apyraše įrašyta Kauno miesto namų savininkų draugijos, A. Panemunės namų savininkų draugijos, Lietuvos namų savininkų draugijų sąjungos, Rietavo miesto namų savininkų draugijos, Šiaulių miesto namų savininkų draugijos, Vilniaus miesto žydų namų savininkų draugijos įstatai, draugijų narių susirinkimų, valdybų posėdžių protokolai, susirašinėjimo organizaciniais ir veiklos klausimais dokumentai, draugijų narių, steigėjų sąrašai ir registracijos knygos, asmenų prašymai priimti į draugijas, finansiniai dokumentai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal fondo sudarytojus, o draugijų dokumentai - pagal chronologiją arba svarbumą.

Iš viso fondo Nr. 606 apyraše Nr. 2 įrašyti 26 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919 – 1940 m. Dokumentai lietuvių, jidiš, lenkų, vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdas - rankraštis, mašinraštis. Yra dokumentų blunkančiu tekstu.

 

Rašytinių dokumentų skyriaus vyresnioji archyvistė   Jolanta Tidikytė