LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

LIETUVIŲ KATALIKŲ MOKSLO AKADEMIJOS FONDĄ NR. 681

2013- - Nr. SA-

Vilnius

 

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

 

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

 

Lietuvių katalikų mokslo akademija (1922-08-12–1940-08-10, 1954-12-30–veiklą tęsia)

 

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

 

Lietuvių katalikų mokslo akademijos įstatai 1922-08-12 buvo įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko raštinėje Draugijų rejestre Nr. 217.¹

Lietuvių katalikų mokslo akademijos steigiamasis susirinkimas įvyko 1922-10-22, buvo išrinkta akademijos Valdyba.²

1922–1926 m. akademijai vadovavo vyskupas J. Skvireckas, 1926–1938 m. – prelatas A. Dambrauskas-Jakštas, 1938–1940 m. – prof. S. Šalkauskis.

1936-09-23 akademija buvo perregistruota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Draugijų rejestre Nr. 897.

1940-08-10 Lietuvių katalikų mokslo akademija buvo uždaryta.³

1954-12-30 Švento Kazimiero Kolegijoje Romoje susirinko iniciatorių grupė, kurios tikslas buvo atkurti Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklą išeivijoje.⁴ Susirinkimui pirmininkavo vyskupas V. Padolskis, dalyvavo prelatas Vl. Tulaba, profesorius Z. Ivinskis, kunigai K. Rėklaitis, J. Vaišnora, J. Sakevičius, V. Balčiūnas, St. Matulis, V. Kazlauskas, J. Petraitis ir A. Liuima.

Susirinkime buvo sudaryta Lietuvių katalikų mokslo akademijos Reorganizacinė komisija, kuriai pavesta parengti akademijos statuto projektą ir Centro valdybos rinkimus.

1956 m. pradžioje Reorganizacinė komisija organizavo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narių visuotinį susirinkimą Centro valdybai ir Revizijos komisijai išrinkti.

Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmasis posėdis įvyko 1956-04-13.⁵ Centro valdybos pirmininku buvo išrinktas vyskupas V. Padolskis. Nuo 1959 m. akademijos Centro valdybos pirmininku buvo prof. A. Liuima.

Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdyba ir akademijos padalinys — Dokumentinės medžiagos apie Lietuvos religinę padėtį centras – veikė Romoje.

Nuo 1956 m. pradėjo kurtis Lietuvių katalikų mokslo akademijos židiniai, kurie veikė Čikagoje, Niujorke, Bostone, Detroite, Monrealyje, Toronte, Otavoje ir kt.

1965 m. Romoje įsteigtas Lietuvių katalikų mokslo akademijos Istorijos ir religinės kultūros lietuvių institutas.

1973 m. Lietuvių katalikų mokslo akademija pasipildė jau trečiąja institucija – prel. Pranciškus Juras perdavė akademijai savo paties sukauptą Amerikos lietuvių kultūros archyvą – Alką.

1957–1988 m. išeivijoje buvo suorganizuota 11 akademijos suvažiavimų.

1990-02-17 Vilniaus universitete vyko Lietuvių katalikų mokslo akademijos narių konferencija.⁶ Konferencijos dalyviai nutarė atkurti Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklą Lietuvoje, išrinko Lietuvos krašto valdybą ir Revizijos komisiją.

1992 m. Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdyba buvo perkelta į Vilnių.

Lietuvių katalikų mokslo akademija veiklą tęsia.

 

Sudarytojo veiklos sritis

 

Lietuvių katalikų mokslo akademija — organizacija, kurios tikslas telkti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančius lietuvius mokslininkus katalikus mokslo darbui, sudaryti jiems mokslinio darbo sąlygas, ruošti naujus mokslininkus, ugdyti mokslines asmenybes, skleisti lietuvių katalikų mokslo pasiekimus, kelti lietuvių tautos mokslingumą ir rūpintis krikščioniškosios kultūros branda.

Akademija steigė bibliotekas, muziejus ir kitas mokslo įstaigas, rengė suvažiavimus, kursus ir paskaitas, leido knygas, mokslo žurnalus ir kitus leidinius, kūrė fondus ir skyrė stipendijas bei premijas.

 

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

 

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

 

Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2011-06-20 Dokumentų perdavimo aktu Nr. GF-21 iš Lietuvių katalikų mokslo akademijos (toliau – LKMA) perėmė 39 sąlyginius vienetus neaprašytų dokumentų.

2013 m. dokumentai sutvarkyti. LKMA organizacinės-mokslinės veiklos dokumentai buvo įrašyti į apyrašą Nr. 1, leidybinės veiklos – į apyrašą Nr. 2.

Buvo sudarytos 255 bylos: 152 bylos įrašytos į apyrašą Nr. 1, 103 – į apyrašą Nr. 2.

Tvarkant dokumentus, gautų ir siųstų raštų bylos paliktos tokios, kokios buvo sudarytos LKMA, bylose yra raštų registracijos sąrašai.

Fondo dokumentų tvarkymo metu buvo atlikta dokumentų vertės ekspertizė, atrinkti naikinti dokumentų antrieji egzemplioriai bei neturintys išliekamosios vertės ir praktinės reikšmės dokumentai, sudarytas Naikinti atrinktų dokumentų aktas.

Iš viso fonde Nr. 681 yra 2 apyrašai, 255 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1952–2005 m. Dokumentai lietuvių, anglų, italų, lenkų, vokiečių, ispanų, prancūzų, lotynų kalbomis.

Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys, spaudos iškarpa, kopija, nuotrauka.

Fondas nepilnas. LKMA 1922–1940 m. veiklos dokumentai archyvui neperduoti. Fonde yra LKMA 1923 m. įstatų kopija (apyrašas Nr. 1), S. Šalkauskio 1927 m. veikalo „Dorinis, estetinis ir religinis auklėjimas“ tekstas (apyrašas Nr. 2).

 

Veiklos bylų apyrašas Nr. 1

 

Apyraše įrašyti Lietuvių katalikų mokslo akademijos Romoje bei Lietuvoje veiklos atkūrimo dokumentai, akademijos įstatai, aplinkraščiai, akademijos Centro valdybos posėdžių protokolai bei Kolegijos darbotvarkės, žinios apie akademijos narius, suvažiavimų dokumentai, akademijos gauti ir siųsti raštai narystės akademijoje bei rinkimų į akademijos narius, suvažiavimų rengimo, leidybos, premijų skyrimo, finansinės paramos akademijai bei kitais veiklos klausimais, finansų dokumentai, surinkti dokumentai apie akademijos narius, Lietuvos kunigus ir veikėjus bei kiti dokumentai religijos, bažnyčios istorijos temomis.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal temas ir chronologiją. Surinktų dokumentų bylos apie akademijos narius ir Lietuvos kunigus bei veikėjus įrašytos pagal asmenų pavardes abėcėlės tvarka.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 152 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1952–2005 m.

Dokumentai lietuvių, anglų, italų, prancūzų, vokiečių, ispanų, lotynų, lenkų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys, piešinys, spaudos iškarpa, kopija, nuotrauka.

 

Leidybinės veiklos bylų apyrašas Nr. 2

 

Apyraše įrašyti leidinių „Metraštis“, „Suvažiavimo darbai“, „Negęstantieji žiburiai“, „Lietuvos istorijos šaltiniai“ („Fontes Historiae Lituaniae“) bei įvairių autorių leidinių rengimo dokumentai, gauti ir siųsti raštai leidinių rengimo, išleidimo ir platinimo klausimais, leidinių prenumeratos dokumentai.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal leidinių pavadinimus. Leidinių „Metraštis“, „Suvažiavimo darbai“, „Lietuvos istorijos šaltiniai“ („Fontes Historiae Lituaniae“) rengimo bylos įrašytos pagal leidinių tomus. Leidinių serijos „Negęstantieji žiburiai“, įvairių autorių darbų bylos įrašytos pagal autorių pavardes abėcėlės tvarka. Leidinių prenumeratos bylos įrašytos pagal chronologiją.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašyti 103 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1960–1997 m.

Dokumentai lietuvių, anglų, italų, lenkų, vokiečių, prancūzų, ispanų, lotynų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys, spaudos iškarpa, kopija, nuotrauka.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyriausioji archyvistė   Liudmila Funikova

1 LCVA. F.402, ap. 4, b. 162, l. 5.

2 LCVA. F.402, ap. 4, b. 162, l. 6.

3 LCVA. F.377, ap. 10, b. 284, l. 28.

4 LCVA. F.681, ap. 1, b. 1, l. 4.

5 LCVA. F.681, ap. 1, b. 5, l. 1.

6 LCVA. F.681, ap. 1, b. 3, l. 16.