LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS
PAŽYMA APIE
KARO MOKSLŲ DRAUGIJOS FONDĄ NR. 889
2006-10- Nr. SA -
Vilnius
I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ
Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai
Karo mokslų draugija (1923-11-26–1933-04-27)
Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas
Karo mokslų draugijos statutas patvirtintas Krašto apsaugos ministro 1923-11-26 įsakymu Nr. 210.[1] Draugiją valdė visuotinis narių suvažiavimas, centro valdyba, revizijos komisija.
Krašto apsaugos ministro 1927-04-06 įsakymu Nr. 46 patvirtintas naujas draugijos statutas.[2]
Krašto apsaugos ministro 1933-04-27 įsakymu Nr. 29 Karo mokslų draugija sujungta su Lietuvos karininkų ramove.[3]
Sudarytojo veiklos sritis
Karo mokslų draugijos nariais galėjo būti visi Lietuvos kariuomenės karininkai, karo gydytojai, valdininkai bei kapelionai. Draugijos tikslas buvo vienyti tikrosios tarnybos ir atsargos karininkus, karo mokslais besidominčius asmenis, populiarinti karo mokslą.
Draugija rengė pranešimus, organizavo paskaitas, parodas, karo žaidimus, ekskursijas, rinko karo istorijos medžiagą, steigė bibliotekas, kursus ir kt. Nuo 1926 m. prie Karo mokslų draugijos veikė Lietuvos karių radijo mėgėjų draugija.
II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS
Bendrosios žinios apie fondo dokumentus
Sutvarkius rastus neaprašytus Karo mokslų draugijos dokumentus, 1967-11-23 sudarytas apyrašas Nr. 1, į kurį įrašyti 42 apskaitos vienetai.
Iš viso fonde Nr. 889 yra 1 apyrašas, 42 apskaitos vienetai.
Dokumentų chronologinės ribos 1923–1939 m. Dokumentai lietuvių kalba.
Veiklos bylų apyrašas Nr. 1
Apyraše įrašytas draugijos statutas, centro valdybos aplinkraščiai, visuotinių narių susirinkimų ir centro valdybos posėdžių protokolai, veiklos apyskaitos, susirašinėjimo draugijos sekcijų, ratelių steigimo, žurnalo „Kardo“ leidimo bei kitais veiklos klausimais dokumentai, narių sąrašai. Lietuvos karių radijo mėgėjų draugijos statuto projektas.
Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal chronologiją.
Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 42 apskaitos vienetai.
Dokumentų chronologinės ribos 1923-1939 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, mašinraštis.
Rašytinių dokumentų skyriaus vyresnioji archyvistė Salomėja Loskutova