O. Milašiaus g. 21,10102 Vilnius, tel. (8 5) 247 7830, faks. (8 5) 276 5318,
el. p. lcva@archyvai.lt , kodas Juridinių asmenų registre 190764187
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT097300010002457195

 

LCVA fondo 1247 pažyma

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

PAŽYMA APIE

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS ŽEMĖS REFORMOS VALDYBOS FONDĄ NR. 1247

2009-04-      Nr. SA-

Vilnius

I. INFORMACIJA APIE FONDO SUDARYTOJĄ

Sudarytojo pavadinimo pasikeitimai

Žemės reformos komisija prie Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos (1920 m. vasario mėn.–1922-05-31)

Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Žemės reformos valdyba (1922-06-01–1923-12-31)

Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos valdyba (1924-01-01–1940-08-26)

Sudarytojo įsteigimas, pavaldumas

Vadovaujantis 1920-02-06 Žemės reformos komisijos darbams taisyklėmis, 1920 m. vasario mėn. buvo įsteigta Žemės reformos komisija prie Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos.[1] Tiksli Žemės reformos komisijos veiklos pradžios data nenustatyta.

Žemės reformos komisijos veiklą prižiūrėjo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerija. Komisija savo veikloje vadovavosi 1920-02-06 Žemės reformos komisijos darbams taisyklėmis, 1920-11-05 Privatinių savininkų žemių naudojimo įstatymu,[2] kitais teisės aktais.

Vadovaujantis 1922-05-24 Žemės reformai vykdyti įstaigų organizacijos įstatymu[3] ir žemės ūkio ministro 1922-06-01 įsakymu Nr. 768, Žemės reformos komisija prie Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos nuo 1922-06-01 panaikinta.

Vadovaujantis 1922-04-03 Žemės reformos įstatymu[4] ir žemės ūkio ministro 1922-06-01 įsakymu Nr. 768 nuo 1922-06-01 veiklą pradėjo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Žemės reformos valdyba.[5]

Vadovaujantis 1924-05-31 Žemės ūkio ministerijos etatais Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Žemės reformos valdyba nuo 1924-01-01 vadinama Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos valdyba.[6]

Žemės reformos valdyba savo veikloje vadovavosi 1922-04-03 Žemės reformos įstatymu, 1922-05-24 ir 1930-12-31 Žemės reformai vykdyti įstaigų organizacijos įstatymais,[7] jų pakeitimais bei kitais teisės aktais.

Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos valdyba baigė veiklą 1940-08-26.

Sudarytojo funkcijos

Žemės reformos komisijos uždavinys buvo pateikti Steigiamajam Seimui svarstyti ir spręsti žemės reformos vykdymo klausimus bei parengti žemės reformos įstatymo projektą.

Žemės reformos valdyba per apskričių ir valsčių (vėliau – apygardų) žemės reformos komisijas ir žemės tvarkymo komisijas vykdė žemės reformą.

Valdyba koordinavo Žemės reformos, Žemės tvarkymo ir Melioracijos departamentų bei apskričių žemės tvarkytojų įstaigų veiklą, rengė įstatymų ir taisyklių projektus,

sprendė žemės nusavinimo, valstybinio turto ir žemės reformos tikslams nusavintos žemės panaudojimo, nusavinto turto įkainojimo, atlyginimo už nusavintą turtą nustatymo, karių, bežemių ir mažažemių aprūpinimo žeme, žemės tvarkymo, matavimo, melioracijos, paskolų ir pašalpų skyrimo, be savininkų likusių žemių globos, išperkamųjų mokesčių už žemę nustatymo ir surinkimo, skolų mokėjimo atidėjimo ir kitus su žemės reforma susijusius klausimus.

II. DOKUMENTŲ SUTVARKYMAS

Bendrosios žinios apie fondo dokumentus

Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos valdybos fondo dokumentus Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialui perdavė Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija. Dokumentų perdavimo data nenustatyta.

Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filiale Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos valdybos fondas buvo sudarytas 1951 m.

1966-07-08 Lietuvos TSR centrinis valstybinis archyvas (toliau – LCVA) iš Lietuvos TSR centrinio valstybinio archyvo Kauno filialo perėmė 4953 Žemės reformos valdybos bylas, įrašytas į 4 apyrašus. LCVA Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos valdybos fondui duotas Nr. 1247.

1966-09-06 LCVA apskaitos dokumentuose nurodyta, kad fonde Nr. 1247 buvo 4 apyrašai, 5491 apskaitos vienetas.

1967 m., 1971 m., 1975 m., 1978 m., 1991 m. ir 1996 m. papildomai į apyrašą Nr. 2 įrašyta – 10, į apyrašą Nr. 4 – 31 apskaitos vienetas.

Iš viso fonde Nr. 1247 yra 4 apyrašai, 5532 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919–1945 m. Dokumentai lietuvių, rusų, vokiečių, lenkų, suomių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys, brėžinys.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Tarnautojų asmens bylų apyrašas Nr. 1

Apyraše įrašytos Žemės reformos valdybos tarnautojų asmens bylos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal asmenų pavardes abėcėlės tvarka.

Iš viso apyraše Nr. 1 įrašyti 946 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1920–1942 m. Dokumentai lietuvių, rusų kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Buhalterijos veiklos bylų apyrašas Nr. 2

Apyraše įrašyti vadovaujančių įstaigų tvarkomieji dokumentai, Žemės reformos komisijos, Žemės reformos valdybos nutarimai, posėdžių protokolai, buhalterijos veiklos apžvalga, žinios apie parduotus dvarų centrus, perleistą naujakuriams ir miesto sklypininkams žemę, atliktus melioracijos darbus, naujakuriams suteiktas paskolas ir jų grąžinimo terminus, sklypų nuomininkams duotus javus, maisto produktus, statybines medžiagas, statistinės žinios apie išnuomotus žemės plotus, valdybos tarnautojus, susirašinėjimo valstybės valdomų dvarų pajamų, apyskaitų pateikimo, žemės ir nuomos mokesčių, skolų išieškojimo, atsiskaitymo su dvarų savininkais, inventoriaus patikrinimo ir kitais administraciniais, finansų bei personalo klausimais dokumentai, apskričių įgaliotinių finansinės apyskaitos, tarnautojų, apskričių žemės tvarkytojų algų lapai, apskričių žemės tvarkytojams kreditų paskirstymo knygos, pašalpas gavusių kūrėjų savanorių, apskričių žemės tvarkytojų, skolingų už melioracijos darbus asmenų sąrašai, išnuomotų dvarų bylos.

Apyrašas iš dalies suminis. Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal struktūrą ir chronologiją, metų ribose – pagal dokumentų svarbumą ir temas, temų ribose – pagal apskritis abėcėlės tvarka, išnuomotų dvarų bylos – pagal vietovardžius abėcėlės tvarka. Apyrašui sudaryta struktūrinė rodyklė.

Iš viso apyraše Nr. 2 įrašyti 3646 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1919–1940 m. Dokumentai lietuvių, vokiečių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys, brėžinys.

Išperkamųjų mokesčių mokėtojų asmeninių sąskaitų ir nepaprastųjų skolininkų knygų apyrašas Nr. 3

Apyraše įrašytos išperkamųjų žemės mokesčių mokėtojų asmeninių sąskaitų ir nepaprastųjų skolininkų knygos.

Bylos susistemintos ir į apyrašą įrašytos pagal apskritis abėcėlės tvarka.

Iš viso apyraše Nr. 3 įrašyti 434 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1923–1934 m. Dokumentai lietuvių kalba. Dokumentų sukūrimo būdai – rankraštis, spaudinys.

Yra dokumentų, prie kurių priėjimas ribojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Veiklos bylų apyrašas Nr. 4

Apyraše įrašyti įstatymų ir jų pakeitimų projektai, vadovaujančių įstaigų tvarkomieji dokumentai, Žemės reformos valdybos posėdžių, apygardų žemės tvarkytojų suvažiavimo, apygardų žemės reformos komisijų susirinkimų, žemės sklypų išnuomojimo protokolai, žemės reformos vykdymo darbų planai, žemės tvarkytojų veiklos ataskaitos, apygardų žemės tvarkytojų įstaigų butų nuomos, Valstybės kontrolės patikrinimų, dvarų parceliacijos, kaimų išskirstymo viensėdžiais, žemės sklypų mainų bylos, susirašinėjimo žemės reformos vykdymo kontrolės, kaimų išskirstymo viensėdžiais, dvarų parceliacijos, savanoriams pašalpų, naujakuriams paskolų skyrimo, žemės mokesčių, skolų išieškojimo ir kt. administraciniais, personalo ir finansų klausimais dokumentai, žemės tvarkytojų, matininkų, nusavintų dvarų, majoratų ir jų inventoriaus, bažnytinių žemių sąrašai, apskričių žemėlapiai, tarnautojų algų lapai, asmenų prašymai priimti į tarnybą, finansų dokumentai.

Apyrašas iš dalies suminis. Bylos susistemintos ir į aprašą įrašytos pagal chronologiją ir temas.

Iš viso apyraše Nr. 4 įrašyti 506 apskaitos vienetai.

Dokumentų chronologinės ribos 1920–1945 m. Dokumentai lietuvių, vokiečių, lenkų, rusų, suomių kalbomis. Dokumentų sukūrimo būdai – mašinraštis, rankraštis, spaudinys, brėžinys.

 

Informacijos ir apskaitos skyriaus vyresnioji archyvistė   Edita Motiejūnienė



[1] Laikinosios Vyriausybės žinios, 1920 m., Nr. 1(19), psl. 4.
[2] Vyriausybės žinios (toliau – V.Ž.), 1920 m., Nr. 51-497.
[3] V.Ž., 1922 m., Nr. 90-757.
[4] V. Ž., 1922 m., Nr. 83-721.
[5] Lietuvos centrinis valstybės archyvas (toliau – LCVA). F. 1247, ap. 1, b. 38, l. 2.
[6] V.Ž., 1924 m., Nr. 160-1133.
[7] V.Ž., 1922 m., Nr. 90-757. V.Ž., 1930 m., Nr. 345-2359.
 
 
 
Informaciją atnaujino: Irena Žalytė, Skaitmeninių dokumentų skyrius
Informacija atnaujinta: 2014-10-09 10:06