1981 m. sausio 23 d. Vilniuje, Antakalnio pakraštyje buvo pradėtas statyti dabartinis Lietuvos centrinio valstybės archyvo pastatas. Jau po trejų metų, generolo V. Obuchovo (dabar – O. Milašiaus) gatvėje iškilo 9 aukštų statinys.

Ne daug kas žino, kad praeityje būta labiau grandiozinių projektų. Socialistinės statybos idėjos neaplenkė ir Lietuvos archyvų. Galėjo taip nutikti, kad tuometinis Lietuvos TSR aukščiausias pastatas – 24 aukštų „Lietuvos“ viešbutis Vilniuje – būtų turėjęs rimtą konkurentą.

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi du 1971 m. projektai statyti Lietuvos TSR centrinių valstybės archyvų (taip nurodyta dokumentuose) pastatą Vilniuje. Projekto autorius – TSRS civilinės statybos ir architektūros valstybinio komiteto prie TSRS valstybinės statybos Renginių pastatų ir sporto kompleksų centrinis eksperimentinio projektavimo mokslinių tyrimų institutas.

Buvo numatytos net dvi vietos, kuriose galėtų stovėti archyvų pastatai. Viena buvo pasirinkta ten, kur šiuo metu yra Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, Konstitucijos pr. 25, buvusi – Ukmergės gatvė. Dar tais pačiais metais institutas paruošė kitą Lietuvos TSR centrinių valstybės archyvų pastato techninį projektą. Šį kartą pastatas turėjo stovėti ten, kur šiuo metu yra UAB Maxima LT parduotuvė, Žalgirio g. 105 / Kalvarijų g. 98 (tuomet Žalgirio ir F. Dzeržinskio gatvių kampas). 

Lietuvos TSR centrinių valstybės archyvų pastato Ukmergės gatvėje projektas turėjo du variantus. Pirmojo varianto statybų plotas siekė 56 000 m², naudingasis plotas – 16 200 m², antrojo statybų plotas – 58 350 m², o naudingasis plotas – 18 000 m². Buvo planuota, kad Lietuvos TSR centrinių valstybės archyvų pastatas bus 15 aukštų.

Lietuvos TSR centrinių valstybės archyvų pastato Vilniuje sklypo generalinis planas. 

I variantas.

1971 m.

Lietuvos TSR centrinių valstybės archyvų pastato Vilniuje sklypo generalinis planas.

II variantas.

1971 m.

Projekto Žalgirio ir F. Dzeržinskio gatvių kampe objektas būtų ryškiai išsiskyręs iš kitų pastatų tuometiniame Vilniuje. Pagal šį projektą planuota, kad Lietuvos TSR centrinių valstybės archyvų pastatas bus 21 aukšto.

Lietuvos TSR centrinių valstybės archyvų pastatas Vilniuje. Pjūvis Nr. 2.

1971 m.

Vieta dabartiniame Vilniaus Šnipiškių rajone TSRS ir Lietuvos TSR valdininkams pasirodė tinkama, todėl buvo pradėti statybų rengimo darbai. Pagal 1971 m. Lietuvos TSR centrinių valstybės archyvų pastato statybų darbų organizavimo projekto aiškinamąjį raštą, statybų plotas siekė net 57 400 m². Buvo parengtas ir statybų trukmės grafikas, kuris rodo, kad darbų pabaiga numatyta 1975 m. pabaigoje.

Kaip ir dauguma gigantiškų sovietmečio projektų, šis užsitęsė. Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi 1974–1975 m. dokumentai, liudija, kad tuo laikotarpiu pastatas statyti nebuvo net pradėtas.

Visiems šiems grandioziniams Lietuvos TSR centrinių valstybės archyvų pastato statybų projektams turbūt labiausiai tiktų sovietmečiu buvęs labai populiarus posakis „penkmečio statybos“. Jis ironiškai simbolizavo tų laikų gigantomanija dvelkiančius planus, kuriems nebuvo lemta išsipildyti, nes dėl tų laikų būdingo planavimo ir socialistinio lenktyniavimo prasilenkimo su realybe penkmečiai būdavo reguliariai pratęsiami neribotam laikui.