Minint vieno žymiausių visų laikų Latvijos architektų Konstantīns Pēkšēns 161 - ąsias gimimo metines, Rygos jugendo centro muziejuje (adresas Alberta iela 12, Centra rajons, Rīga, LV-1010, Latvija) 2020 m. kovo 6 d. iškilmingai atidaryta Kauno regioninio valstybės archyvo parengta paroda "Kauno modernizmo architektūra ir jos kūrėjai". Parodos tikslas – pažymėti UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus ir skatinti diskusiją apie Kauno, kaip modernizmo sostinės, fenomeną. Paroda veiks iki balandžio 19 d.  Parodos kelionė į Rygą įvyko Lietuvos Respublikos ambasados Latvijoje dėka.

    Lietuvos ambasadorius Latvijoje Artūras Žurauskas, sveikindamas į renginį susirinkusius Latvijos kultūros ir meno atstovus bei diplomatinio korpuso narius, pastebėjo, kad Baltijos šalių miestai yra unikalūs savo architektūra. „Kauno modernizmo architektūra yra nuostabus tarpukario politinio, socialinio, ekonominio ir kultūrinio optimizmo atspindys” – kalbėjo ambasadorius. Parodą apie Kauno modernizmą ir kūrėjus pristatė Kauno regioninio valstybės archyvo direktorius Gintaras Dručkus. Direktorius pažymėjo, kad tai tik kuklus bandymas, per archyvinių dokumentų, saugomų Kauno regioniniame archyve, pristatymą pagerbti tuos kūrėjus, kurių gebėjimai ir talentai ženkliai prisidėjo prie Kauno vystymo bei unikalaus identiteto formavimo. Įdomiu parodos akcentu tapo šiuolaikinio šokio teatro „Aura” vaizdo projektas, nukeliantis žiūrovus į parodoje pateikiamų pastatų interjerus. Simboliškai atidaryme skambėjo M. K. Čiurlionio kūriniai, atliekami Latvijos muzikos akademijos prof. Aldžio Liepinšo.

   Dokumentų parodoje "Kauno modernizmo architektūra ir jos kūrėjai" eksponuojama architektų S. Kudoko, V. Landsbergio – Žemkalnio, F. Vizbaro, K. Reisono, V. Dubeneckio, A. Funko, B. Elsbergo, E. Fryko, M. Songailos, A. Jokimo, J. Jasiukaičio, N. B. Joffės, J. Kriščiukaičio, A. Gordevičiaus, L. Rito, M. Grodzenskio, A. Mikalausko, K. Gorodeckio, A. Šalkauskio sukurtų pastatų projektai, Kauno miesto savivaldybės Pasų, Mokesčių inspekcijos, Statybos skyriaus dokumentai, Kauno miesto aerogeodezinės nuotraukos.  Parodos parengimą iš dalies finansavo LR Kultūros taryba, o parodos rėmėjais tapo  Archyvarų asociacija, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedra, bei dienraštis "Kauno diena".