Maironio g. 28B, 44249 Kaunas , tel. (8 37) 32 31 11, faks. (8 37) 20 71 82
el. p. kaunas@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 190765474,
Atsiskaitomoji sąskaita AB bankas „Swedbank“ LT81 7300 0100 0222 9404

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Asmenų aptarnavimas

 

Archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

 

Asmenys aptarnaujami ir prašymai priimami 101 kab., informacija teikiama telefonu (8 37) 20 76 96

 

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku.

Papildomai asmenų prašymai priimami trečiadieniais ir ketvirtadieniais iki 18 val.

Skaityklos darbo laikas: pirmadieniais-ketvirtadieniais 8.15-16.45, penktadieniais 8.15-15.30. Paskutinį mėnesio ketvirtadienį skaitytojai neaptarnaujami.

 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

Mūsų paskyra socialiniame tinkle Facebook

Asmenų aptarnavimo Kauno regioniniame valstybės archyve kokybės tyrimo anketa

 

Aktualijos

Tarptautinė tarpdisciplininė konferencija „Archyvų ir šaltinių studijos: tendencijos ir iššūkiai“

2018-09-25

Rugsėjo 20-22 dienomis Tbilisyje (Gruzijos (Sakartvelo) Respublika) vyko kasmetinė Gruzijos nacionalinio archyvo organizuota konferencija „Archyvų ir šaltinių studijos: tendencijos ir iššūkiai“, skirta Gruzijos Nepriklausomybės šimtmečiui paminėti, kurioje Lietuvos valstybės archyvus atstovavo Lietuvos vyriausiasis archyvaras dr. Ramojus Kraujelis, Kauno regioninio valstybės archyvo direktorius Gintaras Dručkus, Lietuvos valstybės naujojo archyvo Dokumentų valdymo ir priežiūros skyriaus vedėja Danutė Kontrimavičienė ir Lietuvos valstybės naujojo archyvo Dokumentų valdymo priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Dovydas Mozūras. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 110 įvairių sričių specialistų ir mokslininkų iš Gruzijos, Italijos, Japonijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos ir Ukrainos.

 

       

       

   Konferenciją atidarė Gruzijos nacionalinio archyvo direktorė Teona Iashvili, Gruzijos Respublikos teisingumo ministro pirmasis patarėjas Mikheil Sarjveladze ir Lietuvos vyriausias archyvaras Ramojus Kraujelis.

    Konferencijos metu perskaityta daugiau nei šimtas pranešimų, suskirstytų į tris sekcijas pagal temas. Pirmojoje sekcijoje skaityti knygotyriniai, tekstologiniai ir archyvinių šaltinių tyrinėjimo bei keletas menotyrinių pranešimų.

     Antrosios sekcijos pranešimai buvo skirti atskirų asmenų veiklos, su bažnyčia susijusių (kapinių, hagiografijos, seminarijų, mokyklų, vienuolynų) tyrinėjimų, istorinių temų, projektų, naujų tyrinėjimo sričių (pavyzdžiui, karikatūrų Didžiosios Britanijos spaudoje analizė ir įvedimas į moklsinių tyrimų lauką) bei integruoto požiūrio į rašytinį paveldą pristatymui. Karikatūrų tyrinėjimui skirtame pranešime Nati Pipa ir Ivane Javakhishvili iš Tbilisio valstybinio universiteto, pateikdamos karikatūrų, kuriuose vaizduojama Gruzija, pavyzdžius pastebėjo, kad jose neretai minima Lietuva ir kitos Baltijos valstybės. Ši įžvalga galėtų pasitarnauti kaip gera paskata tyrinėti karikatūras, kuriose vaizduojama Lietuva. Maria Luisa Russo iš Hamburgo universiteto pristatė integruotą rašytinio paveldo požiūrį, kuriuo pateikė naujų įžvalgų, skatinančių suburti projektines komandas iš archyvistų, bibliotekininkų ir t. t. siekiant efektyviai organizuoti darbą ir kryptingai formuoti minėtojo paveldo fondų sudarymą. Taip pat atminties institucijų darbuotojams pasiūlė neapsiriboti turimomis žiniomis ir įgūdžiais, darbe dažniau pasitelkti kūrybiškumą. Iš istorinei tematikai skirtų pranešimų verta paminėti dr. Dmitrij Frolov iš Nacionalinio Suomijos archyvo pranešimą apie Suomijos pilietinį karą. Šioje sekcijoje pranešimą skaitė ir Kauno regioninio valstybės archyvo direktorius Gintaras Dručkus. Pranešime prisiminta skaudi Pirmojo pasaulinio karo patirtis ir politinė situacija karui pasibaigus. Pranešime taip pat pristatytas Archyvo kuruojamas projektas - būsima tarptautinė paroda „Pirmojo pasualinio karo pabaiga: ryžtingas posūkis modenios Europos link“.Nacionalinio Ukrainos fondo formavimo problemomis ir perspektyvomis pasidalino Elena Halamay iš Valstybinio Rovno regiono archyvo.

 

 

 

           

     Trečioji konferencijos sekcija orientuota į istorines temas, kurių didžioji dalis skirta Gruzijos valstybės kūrimosi, kultūros klausimams, žymioms istorinėms asmenybėms ir jų veiklai pristatyti. Iš temų gausos išsiskyrė keletas pranešimų archyvų valdymo, organizavimo, naudojimo klausimais. Lenkijos Nacionalinio Tautos atminties instituto vyresnysis archyvo kuratorius dr. StanisławKoller pranešime apie Lenkijoje 1944-1990 m. veikusį Lenkijos Liaudies Respublikos saugumo ministerijos saugumo archyvą, pateikė apibendrintus archyvo formavimosi ir veiklos faktus. Lietuvos valstybės naujojo archyvo Dokumentų valdymo ir priežiūros skyriaus vedėja Danutė Kontrimavičienė savo pranešime pristatė elektroninių dokumentų kūrimo ir valdymo Lietuvoje patirtį.

 

 

 

     Konferencijos metu organizuota pažintinė ekskursija po Nacionalinį Gruzijos archyvą. Pristatytos modernios audiovizualinių dokumentų saugyklos, aplankytas restauravimo skyrius ir stebėtas restauravimo procesas.

 

Aktualiją parengė Dovydas Mozūras

 

 
Informaciją atnaujino: Kristina Stanišauskė,
Informacija atnaujinta: 2018-09-26 11:49