Atsišaukimas, skirtas Nepriklausomybės akto įtvirtinimo Steigiamajame seime 10-čiui pažymėti ( lietuvių, rusų, vokiečių ir žydų kalbomis). 1930 m. gegužės mėn. KAA. F. 219, ap. 2, b. 38, l. 24, 25, 26, 27.

TAUTINĖS MAŽUMOS LAIKINOJOJE SOSTINĖJE

           Laikinąja Lietuvos Respublikos sostine tapęs Kaunas, kaip ir kiti valstybės miestai, pasižymėjo istoriškai sąlygotu etniniu margumu. 1923 metų gyventojų surašymo duomenimis Kaune gyveno 59 % lietuvių, 27 % žydų, 4,5 % lenkų, 3,5 % vokiečių, 3,2 % rusų. Nors miesto gyventojų skaičius augo, tautinė sudėtis kito nedaug: 1937 metų duomenimis, mieste gyveno 61,1% lietuvių, 25,5% žydų, 3,9 % lenkų, 3,3 % vokiečių , 3,3 % rusų.

            1922 m. ir 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos ne tik garantavo visiems valstybės piliečiams lygybę prieš įstatymus ir lygias teises, bet ir leido autonomiškai tvarkyti savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, socialinę paramą, rinkti šiems reikalams tvarkyti savo atstovaujamuosius organus bei apmokestinti savo narius ir naudotis valstybės ir savivaldybių skiriama parama švietimo ir labdaros reikalams.

            Nuo pat pirmųjų rinkimų į Kauno miesto savivaldybę 1918 m. gruodžio mėn. miesto tautinės mažumos aktyviai dalyvavo rinkiminėse kampanijose ir miesto savivaldos institucijų veikloje, kandidatų į miesto tarybą sąrašai buvo sudaromi ne tik politiniu, bet ir tautiniu pagrindu. Pirmuosiuose 1918 m. rinkimuose lenkų atstovai gavo 30 vietų, žydų – 22, lietuvių – 12, vokiečiai – 6, rusai – 1. 1920, 1921, 1924 metų Kauno miesto tarybos rinkimuose lietuviai taip pat nelaimėdavo daugumos, ir tik, 1931 metais pakeitus savivaldybių rinkimų įstatymą , 1931 m. ir 1934 m. rinkimuose į Kauno miesto tarybą lietuviai gavo daugumą.

            Kaunui tapus laikinąja valstybės sostine, čia telkėsi tautinių mažumų politinių, socialinių, kultūrinių organizacijų veiklos centrai. Kauno apskrities archyve nesaugomi tautinių mažumų partijų bei organizacijų dokumentai, kurie leistų išsamiai nušviesti jų veiklą ir santykius su valstybe Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpiu, tačiau turimi Kauno miesto savivaldybės ir jos skyrių dokumentų fondai parodo platų Kauno tautinių mažumų veiklos spektrą miesto savivaldos, kultūros, švietimo, socialinės apsaugos srityse.  

            Konstitucijos garantuota tautinės autonomijos teise Lietuvoje įstengė pasinaudoti tik žydų tautinė mažuma, iki 1924 m. turėjusi ministrą žydų reikalams ir Žydų tautinę tarybą, tačiau ir nustojus veikti šioms institucijoms liko visiška žydų autonomija religijos srityje, plačiai veikė žydų politinės partijos, kultūros, švietimo, labdaros, sveikatos apsaugos organizacijos; daugelis jų statėsi Kaune savo pastatus: Laisvės al. iškilo Centrinio žydų banko rūmai, Kęstučio g. ir Prieplaukos krante – žydų gimnazijų pastatai (dabar – J. Naujalio muzikos gimnazija ir Kauno paslaugų ir verslo darbuotojų profesinio rengimo centras), Giedraičių g. – Žydų vaikų namai ir kt.; Jonavos g. veikė Žydų gimnastikos ir sporto sąjungos „Makabi” stadionas. Buvo sukurtas platus žydų švietimo organizacijų tinklas - veikė vaikų darželiai, pradinės mokyklos, gimnazijos dėstomąja hebrajų arba jidiš kalba (1940 m. Kaune veikė 6 privačios žydų gimnazijos, tarp jų viena lietuvių dėstomąja kalba). Gausiai leisti žydų periodiniai leidiniai (ketvirtajame dešimtmetyje Kaune ėjo net keturi žydų dienraščiai, du turėję dar atskiras vakarines laidas), vyko teatro spektakliai, iš Vilniaus į laikinąją sostinę atvykę kelios žydų muzikantų šeimos pagyvino kultūrinį miesto gyvenimą. Jaunosios tarpukario kauniečių žydų kartos atstovai dailininkas N. Arbitblatas, filosofas E .Levinas, poetė L. Goldberg ir kt. tapo plačiai žinomi pasaulyje.

            Nuo seno Kaune gyvenusi rusų tautinė mažuma (didelė dalis jų – sentikiai) taip pat kūrė savo labdaros, kultūros švietimo draugijas, turėjo pradines mokyklas bei privačią gimnaziją. Prie svaraus nedidelės rusų tautinės mažumos indėlio į laikinosios sostinės gyvenimą daug prisidėjo rusų inteligentų, mokslo, kultūros veikėjų (L. Karsavino, I. Lappo, M. Dobužinskio, A. Timinskio ir kt.), po emigracijos iš Sovietų Rusijos susiejusių savo gyvenimą su Lietuva, atvykimas į Kauną.

            Sudėtingi Lietuvos santykiai su Lenkija dėl Vilniaus užgrobimo, pagrįstos abejonės kai kurių lenkų   tautinės mažumos atstovų lojalumu Lietuvos valstybei, lenkų kalbos ir kultūros įtakos baimė lėmė įtarų Lietuvos valdžios institucijų požiūrį į lenkų tautinę mažumą ir siekį riboti jos veiklą, tačiau Kaune liko veikti privati lenkų gimnazija, kai kurios visuomeninės organizacijos, miestą papuošė E.Fryko projektuoti Lenkų smulkaus kredito draugijos rūmai.

            Vokiečių pretenzijos į Klaipėdos kraštą, 1933 m. įvykdytas Lietuvos vokiečių kultūrinės sąjungos (Kulturverband) pertvarkymas iš tautinės – kultūrinės į politinę organizaciją, propaguojančią nacistines idėjas, taip pat vertė Lietuvos valdžios institucijas atidžiai stebėti ir kontroliuoti vokiečių tautinės mažumos veiklą, tačiau Kaune liko veikti vokiečių labdaros ir kultūrinės organizacijos, pradžios mokyklos, privati gimnazija.

           Parodoje demonstruojami rinkimų į Kauno miesto savivaldybę dokumentai, tautinių mažumų statytų pastatų projektai, tautinių mokyklų dokumentai, visuomeninių organizacijų mokesčių bylos bei Kauno miesto savivaldybės Pasų skyriaus fonde esančios pasų kortelės leidžia pamatyti daugiatautį laikinosios sostinės veidą.

Gyventojų skaičius Kaune 1924-1927 m. pagal tautybes. Dokumento fragmentas.

KAA. F. 100, ap. 1, b. 102, l. 8.

Gyventojų skaičius Kaune 1928-1937 m. pagal tautybes.

Kauno miesto statistikos metraštis 1937, Kaunas, 1938, p. 10.

Lietuvos gyventojai pagal amžių ir tautybes.

Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo 1923 m. duomenys.

Statistikos biuletenis, 1924, Nr. 9.

Kauno miesto Tarybos nariai 1921-1934 m. pagal tautybes. Statistikos biuro diagrama.

KAA. F. 100, ap. 1, b. 102, l. 2.

Kauno lenkų komiteto iškeltų kandidatų į Kauno miesto Tarybą sąrašas Nr. 1. 1918 m. gruodis.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1, l. 1.

Žydų jungtinės socialistų ir Žydų demokratų partijų bei Amatininkų susivienijimo iškeltų kandidatų į Kauno miesto Tarybą sąrašai Nr. 2 ir Nr. 3.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1, l. 2.

Lietuvių krikščionių demokratų partijos iškeltų kandidatų į Kauno miesto Tarybą sąrašas Nr. 4.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1, l. 3.

Žydų socialdemokratų darbininkų partijos “Bundas” ir Sionistinės organizacijos iškeltų kandidatų į Kauno miesto Tarybą sąrašai Nr. 5 ir Nr. 6.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1, l. 4.

Jungtinės vokiečių demokratų partijos iškeltų kandidatų į Kauno miesto Tarybą sąrašas Nr. 7.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1, l. 5.

Rusų demokratų sąjungos ir Vieningosios žydų partijos iškeltų kandidatų į Kauno miesto Tarybą sąrašai Nr. 8 ir  Nr. 10.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1, l. 6

Žydų liaudies susivienijimo ir Aleksoto žydų iškeltų kandidatų į Kauno miesto Tarybą sąrašai Nr. 11 ir Nr. 12.

KAA. F. 219, ap. 1, b.1, l. 7.

Lietuvių sąrašo iškeltų kandidatų į Kauno miesto Tarybą sąrašas Nr. 14.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1, l. 8.

Organizacinio rinkimų į Kauno miesto Tarybą komiteto kreipimasis į miesto gyventojus raginantis dalyvauti rinkimuose. 1918 m. gruodis.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1, l. 12.

Išrinktų Kauno miesto Tarybos narių sąrašas pagal frakcijas. 1924 m.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 372, l. 51.

Išrinktų Kauno miesto Tarybos narių sąrašas pagal frakcijas. 1924 m.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 372, l. 51 v.

Išrinktų Kauno miesto Tarybos narių sąrašas. 1931 m.

KAA. F. 219, ap. 2, b. 38, l. 18.

Politikos bei visuomenės veikėjo M. Soloveičiko vidaus paso kortelė. 1920 m.

Steigiamojo Seimo narys, 1919 – 1922 m. ministras be portfelio žydų reikalams.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 6018.

Politikos bei visuomenės veikėjo S. Rozenbaumo vidaus paso kortelė. 1920 m.

Teisininkas, 1919 – 1924 m. Lietuvos žydų tarybos pirmininkas, 1919 m. Lietuvos užsienio reikalų viceministras , Lietuvos delegacijos Paryžiaus taikos konferencijoje narys, Steigiamojo ir II Seimų narys, 1923 – 1924 m. ministras be portfelio žydų reikalams.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 20277.

Politikos bei visuomenės veikėjo B. Fridmano vidaus paso kortelė. 1920 m.

Teisininkas, 1922 – 1923 m. ministras be portfelio žydų reikalams.

KAA. F. 66, ap.1, b. 984.

Politikos bei visuomenės veikėjo L. Garfunkelio vidaus paso kortelė.1920 m.

Teisininkas, žurnalistas, Lietuvos Steigiamojo Seimo Vyriausiosios rinkimų komisijos , I, II ir III Seimų , Kauno miesto tarybos narys, 1918 m. Kauno miesto tarybos rinkimų taisyklių rengėjas.

KAA.F. 66, ap.1, b. 91.

Visuomenės veikėjo A. Balošerio vidaus paso kortelė. 1921 m.

Įvairių visuomeninių organizacijų narys, bibliotekos steigėjas.

KAA. F. 66, ap.1, b. 23219.

Politikos bei visuomenės veikėjo O. Finkelšteino vidaus paso kortelė.1920 m.

Teisininkas, publicistas, Steigiamojo, II ir III Seimų narys.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 7096.

Pramonininko ir visuomenės veikėjo S. Volfo vidaus paso kortelė. 1920 m.

Kauno miesto tarybos narys, Antrojo Seimo deputatas, Lietuvos sionistų sąjungos pirmininkas 1927 – 1930 m. ir 1932 – 1935 m.

KAA. F. 66, ap.1 , b. 4221.

Filosofo E. Levino vidaus paso kortelė. 1923 m.

Prancūzų filosofas egzistencialistas, Sorbonos ir Freiburgo universitetų profesorius.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 35855.

Dailininko N. Arbitblato vidaus paso kortelė. 1925 m.

KAA. F. 66 ap. 1, b. 43340.

Poetės L. Goldbergaitės vidaus paso kortelė. 1929 m.

Viena žymiausių besikuriančios Izraelio valstybės kultūros veikėjų, poetė, dramaturgė, mokslininkė,  vertėja, rašiusi hebrajų kalba. 1970 m. apdovanota Izraelio premija.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 7083.

Šachmatininko Aleksandro Ziselio Machto vidaus paso kortelė. 1922 m.

1923, 1924, 1926, 1927, 1928, 1931, 1932 metų Lietuvos šachmatų čempionas, 1930 m. 3-iosios šachmatų   olimpiados Hamburge ir 1935 m. 6-osios šachmatų olimpiados Varšuvoje dalyvis.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 28544.

Muzikantų Hofmeklerių vidaus pasų kortelės. 1924 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 40671, 40674, 40675.

Gydytojo , visuomenės veikėjo B. Bergerio vidaus paso kortelė. 1920 m. Lietuvos sionistų sąjungos pirmininkas 1920 – 1927 m. ir 1930 – 1931 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 13955.

Žydų vaikų namų Višinskio g. Nr. 37 projektas. 1931 m. Projektas sudarytas pagal vokiečių architekto Hiršfeldo brėžinius. Techninė priežiūra - inžinierius B. Klingas.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 9525, l. 3.

Žydų vaikų namų pranešimas Kauno miesto Statistikos biurui apie organizacijos veiklą.  1936 m.

KAA. F. 100, ap. 1, b. 142, l. 5.

Žydų vaikų namų pranešimas Kauno miesto Statistikos biurui apie organizacijos veiklą 1934 m.

KAA. F. 100, ap. 1, b. 142, l. 6.

Kauno žydų ligoninės ,,Bikur Cholim” draugijos įstatai. 1929 m.

KAA. F. 64, ap. 1, b. 256, l. 6.

Kauno žydų ligoninės ,,Bikur Cholim” darbuotojų sąrašas. 1934 m.

KAA. F. 209, ap. 2, b. 8917, l. 9.

Kauno žydų ligoninės ,,Bikur Cholim” darbuotojų sąrašas. 1934 m.

KAA. F. 209, ap. 2, b. 8917, l. 9 v.

Laikraščio ,,Žydų balsas” administracijos pareiškimas Kauno miesto Mokesčių inspekcijai apie atleistus darbuotojus. 1940 m. liepos 5 d.

KAA. F. 209, ap. 2, b. 8909, l. 100.

Žydų gimnazijos rūmų Prieplaukos kranto Nr. 25 ir Palangos g. kampe projektas. 1926 m.

Architektas statybos technikas G. Mazelis.

( Dabar - Kauno lengvosios pramonės ir paslaugų verslo mokykla ).

KAA. F. 218, ap. 2, b. 6052, l. 6.

Lietuvos ,,Tarbuto” draugijos centro valdybos narių sąrašas. 1938 m. sausio 14 d.

KAA. F. 209, ap. 2, b. 8688, l. 2             

Centrinio Lietuvos žydų banko Laisvės al. Nr. 76 projektas. 1924 m.

Statybos technikas G. Mazelis ir M. Grodzenskis.

KAA. F. 218, ap. 1, b. 148, l. 111 v.

Centrinio Lietuvos žydų banko Laisvės al. Nr. 76 projektas. 1924 m.

 Fasadas iš Ožeškienės g. 1924 m.

Statybos technikas G. Mazelis ir M. Grodzenskis.

KAA. F. 218, ap. 1, b. 148, l. 115.

Kauno miesto savivaldybės Skelbimų lipinimo biuro skelbimas. 1935 m.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1026, l. 2.

Kauno miesto savivaldybės Skelbimų lipinimo biuro skelbimas. 1935 m.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1026, l. 6.

Kauno miesto savivaldybės Skelbimų lipinimo biuro skelbimas. 1935 m.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 1026, l. 7.

Kauno miesto savivaldybės Skelbimų lipinimo biuro skelbimas. 1935 m.

KAA. F-219, ap. 1, b. 1026, l. 13.

Žydų tikybinės bendruomenės centrinio jubiliejaus komiteto pranešimas apie pasirengimą
Lietuvos Nepriklausomybės 10-čio paminėjimui. 1928 m. vasario 8 d.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 572, l. 4.

Žydų tikybinės bendruomenės centrinio jubiliejaus komiteto pranešimas apie pasirengimą
Lietuvos Nepriklausomybės 10-čio paminėjimui. 1928 m. vasario 8 d.

KAA. F. 219, ap. 1, b. 572, l. 4 v.

Įvairių tautų visuomeninių organizacijų mokesčių bylos. 1930 - 1940 m.

Įvairių tautų visuomeninių organizacijų mokesčių bylos. 1930 - 1940 m.

Lenkų smulkaus kredito draugijos rūmų Donelaičio g. Nr. 46 projektas. 1932 m.

Inžinierius E. Frykas.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 1157, l. 7

Kauno lenkų smulkaus kredito draugijos tarybos ir valdybos narių sąrašas.

1940 m.

KAA. F. 209, ap. 2, b. 8649, l. 19.

Kauno lenkų smulkaus kredito draugijos valdybos nario A. Šatynskio vidaus paso kortelė.

1920 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 3984.

Kauno lenkų smulkaus kredito draugijos tarybos nario K. Jančevskio vidaus paso kortelė. 1920 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 3787.

Kauno lenkų smulkaus kredito draugijos valdybos nario K. Okuličo vidaus paso kortelė. 1920 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 5058.

Lenkų gimnazijos projektas Vytauto pr. / Miško g. kampe. Fasadas iš Vytauto pr.

1930 -1931m. Inžinierius E. Frykas.

KAA. F-218, ap. 2, b. 5012, l. 33.

 Lenkų gimnazijos projektas Vytauto pr. / Miško g. kampe. Fasadas iš Miško g.

1930 -1931m. Inžinierius E. Frykas.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 5012, l. 33.

Kauno lenkų A. Mickevičiaus gimnazijos mokytojos istorikės egiptologės

M. Arcimavičienės-Rudzinskaitės tarnybos byla. 1930 m.

KAA. F. 173, ap. 3, b. 32, l. 1.

Kauno lenkų A. Mickevičiaus gimnazijos mokytojos istorikės egiptologės

M. Arcimavičienės-Rudzinskaitės tarnybos byla. 1930 m.

KAA. F. 173, ap. 3, b. 32, l. 1 v., 2.

Kauno lenkų A. Mickevičiaus gimnazijos mokytojos istorikės egiptologės

M. Arcimavičienės-Rudzinskaitės tarnybos byla. 1930 m.

KAA. F. 173, ap. 3, b. 32, l. 2 v., 3.

Kauno lenkų A. Mickevičiaus gimnazijos dienoraštis ,,Jaskolka” (,,Kregždutė”). 1920 m.

KAA. F. 173, ap. 1, b. 7, l. 4 v.

Kauno lenkų A. Mickevičiaus gimnazijos dienoraštis ,,Jaskolka” (,,Kregždutė”). 1920 m.

KAA. F. 173, ap. 1, b. 7, l. 5.

LR Švietimo ministerijos pranešimas Kauno lenkų A. Mickevičiaus privatinės gimnazijos direktoriui apie baigiamųjų egzaminų tvarką. 1938 m. gegužės 13 d.

KAA. F. 173, ap. 1, b. 84, l. 10.

Draugijos ,,Mokslas – Šviesa” rusų gimnazijos Vytauto pr. projektas. 1925 m.

Architektas A. Gordevičius.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 9625, l. 5.

Profesoriaus, technikos mokslų daktaro A. Novodvorskio, 1927 m. baigusio Kauno mokytojų draugijos rusų gimnaziją, atestatas.

KAA. F. 170, ap. 1, b. 141, l. 1.

Pedagogo, švietėjo A. Timinskio vidaus paso kortelė. 1931 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b.1 4615.

Archeologo, muziejininko, rašytojo P.Tarasenkos vidaus paso kortelė. 1933 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 837.

Dailininko M. Dobužinskio vidaus paso kortelė. 1925 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 42123.

Filosofo, kultūros istoriko L. Karsavino vidaus paso kortelė. 1930 m.  

KAA. F. 66, ap. 1, b. 9968.

Architekto V. Dubeneckio vidaus paso kortelė. 1923 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 36455.

Baleto artistės, baletmeisterės, dailininkės O. Dubeneckienės vidaus paso kortelė.

1933 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 2683 .

Istoriko I. Lappo vidaus paso kortelė. 1938 m.

KAA. F .66, ap. 1, b.  2153.

Ministro be portfelio gudų reikalams J. Voronko vidaus paso kortelė. 1920 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 4082.

Architekto K. Duž-Dušausko vidaus paso kortelė. 1925 m.

KAA. F. R-1043, ap. 3, b. 601 (D).

Lietuvos stačiatikių vyskupijos tarybos prašymas statyti cerkvę Bažnyčios g. 1932 m.

 KAA. F. 218, ap. 2, b. 448, l. 2.

Apreiškimo cerkvės Bažnyčios g. projektas. 1932-1935 m.

Inžinierius E. Frykas.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 448, l. 6.

Apreiškimo cerkvės Bažnyčios g. projektas. 1932-1935 m.

Inžinierius E. Frykas.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 448, l. 6.

Protojerėjaus E. Kaliskio vidaus paso kortelė. 1920 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 14038.

Protojerėjus J. Korčinskio vidaus paso kortelė. 1920 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 7627.

Šventiko M. Savickio vidaus paso kortelė. 1920 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 4728.

Sentikių centro tarybos pirmininko V. Prozorovo vidaus paso kortelė. 1926 m.

KAA. F. 66, ap.1 , b. 46317.

Marijos Pravoslavų moterų labdarybės draugijos pranešimas Kauno miesto Mokesčių inspekcijai. 1935 m.

KAA. F. 209, ap. 2, b. 8735, l. 11.

Lietuvos rusų tautiškosios darbo draugijos centro valdybos pranešimas Kauno miesto Mokesčių inspekcijai. 1939 m.

KAA. F. 209, ap. 2, b. 8713, l. 4.

Vokiečių aukštesniosios realinės mokyklos Vytauto pr. projektas. 1922 m.

Architektas E. Peyeris.
KAA. F. 218, ap. 1, b. 36, l. 38, 39.

Vokiečių labdaros draugijos žinios apie vaikų prieglaudą ir elgetyną. 1924 m.
KAA. F. 59, ap. 5, b. 97, l. 2.

Kauno evangelikų -liuteronų parapijos prašymas Kauno miesto valdybos Socialinės
apsaugos komisijai dėl pašalpos suteikimo elgetynui ir prieglaudai. 1924 m.

KAA. F. 59, ap. 5, b. 97, l. 39.

Kauno pramoninkų Tilmansų ir jų šeimos narių vidaus pasų kortelės.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 8991, b. 42332, b. 42333, b. 24094, b. 24095.

 E. Holcmanienės vidaus paso kortelė. 1936 m. Dailininkė, piešimo ir vokiečių kalbos mokytoja. Žydų gelbėtoja.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 2134.

M. Holcmano vidaus paso kortelė. 1936 m. Dailininkas, knygyno ,,Pribačis” savininkas.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 2133.

Totorių mečetė Ūkio g. / Trakų g. kampe. 1930 m. Architektai V. Michnevičius ir A. Netyksa.

KAA. F. 218, ap. 2, b. 8204, l. 5.

 Kauno miesto totorių draugijos pirmininko J. Teizerio vidaus paso kortelė. 1937 m.

KAA. F. 66, ap. 1, b. 3516.

Scenografo ir dailininko R. Krinicko vidaus paso kortelė. 1922 m.
KAA. F. 66, ap. 1, b. 34800.

Pradinės mokyklos Kaune 1928-1937 m. pagal dėstomąją kalbą.

Kauno miesto statistikos metraštis 1937,
Kaunas, 1938, p. 98.

Kauno gimnazijų, mokytojų ir mokinių skaičius 1937 m. rugsėjo 1 d.

Kauno miesto statistikos metraštis 1937,
Kaunas, 1938, p. 100.

1940 m. Kauno miesto pradžios mokyklų ir mokinių statistinės žinios.
KAA. F. 215, ap. 1, b. 69, l. 2.

 1940 m. Kauno miesto pradžios mokyklų sąrašas ir žinios apie juose esančių mokinių skaičių.

KAA. F. 215, ap. 1, b. 69, l. 1.