Šiais metais visas pasaulis mini prabangaus kruizinio laivo „Titanikas“ katastrofos šimtmetį. Yra žinoma, kad tarp 2 200 keleivių šiuo laivu į Niujorką plaukė ir trys lietuviai: Simas Baniulis, Eliezeras Gilinskis ir kunigas Juozas Montvila. Su „Titaniku“ susijęs ir lietuvis Liudvikas Stulpinas – Rusijos garlaivio „Birma“, buvusio nuo nelaimės vietos už 100 km, kapitonas, skubėjęs padėti skęstančio laivo keleiviams.

          Vienas iš trijų „Titaniku“ plaukusių kunigų – kunigas Juozas Montvila. Mirties akivaizdoje jis vykdė savo katalikišką misiją – klausė išpažinčių, bet supratęs, kad turi per mažai laiko išklausyti visus norinčius, teikė bendrą palaiminimą ir nuodėmių atleidimą, laikė Šv. Mišias ir sakė padrąsinančius pamokslus.

          Kunigas Juozas Montvila gimė 1885 m. sausio 3 d. Gudinės kaime (Marijampolės parapija, Suvalkų gubernija). 1908 m. baigė Seinų kunigų seminariją, įšventintas į kunigus. Tarnavo Lipske, Liubave, tačiau caro valdžios buvo susektas teikiant stačiatikiams sakramentus. Suspendavus jo vikaro teises, buvo perkeltas į Seinus rezidentu, kur dirbo lietuvybės labui, padėjo spausdinti lietuviškus laikraščius „Vadovas“, „Šaltinėlis“, „Spindulys“. Į JAV išvykęs kunigo brolis Petras Montvila, pakvietė jį atvykti į Ameriką, kur buvo galimybė kunigauti lietuviškoje parapijoje.

          Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos dvi Juozo Montvilos fotografijos: viena jų – portretinė, kurioje Juozas Montvila yra kunigų seminarijos studentas, o antrojoje nuotraukoje Juozas Montvila stovi tarp lietuvių tautinio atgimimo veikėjų. Taip pat žinoma, kad kunigas įvykus „Titaniko“ katastrofai atsisakė pasiūlytos vietos gelbėjimosi valtyje ir užleido ją kitiems keleiviams, todėl Lietuvos tikintieji dar sovietmečiu kreipėsi į Bažnyčios hierarchus dėl Juozo Montvilos beatifikavimo.

Kunigas Juozas Montvila. [1903-1908] m.

 Grupė lietuvių tautinio atgimimo veikėjų. Ketvirtas iš kairės kunigas Juozas Montvila. [1908] m.

          Kitas „Titaniko“ katastrofos istorijoje minimas lietuvis – Liudvikas Stulpinas gimė 1871 m. gruodžio 4 d. Jomantuose (Telšių apskritis, Viešvėnų parapija). Anksti mirus tėvams persikėlė į Liepoją, kur baigęs Liepojos navigacijos mokyklą, įgijo tolimojo plaukiojimo kapitono diplomą, ten plaukiojo įvairiais laivais, vadovavo keleiviniam laivui „Lithuania“, o vėliau tapo didžiausio bendrovės „Rusijos Rytų Azijos laivininkystė“ garlaivio „Birma“ kapitonu. Liudvikas Stulpinas buvo apdovanotas daugeliu Rusijos apdovanojimų. Po Nepriklausomybės paskelbimo 1919 m. paskirtas Lietuvos konsulu Liepojoje. Liudvikas Stulpinas buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrimo iniciatorius ir garbės pirmininkas. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, sugrįžo į Klaipėdą ir pradėjo dirbti Klaipėdos uosto viršininku, uosto kapitonu. Mirė 1934 m. liepos 15 d.

          Į skęstančio „Titaniko“ S.O.S. signalą Liudviko Stulpino vadovaujama įgula reagavo iškart – kapitono įsakymu buvo pakeistas garlaivio „Birma“ kursas ir skubėta padėti skęstančio laivo keleiviams, tačiau dėl ledkalnių užtruko ir „Titaniko“ katastrofos vietą garlaivis pasiekė tik paryčiais. Atvykę į nelaimės vietą garlaivio „Birma“ įgulos nariai pamatė, kaip žmonės iš paskutinių gelbėjimosi valčių lipa į pirmąjį padėti atskubėjusį laivą „Carpathia“. Tuo metu „Titanikas“ jau buvo nuskendęs.

          Iš įdomesnių Lietuvos centriniame archyve saugomų rašytinių dokumentų paminėtinas Lietuvos užsienio reikalų ministro 1922 m. birželio 6 d. įsakymas dėl Liudviko Stulpino skyrimo Lietuvos konsulu Liepojoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministro 1922 m. birželio 6 d. įsakymas

dėl Liudviko Stulpino skyrimo Lietuvos konsulu Liepojoje

          Taip pat archyve saugomas Lietuvos jūrininkų sąjungos 1933 m. lapkričio 24 d. raštas Kauno miesto ir apskrities viršininkui, kuriame išvardijama sąjungos valdybos narių sudėtis, o Liudvikas Stulpinas minimas kaip garbės pirmininkas.

Lietuvos jūrininkų sąjungos 1933 m. lapkričio 24 d. raštas

Kauno miesto ir apskrities viršininkui

apie sąjungos valdybos narių sudėtį

          Lietuvos centriniame valstybės archyve taip pat saugomos dvi Liudviko Stulpino fotografijos: vienoje jų – Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės pirmininkas jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas su Kauno skyriaus pirmininku Vladu Nagiu Nagevičium ir Klaipėdos skyriaus pirmininku Maksu Radtke, o kitoje –Lietuvos Jūrininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus vėliavos pakėlimo iškilmės, Liudvikas Stulpinas stovi dešinėje, su lazdele.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkai: Garbės pirmininkas jūrų kapitonas

Liudvikas Stulpinas (centre),

Kauno skyriaus pirmininkas generolas leitenantas

gydytojas Vladas Nagius Nagevičius (dešinėje),

Klaipėdos skyriaus pirmininkas jūrų kapitonas Maksas Radtkė (kairėje). 1923 m.

Lietuvos Jūrininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus vėliavos pakėlimo iškilmės.

Garbės pirmininkas jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas (stovi dešinėje, su lazdele).

1923 m. liepos 1 d.

          Apie kitus „Titaniku“ plaukusius asmenis iš Lietuvos žinių nėra.