Lietuvos literatūros ir meno archyvo fondai 

Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomi 790 fondai užima apie 2,5 tūkstančio metrų lentynų. Į 1049 apyrašus įrašyti 197557 apskaitos vienetai. 
Didžiąją dalį archyve saugomų dokumentų sudaro XX a. meno ir kultūros įstaigų fondai bei asmenų - literatų, dailininkų, teatralų, muzikų, kultūros darbuotojų - archyvai. Taip pat saugomi net XV a. pavieniai dokumentai (pvz., Kondratovičių giminės fondas), be to, archyvas nuolat pasipildo jau XXI a. sukurtais dabar veikiančių įstaigų ir kuriančių asmenų dokumentais. 

Kultūros valdymo institucijų dokumentų kompleksą sudaro Meno reikalų valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos (1940-1952 m.), Lietuvos TSR kultūros ministerijos (1953-1990 m.), Lietuvos TSR kinematografijos komiteto (1945-1953 m.) ir kiti fondai.

Literatūros dokumentų kompleksą sudaro rašytojų ir žurnalistų sąjungų, „Literatūros ir meno”, „Pergalės”, „Kultūros barų”, kitų žurnalų redakcijų 1943-1990 m. dokumentai , „Vagos” ir „Vyturio” leidyklų, po 1990 m. veikiančių „Metų”, „Santaros” ir kt. redakcijų fondai. Prieškarinio laikotarpio dokumentus rasime tik asmenų fonduose - S.Anglickio, A.Griciaus, L.Janušytės ankstyvoji kūryba, vėlesnių metų įdomių dokumentų yra J.Baltušio, K.Inčiūros, E.Matuzevičiaus, E.Mieželaičio, A.Miškinio, I.Simonaitytės, V.Sirijos Giros, P.Širvio ir kituose literatų bei literatūros tyrinėtojų fonduose. 

Dailės dokumentų kompleksą sudaro Lietuvių dailės draugijos (nuo 1906 m.) ir kitų prieškario dailininkų organizacijų jungtinio fondo, Kauno meno mokyklos (nuo 1920 m.), pokario metų architektų ir dailininkų sąjungų, Dailės fondo, fotografijos meno draugijos, Lietuvos valstybinio dailės instituto, Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto ir kitų dailės įstaigų dokumentai. Archyve saugomi dailininkų A.Brako, V.Drėmos, A.Gudaičio, P.Juodelio, P. ir R.Kalpokų, P.Kiaulėno, V. ir S.Kisarauskų, J.Kuzminskio, V.Landsbergio-Žemkalnio, Ž.Mikšio, J.Umbraso ir kitų tapytojų, grafikų, skulptorių, architektų, dailėtyrininkų bei tautodailininkų fondų dokumentai. 

Muzikos dokumentų kompleksą sudaro Kauno valstybinės konservatorijos 1923-1949 m., Klaipėdos muzikos mokyklos 1923-1934 m., Lietuvos liaudies konservatorijos 1930-1940 m., M.Karlovičiaus konservatorijos 1925-1940 m. dokumentai. Archyve yra kai kurių pokario metų muzikos mokymo įstaigų, Kompozitorių sąjungos bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos muzikos akademijos dokumentų, sudarytų jau po 1990 m. Archyve saugomi J.Gruodžio, S.Šimkaus, J.Naujalio, A.Kačanausko, N.Martinonio dokumentai, iš užsienio ir Lietuvos gauti V.Bacevičiaus, K.V.Banaičio, taip pat A.Ambrazo, E.Balsio, J.Fledžinsko, B.Gorbulskio, K.Griauzdės, V.Landsbergio, A.Račiūno, J.Švedo, S.Vainiūno, A.Venckaus ir nemaža kitų kompozitorių, atlikėjų, muzikologų dokumentų. 

Teatro dokumentų kompleksą sudaro senojo Vilniaus miesto teatro 1809-1882 m., „Liutnios” draugijos ir lenkų teatrų 1905-1941 m., Kauno valstybės teatro 1920-1940 m., visų valstybinių pokario metų teatrų, teatro draugijos dokumentai, dalis dabar veikiančių teatrų dokumentų. Archyve saugomi B.Babkausko, D.Banionio, R.Juknevičiaus ir O.Knapkytės, P.Kubertavičiaus ir A.Vainiūnaitės-Kubertavičienės, H.Kurausko, M.Lipčienės, V.Sipaičio, K.Tumkevičiaus, E.Žalinkevičaitės-Petrauskienės ir kitų aktorių bei teatrologų dokumentai. Nemažai teatro aktorių vaidino ir kine. Kinu besidomintieji archyve ras ir Lietuvos kino studijos, Kinematografininkų sąjungos dokumentų.