Lietuvos literatūros ir meno archyvas kviečia susipažinti su Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu, Lietuvos architektūrinės reformos sumanytoju. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis gimė 1893 m. kovo 10 d. Linkaučiuose. 1913 m. baigęs Rygos gimnaziją Vytautas pasirinko architektūros studijas Rygos politechnikos institute. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, architekto gyvenimas nusidažė patriotinėmis spalvomis – 1919 m. jis įstojo į Lietuvos kariuomenę, o už narsą kovojant su bermontininkais prie Radviliškio buvo apdovanotas Vytauto kryžiumi.

Nurimus nepriklausomybės kovoms Vytautas išvyko į Italiją, čia baigė Romos aukštąją architektūros mokyklą ir 1926 m. grįžo į Lietuvą.

1925–1944 m. jo novatoriški projektai suteikė gyvybės Lietuvos kraštovaizdžiui, amatų mokykloms, ligoninėms, pramonės statiniams, paminklams ir gyvenamiesiems namams. Be architektūros, V. Landsbergis-Žemkalnis pasižymėjo kaip Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Vilniaus vyriausiasis inžinierius-architektas, 1941 m. komunalinio ūkio ministras prie Laikinosios vyriausybės, o nacių okupacijos laikotarpiu įsitraukė į aktyvią rezistenciją.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Vytautas išvyko į Vakarus: iš pradžių keletą metų dirbo mokytoju Vokietijoje, o vėliau naujų horizontų ieškoti nusprendė Australijoje. Jo architektūrinis įspaudas Melburne jaučiamas ir šiandien.

1934 m. V. Landsbergio-Žemkalnio suprojektuoti du svarbūs objektai susiję su Baltijos pajūriu: tai Smeltės gyvenamasis rajonas Klaipėdoje ir žurnalistų poilsio namai Giruliuose. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, V. Landsbergis-Žemkalnis įsitraukė į germanizuoto krašto atlietuvinimo procesą – realizavo Žemės banko iniciatyvą įkurti Klaipėdoje grynai lietuvišką koloniją, naują gyvenvietę.

Kviečiame apsilankyti Lietuvos literatūros meno archyvo parengtame Vytauto Landsbergio-Žemkalnio gyvenimo pristatyme.