Lietuvos literatūros ir meno archyvas atvėrė virtualią parodą „Ignas Prielgauskas. Tiesos kelio beieškant“, siūlydamas iš arčiau susipažinti su pirmuoju lietuvių pianistu bei pedagogu, visą gyvenimą nuosekliai kūrusiu fortepijono dėstymo metodiką ir propagavusiu savitą dėstymo būdą, pagrįstą psichinių ir fizinių veiksmų harmonija.  Žymusis muzikos pedagogas buvo įsitikinęs, jog kūnas ir siela yra neatskiriami, todėl jaunuosius muzikus skatino lavinti tiek fizinius, tiek psichinius gebėjimus ir netgi  pats vedė jiems ritminės gimnastikos pratybas.

Šiais metais minime ne tik Igno Prielgausko 150-ąsias gimimo metines, bet ir kitą apvalią sukaktį – lygiai prieš 100 metų jis atvyko į Lietuvą, – koncertuojantis pianistas ir pedagogas, baigęs Varšuvos muzikos institutą, turintis dvidešimties metų pedagoginį stažą (dėstė Varšuvos konservatorijoje, nuo 1911 m. – profesorius) ir aiškų požiūrį į atlikimo meną bei fortepijono dėstymo principus. 

 Anksti pasireiškus muzikiniams gabumams, būsimą pianistą tėvai 1881 m. nuvežė mokytis į Liepojos gimnaziją. Baigęs šešias klases berniukas nutaria rinktis muziko kelią. Gavęs muzikos mokytojo pritarimą jis palieka gimnaziją ir 1889 m. įstoja į Varšuvos muzikos institutą, studijuoja Z. Sygietińskio ir A. Michałowskio fortepijono klasėje. 1899 m. sėkmingai išlaikęs baigiamuosius fortepijono egzaminus ir gavęs diplomą, lieka gyventi Varšuvoje, verčiasi privačiomis pamokomis, koncertuoja.

1924 m. J. Naujalis pakvietė I. Prielgauską dirbti Kauno muzikos mokykloje, tačiau 1923 m. įsisteigusiai Klaipėdos muzikos mokyklai buvo labai reikalingas fortepijono dėstytojas, mokantis ir vokiečių kalbą. I. Prielgauskas priima mokyklos direktoriaus  S. Šimkaus kvietimą ir nuo 1924 m. rugsėjo 1 d. pradeda pedagoginį darbą Klaipėdos muzikos mokykloje.

1930 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos įsakymu mokyklą uždarius, 1930–1937 m. veiklą tęsė privati I. Prielgausko vadovaujama muzikos mokykla. 1939 m. vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą, muzikos mokykla buvo perkelta į Šiaulius. Į Šiaulius persikelia ir I. Prielgauskas, kur ir toliau tęsia savo įvairiapusę muzikinę veiklą.

I. Prielgauskas mirė 1956 m. liepos 16 d.

Parodoje eksponuojama daug nuotraukų, atspindinčių įvairius I. Prielgausko gyvenimo laikotarpius, galima pamatyti jo muzikos kūrinių autografų, koncertų programų, parodą papildo paties kompozitoriaus bei jo amžininkų mintys.

Prašome apsilankyti!

Virtualią parodą parengė Virginija Eleonora Kunigėlytė iš Lietuvos literatūros ir meno archyve  saugomų dokumentų.