Juozo Lukšos-Daumanto metams paminėti parengta virtuali paroda

Minint Juozo Lukšos-Daumanto – iškilaus laisvės kovotojo – 100-ąsias gimimo metines, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2021-ieji paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto metais.
Lietuvos ypatingasis archyvas Juozo Lukšos-Daumanto metams paminėti parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami šio archyvo fonduose saugomi Lietuvos partizanų ir sovietų represinių struktūrų dokumentai apie Juozą Lukšą-Daumantą, taip pat Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos literatūros ir meno archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje bei Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos muziejuje saugomi dokumentai bei nuotraukos.
Juozas Albinas Lukša gimė 1921 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės apskrities Juodbūdžio kaime. 1940 m. baigęs „Aušros“ berniukų gimnaziją, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Statybos fakultetą. Prasidėjus sovietinei okupacijai, dalyvavo pogrindinėje veikloje, platino atsišaukimus, antisovietinę literatūrą. Sovietų saugumo 1941 m. birželio 6 d. buvo suimtas ir kalinamas iki SSRS–Vokietijos karo pradžios. Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo antinaciniame pasipriešinime.
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, įsitraukė į ginkluotą pasipriešinimą. Du kartus prasiveržė pro „geležinę uždangą“, siekdamas gauti paramos Lietuvos partizanams bei užmegzti platesnius ryšius su lietuvių išeivija.
1948 m., gyvendamas Paryžiuje, parašė knygą „Partizanai už geležinės uždangos“, kuri 1950 m. buvo išleista JAV, Čikagoje. 1948 m. vasarą susipažino su Nijole Bražėnaite. 1950 m. liepos 23 d. Tiubingene (Vakarų Vokietija) įvyko jų vestuvės.
Baigęs JAV žvalgybos mokyklą, 1950 m. spalio mėn. J. Lukša drauge su kitais partizanais parašiutu nusileido Tauragės apylinkėse ir toliau dalyvavo ginkluotame pasipriešinime. 1951 m. rugsėjo 4 d. žuvo Kauno rajone, miške ties Pabartupio kaimu.
Lietuvos ypatingasis archyvas dėkoja Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktoriui Vidmantui Vitkauskui už pagalbą rengiant parodą bei leidimą parodoje skelbti gimnazijos muziejuje saugomas nuotraukas ir laiškus.
Parodos kuratorius – Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.