1972-ųjų gegužės 14 dieną, apie 12 valandą 50 minučių, Kauno muzikinio teatro sodelyje užsiliepsnojo gyvasis fakelas, savo ugnine auka išreikšdamas protestą prieš tuometę santvarką ir suteikdamas impulsą masiniam laisvės proveržiui laikinojoje sostinėje. Apsiliejęs benzinu, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“ ir po penkiolikos valandų didelėse kančiose miręs devyniolikametis jaunuolis savo poelgiu sudrebino galingos blogio imperijos pamatus.

                      Išlikę Romo Kalantos užrašai liudija, kad jo apsisprendimas aukai buvo nuoseklus ir apgalvotas. Paskutiniais jo gyvenimo metais išryškėjo nusivylimas gyvenimu, jo piešiniuose kartojosi aukos motyvas, vaizduojamas kryžius, ugnis ir žmogus. Po Romo Kalantos mirties buvo rastas jo kalendorius, kurio viename lapelyje įrašyta „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Jo dvasinę būseną ir apsisprendimą liudija ir kiti įrašai: „Aš nekenčiu socialistinės santvarkos“, „Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį Laisvė uždraudė“, „Vis nesiryžtu, nors reikia tai padaryti būtinai“...

                      1972 m. gegužės 18 d. − Romo Kalantos laidotuvių dieną Kaune įvyko stichiškos protesto demonstracijos, istorikų bei publicistų vadinamos „Kauno pavasariu“. Demonstracijose dalyvavo daugiau kaip 2 tūkstančiai žmonių, buvo keliami šūkiai „Tegyvuoja Laisva Lietuva!“, „Laisvę Lietuvai!“. Protesto demonstracijoms malšinti buvo mestos didelės milicijos, vidaus kariuomenės ir draugovininkų pajėgos. Tarybinė propaganda Romo Kalantos susideginimą traktavo kaip psichikos liga sirgusio asmens veiksmą, o jo laidotuvių metu kilusias demonstracijas – kaip viešosios tvarkos pažeidimus ir chuliganizmą, tačiau to meto lietuvių išeivijos bei Vakarų spauda įvykius įvertino kaip lietuvių jaunimo protestą prieš komunistinę priespaudą. R. Kalanta tapo politinio pasipriešinimo ir protesto prieš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių okupaciją simboliu.

                      Minint Romo Kalantos aukos 40-ąsias metines, gegužės 10 dieną Kauno apskrities archyve (Maironio g. 28B, Kaunas) atidaryta paroda „Auka Laisvei“. Paroda veiks iki spalio 1 d.

                      Lietuvos ypatingasis archyvas (LYA) ir Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA) parengė virtualią archyvuose saugomų dokumentų parodą, kurios tikslas – supažindinti visuomenę su Romo Kalantos susideginimą ir 1972 m. gegužės 18−19 d. Kauno įvykius atspindinčiais tarybinių represinių struktūrų, specialiųjų tarnybų, Lietuvos komunistų partijos (LKP) dokumentais, įvykių eigą nušviečiančiais aktyvių dalyvių bei liudininkų tardymų protokolais, pateikti informaciją apie tarybinės partinės vadovybės, tuometinės lietuvių išeivijos bei Vakarų valstybių žiniasklaidos reakciją, „Kauno pavasario“ įtaką tolesniam lietuvių antikomunistiniam pasipriešinimui. Be rašytinių dokumentų ir nuotraukų, parodoje eksponuojama ištrauka iš LCVA saugomo 1989 m. pastatyto režisieriaus Raimundo Banionio dokumentinio filmo „Fontano vaikai“.

 _ _ _