Šių metų gegužės 10 dieną Kauno apskrities archyve (Maironio g. 28B, Kaunas) vyko parodos ,,Tautinės mažumos laikinojoje sostinėje” atidarymas. Paroda veiks iki 2012 m. spalio 1 d.

Laikinąją Lietuvos Respublikos sostine tapęs Kaunas, kaip ir kiti valstybės miestai, pasižymėjo istoriškai sąlygotu etniniu margumu. 1923 metų gyventojų surašymo duomenimis Kaune gyveno 59% lietuvių, 27% žydų, 4,5% lenkų, 3,5% vokiečių, 3,2% rusų. Nors miesto gyventojų skaičius augo, tautinė sudėtis kito nedaug: 1937 metų duomenimis, mieste gyveno 61,1% lietuvių, 25,5% žydų, 3,9% lenkų, 3,3% vokiečių, 3,3% rusų.

1922 m. ir 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos ne tik garantavo visiems valstybės piliečiams lygybę prieš įstatymus ir lygias teises, bet ir leido autonomiškai tvarkyti savo tautinės kultūros reikalus, švietimą, labdarą, socialinę paramą, rinkti šiems reikalams tvarkyti savo atstovaujamuosius organus bei apmokestinti savo narius ir naudotis valstybės ir savivaldybių skiriama parama švietimo ir labdaros reikalams.

Kaunui tapus laikinąja valstybės sostine, čia telkėsi tautinių mažumų politinių, socialinių, kultūrinių organizacijų veiklos centrai. Kauno apskrities archyve nėra pačių tautinių mažumų partijų bei organizacijų dokumentų, kurie leistų išsamiai nušviesti jų veiklą ir santykius su valstybe Nepriklausomos Lietuvos Respublikos laikotarpiu, tačiau turimi Kauno miesto savivaldybės ir jos skyrių dokumentų fondai parodo platų Kauno tautinių mažumų veiklos spektrą miesto savivaldos, kultūros, švietimo, socialinės apsaugos srityse.

Tautinių mažumų atstovų įnašas į miesto gyvenimą negali būti sutapatinamas tik su oficialių tautinių organizacijų veikla. Tikimės, kad ši paroda padės pamatyti daugiatautį laikinosios sostinės veidą.

_ _ _