Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. lvat@archyvai.lt,faks. (8 5) 265 2314, kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

 Pagalba

Darbuotojams      Vartotojams

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA (I@PS)

Pagalba

Prisijungti 

 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė, tel. (8 5) 265 2255, el. p. daina.cenyte@archyvai.lt

 

 Pagalba

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

 

Sekite mus socialiniuose tinkluose

  


 

Naujienos

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduotas dailininko Vaclovo Kosciuškos archyvas

2022-05-03
Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotrauka

Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotrauka

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduotas garsaus grafiko, dailininko Vaclovo Kosciuškos (1911 m. sausio 11 d.–1984 m. lapkričio 1 d.) archyvas.

V. Kosciuška 1935 m. baigė Kauno meno mokyklą, 1937–1940 m. tobulinosi Paryžiuje, 1947–1953 m. dėstė Vilniaus dailės institute (nuo 1951 m. Lietuvos dailės institutas), 1953–1963 m. dirbo „Dailės“ kombinate Vilniuje, 1964–1971 m. dėstė Vilniaus universitete.

V. Kosciuška gimė ir gyveno epochoje, kurioje idealistinis „tautos“ ir „tėvynės“ sąvokų aukštinimas kirtosi su realybe, trypusia, niokojusia, naikinusia tautas ir jų tėvynes. Nepaisant visų likimo išmėginimų, gražiausias pasaulio miestas V. Kosciuškai liko Vilnius, brangiausia ir įdomiausia šalis – Lietuva. Rūpestis dėl Lietuvos išlikimo ir lietuvybės saugojimo bei ugdymo dailininką tvirtai susiejo su romantinės pasaulėžiūros formuota kultūra ir realistinės raiškos tradicija, leidusia visiems suprantama forma perteikti alegorinius įvaizdžius ir tą tikrovę, kuri jo tautiečiams turėjo simbolio prasmę, galią ir vertę. V. Kosciuškos gerbėjų ratas buvo (ir liko!) platus, nes dailininkas tapė tai, kas Lietuvą mylinčioms akims buvo ir yra gražu. Jo peizažų motyvai – saulės nutvieksti laukai, vešli vasaros pievų žolė, tyros upės ir upeliai, medžiais apaugusiais krantais, medinės kaimo trobos ir jaukūs Vilniaus Žvėryno kiemai, žydru dangumi skriejantys purūs balti debesys ir spalvotų rudens lapų mirgėjimas, vingrios Vilniaus senamiesčio gatvelės ir tvarkingai išrikiuotos javų gubos laukuose. Sovietmečio pilkume žavėjo ryškios natiurmortų spalvos, pakerėdavo patrauklios ir kiek ekscentriškos menininko pastangos pratverti langelį į legendų pasaulį – su undinėmis, kipšais, antropomorfinius pavidalus įgyjančiais rūkais ar debesimis, mergaitėmis-angelais.

V. Kosciuška yra nutapęs ne vieną muziejinę vertę turintį paveikslą, tačiau jo kūrybos visumos neįmanoma pamatuoti vien tapybos matu. Talentingam menininkui nestigo meistriškumo ir įgūdžių, kuriuos jis sėkmingai pritaikė pačiose įvairiausiose meninės kūrybos srityse. Jis buvo tikras universalas: dirbo tapybos, grafikos, spaudos dizaino, taikomosios dailės, medalininkystės srityse; jo vardas siejamas su Lietuvos moderniosios fotografijos istorija. V. Kosciuška pasižymėjo ir bažnytinės dailės srityje, kurios didieji XX a. Lietuvos dailės talentai vengė.

Menotyrininkės Giedrės Jankevičiūtės žodžiais, „turėjo praeiti ne vienas dešimtmetis, kad paaiškėtų: didelė dalis Kosciuškos „senamadiškųjų“ darbų reprezentuoja meną, be kurio aukštoji kultūra su savo viršūnėmis prarastų orientyrus, nes neturėtų atskaitos taškų. Geriausi jo peizažai, natiurmortai, portretai – visuomenės daugumos priimtas profesionalumo etalonas, „salonų menas“, kuris aplenkdamas muziejų rinkinius iš pradžių nukeliauja į dailės mėgėjų namus, o vėliau jau randa kelią ir į nacionalines kolekcijas, įgydamas klasikos statusą.”

 
Informaciją atnaujino: Andrius Zilnys, Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyrius
Informacija atnaujinta: 2022-05-04 08:33