Valstybės archyvai kviečia į viešą diskusiją apie (ne) patikimus informacijos šaltinius

„Kas valdo informaciją – tas valdo pasaulį!“ – yra pasakęs garsus diplomatas Napoleono Bonaparto užsienio reikalų ministras Šarlis Morisas Taleiranas. Nūdienos pasauliui, moderniai žinių visuomenei ši taisyklė tapo dar aktualesnė, todėl valstybės archyvai gegužės 25 d. kviečia į viešą diskusiją „Į info erą“. Pasikalbėkime apie tai, kodėl privalome kritiškai vertinti viešajame diskurse populiarias interpretacijas, pasidalykime patirtimis, kaip rasti pirminius šaltinius ir juos patikrinti.
Diskusiją moderuos istorikas dr. Norbertas Černiauskas. Dr. N. Černiauskas sako, kad didelių informacinių srautų amžiuje autentiškas rašytinis šaltinis tampa vis reikšmingesnis. Jis – tarsi tam tikras saugiklis, padedantis nepasiklysti, nebūti suklaidintam.
„Didžiausia klaida, kurią darome dirbdami su šaltiniais, yra tiesiog informacijos perkėlimas, nurašymas. Prieš vertinant šaltinyje pateiktą informaciją, svarbu įvertinti kontekstus, šaltinio rūšį, pabandyti suprasti šaltinio sukūrimo tikslą, įvertinti jo kūrėją ir t.t. Pagrindinės mano taisyklės yra šios: kas yra autorius ir ką apie jį galime pasakyti, kokios šaltinio sukūrimo aplinkybės, su kokiu tikslu kiekvienas šaltinis yra sukurtas”, – paprašytas papasakoti apie savo darbo su istoriniais šaltiniais patirtį atskleidė dr. N. Černiauskas.
Darbas su autentiškais šaltiniais paprastai pažeria staigmenų. Apie istoriją keičiančius atradimus diskusijoje papasakos Klaipėdos regioninio valstybės archyvo vadovas Edmundas Bareiša, siūlydamas pamėginti išsiaiškinti Vilniaus miesto įkūrimo datos detektyvą. Pašnekovas sako, jog kone kiekvienas esame skaitęs ar girdėjęs, jog Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriuos didysis kunigaikštis kvietęs atvykti į Lietuvą. Bet ar tikrai šis laiškas ir data laikytini pirmuoju Vilniaus paminėjimu istoriniuose šaltiniuose?
„Išanalizavus šaltinius internete buvo galima daryti prielaidą, kad Vilniaus tapimo pagrindiniu Lietuvos didžiosios kunigaikštystės miestu data tuo metu buvo gerai žinoma ir užfiksuota kažkokiuose iki mūsų dienų neišlikusiuose arba iš naujo neatrastuose šaltiniuose“, – pasakoja E. Bareiša.
Diskusijoje dalyvaus VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius istorijos mokytojas Mindaugas Nefas ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo Dokumentų sklaidos skyriaus vedėja Džiuginta Kasiulaitienė, kurie neabejotinai patieks ir savo įžvagas, mintis.
Diskusija vyks Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyboje (Mindaugo g. 8, Vilnius, IV a. salėje) gegužės 25 d. 14 val. Diskusijos įrašą bus galima stebėti ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje: https://www.facebook.com/archyvarotarnyba/
Visus, ketinančius diskusijoje dalyvauti gyvai, o ne nuotoliniu būdu, prašytume iki 2022-05-24 informuoti el. paštu agne.vilkisiene@archyvai.lt.