Žinomo fotografo, kino ir televizijos operatoriaus Eugenijaus Maciaus dukra bibliotekininkė Jurgita Maciūtė Lietuvos centriniam valstybės archyvui perdavė savo tėvo sukurtų audiovizualinių kūrinių kolekciją. Kolekciją sudaro daugiau nei 1400 sąlyginių vienetų vaizdo įrašų (VHS, DVCAM ir kitų formatų kasetėse), taip pat kelios kino juostos.

Eugenijus Macius gimė 1940 m. sausio mėn. 9 d. Palangoje. 1976 m. baigė Visasąjunginį valstybinį kinematografijos institutą (VVKI) Maskvoje. Apgynęs baigiamąjį studijų darbą (su režisieriais Robertu Verba ir Laima Pangonyte sukūrė dokumentinį filmą ,,Meilė pražydo sekmadienį“) gavo operatoriaus diplomą.

E. Macius tris dešimtmečius dirbo Lietuvos kino studijoje, vėliau kūrė mokslinius ir dokumentinius filmus. 1988 m. persikėlė gyventi į Klaipėdą ir iki 2002 m. dirbo operatoriumi Lietuvos televizijos ir radijo komiteto Klaipėdos korespondentų padalinyje. Lietuvos televizijoje E. Maciui buvo suteikta aukščiausia operatoriaus kategorija. 2002–2009 m. buvo LKAB „Klaipėdos Smeltė“ atstovas spaudai. E. Maciaus gyvenimas buvo susijęs su žymiais kino dokumentininkais – V. Starošu, R. Gabaliu, L. Tautrimu, M. Segaliu, G. Chnkojanu, R. Verba ir kitais.

E. Macius visos Lietuvos ir išskirtinai Klaipėdos miesto bei krašto istoriją fiksavo daugiau nei 50 metų. Kaip režisierius ir operatorius nufilmavo arti 100 įvairios tematikos dokumentinių, mokslo populiarinimo, informacinių, reklaminių filmų, daugiau nei penkis tūkstančius siužetų ir laidų televizijai, kino žurnalams. Sukūrė daugiau nei 15 videofilmų apie Klaipėdos miesto jūrines įmones. Buvo aktyvus dviejų Lietuvos kūrybinių sąjungų (Žurnalistų ir Kinematografininkų) narys, vienas iš Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo „Marinus“ steigėjų. Jo sukurti filmai 

įvertinti tarptautiniais diplomais, garbės raštais. Lietuvos žurnalistų sąjunga E. Macių yra apdovanojusi medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“.

Fotografas, kino ir televizijos operatorius Eugenijus Macius netikėtai mirė 2021 m. spalio mėn. 16 d. savo paties surengtoje parodoje Palangoje.

Archyvui perduotuose E. Maciaus sukurtuose vaizdo dokumentuose įamžinti 1988–2009 m. įvykiai Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone – Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą ir įtvirtinimą liudijantys įrašai: Sąjūdžio mitingai, akcijos, piketai, atlaidai, paminklų sovietiniams veikėjams nukėlimo darbai, Klaipėdos uoste vykusios permainos, konfliktiškos naftos terminalo statybos, tarptautiniai miesto ryšiai, su sveikatos apsauga susijusi veikla Klaipėdoje, mokslinis ir kultūrinis gyvenimas, Jūros šventės ir kt.

Lietuvos centrinį valstybės archyvą pasiekė ir Lietuvos istoriko, pedagogo, politikos ir visuomenės veikėjo Rimanto Ulevičiaus 3 vaizdo įrašai (VHS juostos). R. Ulevičiaus žmona labdaros ir paramos fondo vadovė Violeta Ulevičienė perdavė savo vyro filmuotą archyvinę medžiagą, kurioje užfiksuota Lietuvos skautų sąjungos veikla, demonstracija Bostone (JAV) su šūkiu: „Laisvė Lietuvai, Latvijai, Estijai“ ir kt.

Rimantas Ulevičius (1961-06-01–1998-07-06) – vienas pirmųjų sąjūdininkų, Sąjūdžio Klaipėdos skyriaus tarybos narys, savanoris, pirmasis Lietuvos skautų sąjungos vadas, vėliau išrinktas Lietuvos liberalų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininku, ne kartą – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu.

Vaizdo įrašai archyve bus suskaitmeninti, aprašyti ir prieinami tyrinėtojams.