Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. lvat@archyvai.lt,faks. (8 5) 265 2314, kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

 Pagalba

Darbuotojams      Vartotojams

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA (I@PS)

Pagalba

Prisijungti 

 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė, tel. (8 5) 265 2255, el. p. daina.cenyte@archyvai.lt

 

 Pagalba

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Mūsų paskyros socialiniuose tinkluose

  


Valstybės archyvai jau dirba įprasta tvarka.

Lankantis valstybės archyvuose rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias kaukes, respiratorius ar kitas veido apsaugos priemones, laikytis kitų asmens higienos reikalavimų.

 

Naujienos

Vilniaus regioninis valstybės archyvas pristato virtualią parodą „Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai“

2019-08-12

Gynybiniai įtvirtinimai – pilys yra vieni iš įspūdingiausių Lietuvos kultūros paveldo paminklų. Medinės, o vėliau ir mūrinės, pilys Lietuvoje atspindi mūsų krašto istoriją, protėvių pastangas apginti valstybės ir tautos interesus. Viduramžiais Lietuvos miestų gynybinę sistemą paprastai sudarė du pagrindiniai elementai: pilis ir miesto siena. Pilies mūrai supo valdovo rezidenciją, o miesto siena – amatininkų, pirklių ir miestiečių gyvenamuosius pastatus. Lietuvos teritorijoje šie du gynybiniai įtvirtinimai atsirado ne vienu laiku. Kryžiuočių ordino agresiją Viduramžių Lietuva pasitiko su medinėmis pilimis, jose gynėsi ir apgynė savo nepriklausomybę. Medinė buvo legendinė Vorutos pilis, kurioje Mindaugas atrėmė savo priešų puolimą, ir garsioji Veliuonos pilis – svarbiausias lietuvių forpostas kovoje su kryžiuočiais. Mūrinės pilys Lietuvoje pasirodė XIV a. Mūrinėmis pilimis visų pirma stengtasi įtvirtinti valstybės branduolį. Tai pagrindiniai valstybės centrai – sostinė Vilnius, Senieji bei Naujieji Trakai – ir juos iš vakarų, pietų ir rytų supusios Kauno, Gardino, Naugarduko, Lydos, Krėvos ir Medininkų pilys. Itin svarbi miestų gynybos istorijoje yra Vilniaus gynybinė siena, kuri yra unikali, nes kiti Lietuvos miestai XVI a. gynybinių mūro sienų neturėjo. Kauno, Klaipėdos bei Biržų gynybinės sienos su grioviais ir pylimais statytos jau XVII a. ir buvo daug paprastesnės. Lietuvos gynybinės pilys XVI – XVII a. nebeatitiko to meto karybos reikalavimų, todėl imtos statyti bastioninės pilys. Pirmoji bastioninė pilis Rytų Pabaltijyje buvo Klaipėdos pilis. Tačiau bastionines Lietuvos pilis geriausiai reprezentuoja Biržų pilis. Šioje parodoje pamatysite kaip atrodė sugriauti Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai, dalis kurių vėliau restauruoti ir atstatyti. Kviečiame aplankyti.

 
Informaciją atnaujino: Darius Bujokas, Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyrius
Informacija atnaujinta: 2019-08-12 12:25