Lietuvos literatūros ir meno archyvas perėmė saugoti grafiko, knygų dailininko Antano Kazakausko (1937–2019) gyvenimo ir kūrybos dokumentus.

A. Kazakauskas 1962 m. baigė dabartinės Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedrą ir pirmasis apsigynė reklaminės grafikos diplominį darbą, tad jį galime vadinti pirmuoju diplomuotu to meto grafikos dizaineriu. Dar studijų metais dailininkas pradėjo bendradarbiauti su „Vagos“ ir „Minties“ leidyklomis, apipavidalino daugiau kaip pusantro šimto lietuvių ir užsienio autorių knygų, sukūrė serijų „Drąsiųjų keliai“ ir „Noriu žinoti“ dizainą.

A. Kazakauskas knygų dizainą kūrė aktyviai bendraudamas su pačiais autoriais, jų tekstus tarsi aprengdamas stilingu autorinio dizaino drabužiu. Jam buvo svarbi autoriaus žinutė ir kiekviena detalė, pradedant spalva, šriftu, pirmuoju viršeliu, jo sąskambiais su galiniu viršeliu, priešlapiais ir atvartais. A. Kazakausko apipavidalintas knygas galima lengvai atpažinti iš itin žaismingų koliažinių kompozicijų ir džiazuojančio ritmo. Jo sukurtos iliustracijos išsiskyrė raiškiu konstruktyvistiniu stiliumi, derinančiu skirtingą šriftą, atskirų žodžių junginius, spalvinius plotus, pieštas detales, nuotraukas ir įvairias iškarpas. Iš vienos knygos į kitą keliauja jo pamėgtos ir atpažįstamu meninio stiliaus elementu tapusios detalės – figūros, karūnos, laikrodžiai ar rodyklės.

Nuo 1965 m. iki 1996 m. A. Kazakauskas dirbo leidinio „Mūsų gamta“ meniniu redaktoriumi. Šį žurnalą jis pavertė kelis dešimtmečius trukusiu asmeninių eksperimentų ir grafinio dizaino projektu. Sovietmečiu kurdamas modernius grafikos ciklus A. Kazakauskas laikėsi savotiškos „saviizoliacijos“ principo – siekė atsiriboti nuo ideologizuoto oficialiosios dailės pasaulio.

1968 m. A. Kazakauskas sukūrė Londono parodoje Sovietų Sąjungai atstovaujančios Lietuvos paviljoną pristatančio katalogo „Lithuania London 68“ dizainą, nors tada jo pavardė liko nenurodyta leidinio metrikoje. Katalogas išsiskyrė drąsia ir žaisminga postmodernistine tipografika, tačiau užsienio auditorijai skirtas leidinys Lietuvoje beveik pusę amžiaus buvo menkai žinomas.

„Nė velnio nebijau“ – taip galėtų skambėti vienas iš A. Kazakausko kūrybinių moto. Ši citata atskleidžia ne tik drąsią kūrėjo poziciją sovietinės sistemos atžvilgiu, bet ir susijusi su jo itin mėgtu drąsaus, taisyklėms nepaklūstančio koliažo principu.

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti A. Kazakausko archyvinių dokumentų rinkiniai – fotografijos, koliažai, eskizai, diplomai, grafikos darbai, piešiniai, korespondencija ir kt. Jau artimiausiu metu su šiais unikaliais dokumentais bus galima susipažinti ir archyvo skaitykloje.