Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, 03107 Vilnius, mob. 8 698 87 348
El.p. [email protected], kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

  

Sekite mus socialiniuose tinkluose

  

 

Naujienos

Valstybės archyvai su partneriais pristato parodą apie Lietuvos ir Danijos diplomatinių santykių raidą nuo 1919 m.

2021-09-28

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Lietuvos Respublikos ambasada Danijoje, Danijos nacionalinis archyvas, Dixie Henri le Fevre Simonsen, Vilniaus universiteto Skandinavistikos ir Danų kalbos katedros studentė Agnė Riepšaitė pristato parodą, skirtą Lietuvos ir Danijos diplomatinių santykių raidos šimtmečiui.

Vienas iš 1-ojo pasaulinio karo rezultatų buvo daugiataučių imperijų žlugimas ir nacionalinių valstybių susikūrimas Rytų ir Centrinėje Europoje. Naujai susikūrusioms valstybėms, tokioms kaip Lietuva, reikėjo materialinės ir moralinės paramos įtvirtinant nepriklausomybę. Senosios Europos valstybės, tarp jų ir Danija, siekė užmegzti santykius su jaunomis valstybėmis ir įsitvirtinti jų rinkose. Be to, Danijai Lietuva ir kitos Baltijos valstybės tapo keliu, kuriuo buvo galima pasiekti milžinišką Rusijos rinką.

Danija pripažino Lietuvą de jure 1921 m. rugsėjo 28 d., tačiau neoficialūs ryšiai buvo užmegzti dar 1919 m. Antanas Smetona atvirai žavėjosi Danija ir kitomis Skandinavijos valstybėmis, teigiamos informacijos apie Skandinaviją netrūko ir Lietuvos spaudoje. Tarpukariu Lietuvos ir Danijos santykiai pasireiškė prekyba bei kultūriniais mainais.

Pasibaigus 2-ajam pasauliniam karui dalis lietuvių pabėgėlių pateko į Daniją.

Anot istoriko Kęstučio Šalavėjaus, 1945 m. gegužės mėn. duomenimis, Danijoje buvo 2149 lietuviai. Po metų, atskyrus Klaipėdos krašto vokiečius nuo lietuvių, šis skaičius jau buvo perpus mažesnis – 1056. Daugiausia lietuvių susitelkė Nymindegabo stovykloje, iš kur vėliau buvo perkelti į Dragsbæk stovyklą. Kopenhagoje lietuviai kartu su pabėgėliais iš kitų Baltijos šalių buvo įkurdinti didelėje sporto salėje.

Ilgainiui Danijoje ėmė veikti lietuvių skautų draugovė, buvo suburtas choras, kūrėsi mokyklos, įvairūs meno, sporto būreliai. Padedant Tarptautinei pabėgėlių organizacijai didžioji dalis lietuvių išvyko į kitas valstybes, o pasilikusieji Danijoje 1950 m. pabaigoje įkūrė Danijos lietuvių bendruomenę.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Danija buvo antroji valstybė po Islandijos, pripažinusi Lietuvos suverenitetą. 1991 m. pradėjo veikti Lietuvos ambasada Danijoje ir Danijos ambasada Lietuvoje. Tais pačiais metais Danija pradėjo teikti karinę paramą Lietuvai, abi šalys glaudžiai bendradarbiavo tarptautinėse taikos palaikymo misijose. Lietuvai įstojus į ES ir atvėrus sienas, Danijos lietuvių bendruomenė tapo gerokai gausesnė. Šiuo metu abi šalys palaiko glaudžius ekonominius ir kultūrinius ryšius.

Su paroda susipažinti galima virtualių parodų portale.

 
 
Informaciją atnaujino: ,
Informacija atnaujinta: 2021-09-29 14:20