Saldutiškio dvaras apie 1914 m. Mieczysław Jałowiecki, pieštukas ir akvarelė, 1949 m. 

2011 m. Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Stenfordo universiteto Huverio instituto vykdantysis direktorius Richard Sousa pasirašė bendradarbiavimo memorandumą (laišką), pagal kurį institucijos įsipareigojo keistis šalims aktualiais dokumentais. Pagal šį laišką artimiausiu metu planuojama pradėti skaitmeninti Lietuvos ypatingajame archyve saugomus buvusios SSRS KGB dokumentus.

Lietuvos kultūros paveldo specialistams susidomėjus Huverio institute saugomais dokumentais, susijusiais su Lietuvos dvarais, ir pradėjus diskusijas dėl šių dokumentų perdavimo, 2012 m. spalio 18–20 dienomis Vilniuje lankėsi Stenfordo universiteto Huverio instituto Europos programų koordinatorius Maciej Siekierski, kuris perdavė Lietuvos valstybės archyvams Mečislavo Jaloveckio (Mieczyslaw Jalowiecki) fonde saugomų Lietuvos dvarų piešinių (akvarelių) skaitmenines kopijas ir šių dvarų aprašymų kopijas. Spalio 19 d. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijoje vyko susitikimas, kuriame aptarti tolimesnio bendradarbiavimo su Huverio institutu planai ir galimybės artimiausiu metu Lietuvoje surengti M. Jaloveckio unikalių piešinių parodą.  

M. Jaloveckis (1876–1962 m.) gimė šiaurės Lietuvos žemvaldžio šeimoje, studijavo Sankt Peterburge, Rygoje ir keliuose Vokietijos universitetuose, įgijo žemės ūkio ekonomikos laipsnį. Jo tarnyba Rusijos valstybės tarnyboje žemės ūkio finansų ir verslo srityje suteikė galimybę keliauti ir kurti, pažinti ekonominę ir kultūrinę situaciją Lietuvoje ir jos kaimynystėje. Prieš pat I pasaulinį karą M. Jaloveckis buvo išrinktas Šiaurės rytų Lietuvos bajorų susirinkimo prezidentu. Karo metu praradęs kone viską – protėvių valdyta žemės ūkio paskirties žemė ir miškai buvo nacionalizuoti – M. Jaloveckis persikėlė į Lenkiją, iš ten – į Londoną, kur beveik visą savo laiką skyrė memuarų rašymui, tapybai ir piešimui.

M. Jaloveckis pasižymėjo fotografine atmintimi. Savo atsiminimus jis įamžino 16-oje memuarų, o akvarelėse atkūrė daugiau nei tūkstantį dvarų, rūmų, įvairių Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Ukrainos peizažų. Kiekvienas vaizdas pateiktas kartu su išsamia informacija apie buvusius savininkus, kai kur nurodytos net ir dvarų ar rūmų statytojų ir architektų pavardės.

Po M. Jaloveckio mirties jo rankraščius ir akvareles įsigijo Huverio archyvai. Šie piešiniai tapo vertingu informacijos šaltiniu atkuriant regionų architektūrinį paveldą. Šalims, kurios atgavo nepriklausomybę, atsivėrė didesnės galimybės išplėsti nacionalinio architektūrinio paveldo išsaugojimo ir restauravimo programas, todėl ši Huverio archyvų kolekcija ir toliau sulauks didelio tyrinėtojų dėmesio. 

Susitikimo dalyviai: Kultūros ministerijos vicemistras G. Rutkauskas, ministro patarėjas V. Grigoraitis, Stenfordo universiteto Huverio instituto Europos programų koordinatorius M. Siekierski, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius D. Žižys, Lietuvos vyriausiasis archyvaras R. Kraujelis. Susitikime kartu dalyvavo kultūros paveldo ekspertas Petras Kanevičius 

Mečislavo Jaloveckio Lietuvos dvarų piešinių (akvarelių) skaitmeninės kopijos ir šių dvarų aprašymų kopijos

Palangos grafų Tiškevičių rūmai

Kretingos dvaras 

M. Jaloveckio paskutinė akvarelė: "Lietuvos sodyba, žiema 1961-1962 m."; menininko sovietinės tikrovės vizija apie staugiančius vilkus nukirstų medžių ir apleistų šalies namų griuvėsių kraštovaizdyje.

------------