Biudžetinė įstaiga, Mindaugo g. 8, LT- 03107 Vilnius, Tel. (8 5) 265 1137
El.p. [email protected], kodas Juridinių asmenų registre 188697087
Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45.
Papildomai asmenų prašymai priimami pirmadieniais ir antradieniais iki 18 val.

INFORMACINĖS SISTEMOS

ELEKTRONINIO ARCHYVO INFORMACINĖ SISTEMA (EAIS)

 Pagalba

Darbuotojams      Vartotojams

INTEGRALI ADMINISTRACINIŲ PASLAUGŲ SISTEMA ([email protected])

Pagalba

Prisijungti 

 

ASMENŲ APTARNAVIMAS

Asmenys aptarnaujami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Informaciją teikia ir prašymus priima vyriausioji specialistė Daina Čenytė, tel. (8 5) 265 2255, el. p. [email protected]

 

 Pagalba

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

 

Sekite mus socialiniuose tinkluose

  

 

Naujienos

Vasara su archyvais – nepraleiskite progos pamatyti įdomiausias valstybės archyvų parodas

2022-07-13
Valstybinio archyvo patalpos (Pranciškonų bažnyčioje). 1924 m. Nuotrauką saugo Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Paroda „Archyvui 170 metų (1852–1944 m.)“.

Valstybinio archyvo patalpos (Pranciškonų bažnyčioje). 1924 m. Nuotrauką saugo Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Paroda „Archyvui 170 metų (1852–1944 m.)“.

Valstybės archyvai kviečia į savo atostogų planus įtraukti ir įdomiausias parodas.

Kuršių nerija

Didelio susidomėjimo sulaukė, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tranybos, valstybės archyvų ir Lietuvos jūrų muziejaus interaktyvi paroda „Archyvas – miestui“. Parodą sudaro penkios temos: Kuršių nerijos architektūra, gyventojai, poilsiautojai, laivyba ir žvejyba. Pirmosios gyvenvietės Kuršių nerijoje atsirado dar neolito laikotarpiu. X–XI a. nerijoje buvo vikingų gyvenviečių. Vėliau teritorija priklausė Prūsijos kunigaikštystei, Prūsijos karalystei, dar vėliau – Vokietijai. Pagal 1919 m. birželio 28 d. Versalio taikos sutartį Kuršių nerijos šiaurinė dalis, kaip Klaipėdos kraštas, perduota Antantės valdymui. Tad nenuostabu, kad kiekvienas istorijos vingis šiame krašte paliko savo ženklų.

Anot parodos kuratorių, vienas įdomiausių eksponatų – 1908 m. išleistas atvirukas su Kuršo gubernijos valstiečių vaizdais. Nuotraukos autorė – fotografė Paulina Mongirdaitė. Gausioje atvirukų kolekcijoje galima rasti vilų, alėjų nuotraukų, čia atvaizduota ir garsiojo Kurhauzo architektūrinė kaita. Ekspozicijoje pristatytos ir Nidos švyturio fotografijos.

Paroda bus eksponuojama iki rugsėjo 15 d.

Keliaujant iš Kuršių nerijos, Klaipėdos regioninis valstybės archyvas kviečia į archyve eksponuojamą archyvinių dokumentų, atvirukų ir albumų parodą „Laivai Klaipėdoje“.

Vilnius

Lietuvos centrinis valstybės archyvas ir Valdovų rūmai liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną – Valdovų rūmų muziejuje pristatė moderniajam Lietuvos valstybingumui įtvirtinti skirtą parodą „SUGRĮŽIMAS. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“. Paroda kviečia pasinerti į įtraukiančią Lietuvos valstybės pripažinimą liudijančių tarptautinių sutarčių gelbėjimo, saugojimo, o vėliau paieškų istoriją, taip pat išvysti šias sutartis, kurios, kaip ilgą laiką manyta, yra dingusios. Ši paroda ypač aktuali šiandien vykstančio karo Ukrainoje kontekste – ji primena, kad dėl valstybės nepriklausomybės reikia kovoti, siekti jos pripažinimo, įtvirtinti jos statusą, t. y. būti nuolat budriems.

Šiuo metu Lietuvos valstybės istorijos archyvas visuomenę kviečia į parodą  „Archyvui 170 metų (1852–1944 m.)“. Joje pristatomi dokumentai susiję su archyvo veikla nuo jo įkūrimo iki 1944 metų. Parodoje eksponuojami dokumentai, kuriais 1852 m. balandžio 2 d. buvo įsteigtas Senųjų aktų centrinis knygų archyvas Vilniuje. Į archyvą turėjo būti surinktos senųjų aktų knygos nuo seniausių laikų iki 1799 m.

Kaunas, Alytus, Šiauliai, Panevėžys

Kauno regioniniame valstybės archyve (Maironio g. 28B, Kaunas) veikia stacionari dokumentų paroda ,,Kauno priemiesčių istorija. Panemunė“. Pagrindinė parodos dokumentų dalis apima 1920–1940 metų laikotarpį. Parodoje pirmą kartą pristatyti dokumentai apie tarpukariu veikusias pradžios mokyklas: A. Panemunės parapijos pradžios mokyklą, Kauno miesto pradžios mokyklą Nr. 37 ir Kauno miesto pradžios mokyklą Nr. 43 bei jose dirbusius mokytojus. 1922 m. turto surašymo dokumentai yra tikras lobynas ieškantiems informacijos apie tarpukariu gyvenusius kauniečius. Paroda veiks iki 2022 m. rugsėjo 20 d.

Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filiale pristatoma stacionari dokumentų paroda „Dzūkijos kultūrinio gyvenimo atspindžiai“. Parodos lankytojai kviečiami susipažinti su dokumentais, pasakojančiais Dzūkijos kultūrinio gyvenimo istoriją.

Šiaulių regioninis valstybės archyvas pristato parodą „Žvilgsnis į Šiaulių regioninį valstybės archyvą“, o archyvo Panevėžio filialas kviečia į parodą „Iš Panevėžio švietimo istorijos“. Parodoje eksponuojami dokumentai, atspindintys Panevėžio švietimo raidą sovietmečiu. Vokiečių kariuomenei pasitraukus iš Panevėžio, 1944 m. liepos 21 d. į miestą įžengusi sovietų kariuomenė daugelio mokyklų patalpas pavertė karo ligoninėmis, todėl naujų mokslo metų pradžia švietimo darbuotojams tapo nemenku iššūkiu. Stigo visko: patalpų, mokymo ir rašymo priemonių, baldų, mokiniams – avalynės ir šiltų drabužių. Tais metais mokyklos darbą pradėjo spalio 2 d. Nepaisant to, Panevėžyje veikė 10 pradinių mokyklų, 2 gimnazijos, Mergaičių bei Rusų progimnazijos, kūrėsi naujos mokyklos.

 
Informaciją atnaujino: Agnė Vilkišienė,
Informacija atnaujinta: 2022-07-13 13:06