Lietuvos valstybės istorijos archyve (Mindaugo g. 8, Ekspozicijų ir edukacijos salė) 2017 m. lapkričio 10 d. 14.30 val. atidaroma paroda „BAZILIJONAI LIETUVOJE“, skirta 400-ioms Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įsikūrimo Lietuvoje metinėms paminėti.

Bazilijonai (lotynų k. Ordo Sancti Basilii Magni) - tai graikų (Rytų) apeigų katalikų vienuolių ordinas, kuris laikosi Romos imperijos krikščionių vyskupo Šv. Bazilijaus Didžiojo sudarytos Regulos. Ordino herbe yra pavaizduotas Degantis Krūmas, simbolizuojantis dieviškosios ir žmogiškosios prigimties jungtį.

Bazilijonų įsikūrimą Lietuvoje sąlygojo 1596 m. spalio 9 d. Lietuvos Brastos bažnytiniame susirinkime (sinode) priimtas nutarimas dėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) stačiatikių susijungimo (unijos) su Romos katalikų bažnyčia. Šia sutartimi ATR stačiatikių vyskupai pripažino popiežiaus valdžią ir svarbiausias katalikų tikėjimo dogmas ir apeigas. Atsirado nauja krikščioniška konfesija - unitai, kuriuos vėliau imta vadinti graikų apeigų katalikais. Bazilijonai, pradžioje išpažinę stačiatikybę, priėmė Brastos bažnytinę uniją ir tapo vieninteliu graikų unitų vienuolių ordinu.

Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino įsikūrimo Lietuvoje pradžia laikomi 1617 metai. Unitų dvasininkų Juozapo Veljamino Rutskio ir Juozapato Kuncevičiaus iniciatyva Naugarduke buvo sušaukta bazilijonų vienuolynų kapitula. Joje dalyvavo penkių vienuolynų - Vilniaus, Byteno, Žirovicų, Minsko ir Naugarduko atstovai, kurie sutarė laikytis vienodų įstatų. Kapitula įkūrė Švč. Trejybės kongregaciją su centru Vilniuje. Kongregacijos statutą 1631 m. patvirtino popiežius Urbonas VIII savo breve „Exponi Nobis“. Organizacine struktūra bazilijonų ordinas buvo panašus į jėzuitų ordiną. Jam vadovavo protoarchimandritas (generolas), kas ketveri metai buvo šaukiamos Generalinės kapitulos, turėjusios teisę rengti bažnytinius įstatymus ir taisykles.

Vilniuje bazilijonai įsikūrė iš stačiatikių perimtuose Švč. Trejybės cerkvėje ir vienuolyne. Čia pradėjo veikti vyrų ir moterų vienuolynai, pirmoji unitų dvasinė seminarija, spaustuvė. Lietuvoje bazilijonai buvo įsikūrę ir Padubisyje (Bazilionuose), Kruonyje, Kėdainiuose. Didelį dėmesį jie skyrė jaunimo švietimui ir auklėjimui, krikščioniškų vertybių skiepijimui. Prie vienuolynų veikė mokyklos, našlaičių ir senelių prieglaudos.

Bazilijonų ordinas paliko gilų pėdsaką ATR istorijoje. Vieną iš ordino įkūrėjų Juozapatą Kuncevičių 1867 m. popiežius Pijus IX paskelbė Šventuoju. Jis tapo pirmuoju graikų katalikų šventuoju bei pirmuoju popiežiaus kanonizuotu ukrainiečiu. Bazilijonų ordino veikla taip pat kėlė ukrainiečių ir baltarusių tautinę savimonę, padėjo išsaugoti jų kalbą ir kultūrą.

Lietuvos valstybės istorijos archyvo fonduose saugoma arti 3000 bylų, susijusių su graikų katalikų bažnyčios bei bazilijonų ordino veikla ir istorija. Parodoje bus eksponuojami ir plačiajai visuomenei pirmą kartą pristatomi unikalūs XVI–XX amžių dokumentai iš įvairių archyvo fondų. Tai - karalių ir LDK didžiųjų kunigaikščių privilegijos ir raštai, įvairių asmenų fundacijos, nuosavybės dokumentai, teismų bylos, vienuolynų ir cerkvių vizitacijų aktai, pajamų ir išlaidų, apskaitos, metrikų knygos, mokesčių kvitai, vienuolių mokytojų ir mokinių sąrašai, brolijos nuostatai, vienuolių elgesio taisyklės, vienuolynų planai ir nuotraukos ir kt.

Parodos partneriai - Ukrainos ambasada Lietuvos Respublikoje, Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia ir Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynas. Parodos rengimą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Parodos kuratorė - LVIA Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė ([email protected], tel.(8 5) 213 7484).

Nuoširdžiai kviečiame Jus dalyvauti ir kituose Šv. Juozapato Bazilijonų ordino jubiliejiniuose renginiuose, skirtuose 400-osioms metinėms paminėti.

Renginiai vyks 2017 m. lapkričio 10-12 d. Vilniuje.

Kvietimas ir renginių programa:

-          Lietuvių kalba;

-          Ukrainiečių kalba.