1388 m. Ldk Vytautui suteikus pirmąją privilegiją Brastos (Bresto) žydams, jie jau gyveno Brastoje, Gardine ir Trakuose. Kelios žydų migracijos Europoje bangos didino jų skaičių Lietuvoje. Be seniausių Trakų ir Vilniaus bendruomenių, ėmė formuotis žydų bendruomenės ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose. LDK žydai buvo laisvi žmonės, pavaldūs Didžiajam Kunigaikščiui. Žydai Lietuvoje turėjo ne tik bendruomeninę, bet ir asmeninę žemės nuosavybę. Tiesa, 1495 m. žydai buvo išvaryti iš Lietuvos, bet po 8 metų jiems leista grįžti. LDK gyvavimo laikmečiu žydų statusas visuomenėje buvo aukštas. Jų teises ir laisves garantavo Lietuvos valdovų vėlesnės privilegijos (pvz. 1503 m. Aleksandro ir 1507 m. Žygimanto Senojo), Lietuvos Statutai. Tai ir rodoma tolerancija žydų religijai, skatino žydų atvykimą į Lietuvą. XVIII a. antroje pusėje kai kuriuose miesteliuose žydai skaičiumi pralenkė kitų (krikščionių) gyventojų dalį. Ši tendencija išsilaikė iki pat XIX a. pabaigos, kuomet nemažai žydų ėmė emigruoti iš Lietuvos į kitus Europos kraštus ir ypač JAV.

       LDK egzistuojančią žydų bendruomenę rodė sinagoga ir kapinės. Žydų savivaldą reprezentavo priekahalis ir kahalas. Kahalai išlaikė ir jų švietimo įstaigas – chederius ir ješyvas, religines ir labdaros brolijas. Aukštesnė žydų savivaldos pakopa buvo kahalus jungiantis centras – apygardinė bendruomenė. Ji deleguodavo atstovus į Lietuvos Vaadą.

       Žydai buvo ryškus silpnų Lietuvos miestų urbanizacijos veiksnys. Itin svarbus buvo žydų vaidmuo prekyboje, palūkininkavime ir, aišku, amatuose. Nemažai jų buvo žemių arendatoriais, dvarininkai jiems išnuomodavo karčemas. Kita vertus, dažnas žydų bendruomenės palydovas buvo jos finansinis nemokumas.

       Lietuvoje (faktiškai Abiejų Tautų Respublikoje), ypač XVIII a. antroje pusėje, būta bandymų valstybės mastu spręsti aktualias žydų asimiliacijos spartinimo ir integracijos problemas. Tačiau valstybės padalijimai šito realizuoti neleido. Tad susiformavusi žydų kultūrinio ir religinio uždarumo Lietuvoje problema iki XVIII a. pabaigos liko neišspręsta. Naujas krašto šeimininkas Rusija taip pat susidūrė su žydų buvimo problema. Rusijos valdžia 1804 m. gruodžio 9 d. ir 1835 m. balandžio 13 d. patvirtino Nuostatus dėl žydų. Nuostatai reguliavo beveik visus žydų gyvenimo aspektus, nubrėžė sėslumo ribą Lietuvos žydams. Vienok, dėtų pastangų nepakako, jos lauktų rezultatų nedavė. Tad „žydų klausimas“ Lietuvoje Rusijos valdantiesiems visada buvo opi problema.

       Emigracija, I bei II pasaulinių karų tragedijos ir ypač holokaustas iš pagrindų pakeitė Lietuvos žydų situaciją. Išnyko ne tik daugelis jų kultūros paminklų (pvz. Vilniaus Didžioji sinagoga), kapinių, bet ir pačių žydų Lietuvoje liko labai nedaug. Dabar Lietuvoje jų priskaičiuojama tik apie 3 tūkstančius.

        Ši dokumentų paroda tik nedidelė duoklė buvusiai kažkada gausiai Lietuvos gyventojų daliai, jos gyvavimo čia ir nuveiktų darbų atminimui.

         Lietuvos valstybės istorijos archyve gausu dokumentų, nušviečiančių žydų gyvenimą Lietuvoje iki 1918 m. Žydų bendruomenių metrikų įrašai apima 1837 – 1940 m. periodą. Istorijos šaltinių apie žydus galima aptikti daugumoje archyvo fondų. Eksponuojami dokumentai atspindi tik kai kurias Lietuvos žydų istorijos, jų gyvenimo sritis: demografiją, genealogiją, kulto ir kitų pastatų architektūrą, Rusijos valdžios politiką žydų atžvilgiu XIX a.; mokslą, švietimą, knygų ir periodinės spaudos leidybą ir kai kurių įžymių Lietuvos žydų gyvenimo faktus. Rodomi tų sričių tik atskiri fragmentai. Kiekviena šių sričių yra verta atskiros parodos.

       Parodoje pateikiami 65 objektai (94 vaizdai). Seniausias yra 1682 m. dokumentas, susijęs su Biržų miesto žydais. Vėlyviausias – 1931 m. Danieliaus Dolskio mirties metrikų įrašas. Čia pristatomi kai kurių Lietuvos vietovių (Biržų, Rietavo, Luokės) XVII – XVIII a. inventoriai, kuriuose, be kitų gyventojų, užfiksuoti ir čia gyvenę žydai.

       Parodoje pristatyti tokių dokumentų fragmentai kaip Panevėžio ir Vilniaus miestų žydų 1765 m. surašymo šaltiniai, 1796, 1816, 1858 metų Alytaus, Varnių, Naujosios Žagarės miestelių žydų reviziniai sąrašai, 1897 m. Jurbarko miesto gyventojų surašymas bei 1904 m. Valkininkų miesto žydų šeimų surašymas. Parodoje demonstruojami kai kurie išduoti žydams Rusijos ir Vokietijos imperijų pasai, bei 1916 m. sudarytos kortelės Vokietijos imperijos pasams gauti.      Rusijos imperijos valdžios politika žydų atžvilgiu reprezentuoja 1835 m. Nuostatai dėl žydų (rodomi tik fragmentai). Nemažai dokumentų byloja apie žydų kulto ir kitų pastatų architektūrą (sinagogos Šiaulėnuose, Vilniuje ir žydų maldos namai Giedraičiuose bei Vilniaus miesto Šnipiškių priemiestyje). Jų tarpe pristatomi Vilniaus Didžiosios sinagogos (1893) bei choralinės sinagogos „Taharot Hakodeš“ (1901 – 1902) Vilniuje brėžiniai. Pateikta medžiaga apie žydų ligoninės (1865), M. Strašūno bibliotekos (1896, 1915), Deboros Rom (1882) pastatus Vilniuje bei A.I. Lipšico viešbučio (1909) ir F. Švarcbordo namų (1910) Druskininkuose architektūrą.

       Atrinkta ir rodoma dalis dokumentų, iliustruojančių Romų dinastijos spaustuvės Vilniuje veiklą XIX a. antroje pusėje. Apie žydų švietimo reikalus informuoja archyvo dokumentai, susiję su Vilniaus rabinų mokykla (1853, 1859, 1861, 1863), Vilniaus žydų mokytojų institutu (1876), žydų mokyklomis Panevėžyje ir Krekenavoje (1911).

       Įžymiuosius Lietuvos žydus parodoje reprezentuoja Elijahu, Šliomo Zalmano sūnus (Vilniaus Gaonas), Berekas Joselevičius, Samuilas Finas, Markas Antokolskis, Josifas Heifecas, Agnija Volov (žinoma kaip Agnija Barto), Romanas Kacevas (Romain Gary) ir Danielius Dolskis.

       Parodai atrinkti dokumentai iš fondų: „Tiškevičiai“ (F. 716), „Oginskiai“ (F. 1177), „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karaliaus dvarų valdyba“ (F. 110), „Lietuvos Didžiosios Kunigaiktystės iždo komisija“ (F. 11), „Vilniaus generalgubernatoriaus kanceliarija“ (F. 378), „Vilniaus gubernijos iždo rūmai“ (F. 515), „Kauno gubernijos iždo rūmai“ (F. 1262), „1897 m. visuotinio gyventojų surašymo Vilniaus ir Kauno gubernijų komisijos“ (F. 768), „Lietuvos karinės valdybos viršininkas (F. 641), „Vilniaus mokslo bičiulių draugija“ (F. 1135), „Vilniaus gubernijos valdybos statybos skyrius“ (F. 382), „Vilniaus miesto žydų kahalas“ (F. 620), „Vilniaus rabinų mokykla“ (F. 577), „Vilniaus žydų mokytojų institutas“ (F. 570), „Vilniaus švietimo apygardos valdyba“ (F. 567), „Vilniaus cenzūros komitetas“ (F. 1240), „Vilniaus žemės bankas“ (F. 544), „Vilniaus gubernijos žydų bendruomenės“ (F. 728), „Kauno gubernijos žydų bendruomenės“ (F. 1226) ir „Žydų bendruomenės“ (F. 1817).

Biržų kunigaikštystės inventorius. Fragmentai.

1682 m. Lenkų k.

LVIA, F. 716, ap. 3, b. 36, l. 11

Dalį nurodytų Biržų miesto gyventojų sudarė žydai (manytina, „šeimų galvos“) ir „žydai karaimai“. Tarp kitų žydų, nurodytas rabinas Juda Aronovičius.

LVIA, F. 716, ap. 3, b. 36, l. 12

LVIA, F. 716, ap. 3, b. 36, l. 12v, 13

Rietavo tijūnijos inventorius. Fragmentai.

1737 m. Lenkų k.

LVIA, F. 1177, ap. 1, b. 747, l. 4

Dalį nurodytų Rietavo miesto gyventojų sudarė žydai (manytina, „šeimų galvos“).

LVIA, F. 1177, ap. 1, b. 747, l. 4v

LVIA, F. 1177, ap. 1, b. 747, l. 5v

Luokės dvaro žemių revizinis inventorius. Fragmentai.

1764 m. Lenkų k.

LVIA, F. 110, ap. 1, b. 716, l. 77

Dalį nurodytų Luokės miesto gyventojų sudarė žydai (manytina, „šeimų galvos“).

LVIA, F. 110, ap. 1, b. 716, l. 77v

Panevėžio miesto žydų vardinis sąrašas. Fragmentai.

1765 m. Lenkų k.

LVIA, F. 11, ap. 1, b. 1024 (SA 3736), l. 48

Panevėžio miesto žydų vardinis sąrašas. Fragmentai.

1765 m. Lenkų k.

LVIA, F. 11, ap. 1, b. 1024 (SA 3736), l. 48v, 49

Alytaus žydų priekahalio narių revizinis sąrašas. Fragmentai.

1796 m. Lenkų k.

LVIA, F. 515, ap. 15, b. 62, l. 15

Tarp kitų žydų, nurodytas rabinas Dovydas Gieršonovičius.

LVIA, F. 515, ap. 15, b. 62, l. 16v

Nuostatai dėl žydų. Fragmentai.

Sankt Peterburgas, 1835 m. balandžio 13 d. Rusų k. Spaudinys.

LVIA, F. 378, BS, 1835 m., b. 1684, l. 3

1804 m. gruodžio 9 d. ir 1835 m. balandžio 13 d. Nuostatai dėl žydų

reguliavo beveik visus žydų gyvenimo aspektus, buvo galutinai suformuota žydų sėslumo zona. Baltijos regiono gubernijose galėjo gyventi tik čia gimę žydai. Kiekvienas žydas buvo įpareigotas turėti arba priimti žinomą savo paveldimą pavardę arba pravardę bei duotą vardą ir juos išsaugoti visam laikui.

LVIA, F. 378, BS, 1835 m., b. 1684, l. 4v , 5

Varnių žydų kahalo narių revizinis sąrašas. Fragmentai.

1816 m. Rusų k.

LVIA, F. 515, ap. 25, b. 405, l. 7v , 8,

LVIA, F. 515, ap. 25, b. 405, l. 9v , 10

Naujosios Žagarės žydų bendruomenės narių revizinis sąrašas. Fragmentai.

1858 m. Rusų k.

LVIA, F. 1262, ap. 1, b. 99, l. 550v , 551

Mandelštamų šeimoje (Nr. 11) nurodyti Benjaminas Mandelštamas, Zundelio sūnus ir jo žmona Mera bei jų sūnus Leibas.

Benjaminas Mandelštamas ir jo žmona Mera yra XX a. žymaus rusų poeto Osipo Mandelštamo (1891 – 1938) seneliai.

LVIA, F. 1262, ap. 1, b. 99, l. 551v , 552

Rusijos imperijos užsienio pasas, išduotas Vilniaus karinio gubernatoriaus Raseinių 2 gildijos pirklio sūnui Izaokui Segaliui, vykstančiam prekybos reikalais su šeima į Prūsiją, Austriją, Vokietiją, Prancūziją ir Angliją.

Vilnius, 1860 m. rugsėjo 14 d. Rusų k.

LVIA, F. 378, BS, 1859 m., b. 1088, l. 146

Pirmojo Rusijos imperijos visuotinio gyventojų surašymo lapas. Fragmentai.

1897 m. Rusų k.

LVIA, F. 768, ap. 1, b. 88, l. 43

Jurbarko mieste, šalia kitų gyventojų, surašyta felčerio Rubino Rozenbergo šeima.

LVIA, F. 768, ap. 1, b. 88, l. 43v , 44

Valkininkų miesto žydų bendruomenės šeimų sąrašas. Fragmentai.

1904 m. Rusų k.

LVIA, F. 515, ap. 25, b. 144b, l. 15v , 16

Rusijos imperijos pasas, išduotas Baisogalos miestiečių valdybos Baisogalos miestietei Frumai Elkai Atlas.

(Baisogala), 1907 m. sausio 26 d. Rusų k.

LVIA, F. 641, ap. 2, b. 10, l. 217

LVIA, F. 641, ap. 2, b. 10, l. 217v-218

LVIA, F. 641, ap. 2, b. 10, l. 218v-219

(Frumos) Elkos Atlas kortelė Vokietijos reicho pasui gauti.

Vilnius, 1916 m. balandžio 17 d. Vokiečių k.

LVIA, F. 641, ap. 2, b. 10, l. 216

Abramo Nadelio kortelė Vokietijos reicho pasui gauti.

Vilnius, 1916 m. balandžio 3 d. Vokiečių k.

LVIA, F. 641, ap. 2, b. 334, l. 298 , 298v

Rusijos imperijos užsienio pasas, išduotas Vilniaus vice – gubernatoriaus Vilniaus miestiečiui Šimeliui Natinui. Fragmentai.

Vilnius, 1913 m. liepos 2 d. Rusų, vokiečių, prancūzų k.

LVIA, F. 641, ap. 2, b. 334, l. 15 – 24

Simono (Šimelio) Natino kortelė Vokietijos reicho pasui gauti.

Vilnius, 1916 m. gegužės 30 d. Vokiečių k.

LVIA, F. 641, ap. 2, b. 334, l. 14

Chaimo Nesanelevičiaus kortelė Vokietijos reicho pasui gauti.

Vilnius, 1916 m. vasario 8 d. Vokiečių k.

LVIA, F. 641, ap. 2, b. 334, l. 65 , 65v

Vokiečių reicho pasas, išduotas Vilniaus gyventojui (?) Nemzeriui.

Vilnius, 1916 m. vasario 14 d. Vokiečių, jidiš k.

LVIA, F. 641, ap. 2, b. 334, l. 71v-68

LVIA, F. 641, ap. 2, b. 334, l. 69v-71

Vokiečių reicho pasas, išduotas Vilniaus gyventojui Giršui Nieviaskiui.

Vilnius, 1916 m. gegužės 3 d. Vokiečių, jidiš k.

LVIA, F. 641, ap. 2, b. 334, l. 342 – 345v

LVIA, F. 641, ap. 2, b. 334, l. 342v – 343

LVIA, F. 641, ap. 2, b. 334, l. 343v – 345

Sinagoga Šiaulėnuose.

(b.d., XIXa.?)

LVIA, F. 1135, ap. 3, b. 661, l. 1

Žydų mūrinių maldos namų buvusiame Vilniaus miesto Šnipiškių priemiestyje Ukmergės gatvėje (dabar Šnipiškių gatvė Vilniuje) statybos projektas.

Architektas A. Polozov.

(Vilnius), 1886 m. Rusų k.

LVIA, F. 382, ap. 1, b. 1249, l. 10

Žydų maldos namai buvo pastatyti 1887 m. rudenį. Vėliau taisyti nustatyti trūkumai (krosnys ir kt.)

Žydų maldos namų Giedraičių miestelyje Vilniaus apskrityje perstatymo projektas.

1896 m. Rusų k.

LVIA, F. 382, ap. 1, b. 1792, l. 34

Šių maldos namų statybos darbai baigti 1903 m.

Vilniaus Didžiosios sinagogos Žydų gatvėje dalinio perstatymo planas.

Fragmentai.

(Vilnius), 1893 m. Rusų k.

LVIA, F. 382, ap. 1, b. 1513, l. 3 (1d)

Pagal inžinieriaus Leonido Vinerio 1893 m. parengtą projektą, šios sinagogos rekonstrukcijos pagrindiniai darbai baigti 1897 m.

Per II pasaulinį karą Didžioji sinagoga stipriai apgriauta : išliko tik

sienos ir kai kurie interjero elementai. Sovietų valdžia jos neatstatė ir

galutinai nugriovė 1955 – 1957 m.

LVIA, F. 382, ap. 1, b. 1513, l. 3 (2d)

Mūrinės choralinės sinagogos „Taharot Hakodeš“ ir gyvenamojo fligelio Pylimo gatvėje Vilniuje šoninio fasado pirminis projektas.

(Vilnius), 1901 m. Rusų k.

LVIA, F. 382, ap. 1, b. 2096, l. 16

Mūrinės choralinės sinagogos „Taharot Hakodeš“ Pylimo gatvėje Vilniuje priekinio fasado pirminis projektas.

(Vilnius), 1901 m. Rusų k.

LVIA, F. 382, ap. 1, b. 2096, l. 16b

Mūrinės choralinės sinagogos „Taharot Hakodeš“ Pylimo gatvėje Vilniuje (dabar Pylimo gatvė 39) pakoreguotas statybos projektas.

(Vilnius), 1902 m. Rusų k.

Projektavo Dovydas Rozenhauzas.

LVIA, F. 382, ap. 1, b. 2096, l. 24 (1d)

Sinagogos statybos darbai pradėti 1902 m. Ši mauriško stiliaus sinagoga buvo atidaryta 1903 m. Ji yra vienintelė iš 105 – 110 Vilniaus sinagogų ir judėjų maldos namų, kuri išliko ir veikia Vilniuje.

LVIA, F. 382, ap. 1, b. 2096, l. 24 (2d)

Vilniaus Didžiosios Sinagogos Žydų gatvėje frontonas.

(b.d., 1915 m.?)

Fotografas Janas Bulhakas.

LVIA, F. 1135, ap. 3, b. 328a, l. 2

Vilniaus Didžioji sinagoga ir jos priestatas (M. Strašūno biblioteka) Žydų gatvėje.

(b.d., 1915 m.?)

Fotografas Janas Bulhakas.

LVIA, F. 1135, ap. 3, b. 328a, l. 3

Erelio skulptūra, buvusi Vilniuje Šnipiškių sinagogos viduje.

(iki 1915 m.)

Fotografas nežinomas.

LVIA, F. 1135, ap. 3, b. 328a, l. 1

Istorijos šaltinio duomenimis, Pirmojo pasaulinio karo metu skulptūra išvežta į Vokietiją.

Talmudo dalys (Masekhet Ketubot, Bava Metzia, Bava Batra ir kt.). Fragmentai.

(XVIII a. pab. – XIX a. pr.?). Aramėjų, hebrajų k. Spaudinys.

LVIA, F. 620, ap. 1, b. 1, l. 61

LVIA, F. 620, ap. 1, b. 1, l.131

Žinios apie žydiškus kūrinius, išspausdintus 1847 m. liepos mėnesį Rubino Romo, Maneso sūnaus spaustuvėje Vilniuje.

(Vilnius), 1847 m. Rusų k.

LVIA, F. 378, BS, 1847 m., b. 483, l.14

Užsienio pasas, išduotas Vilniaus karinio gubernatoriaus Vilniaus spaustuvininkui Dovydui Romui, Rubino sūnui, vykstančiam į Vokietiją.

Vilnius, 1858 m. sausio 3 d. Rusų k.

LVIA, F. 378, BS, 1858 m., b. 1169, l. 6

Mūrinio namo Vilniuje (dabar Šiaulių gatvė 1) pritaikymo Deboros Rom spaustuvei ir garu varomai įrangai projektas.

(Vilnius), 1882 m. Rusų k.

LVIA, F. 382, ap. 1, b. 1175, l. 6

Knygų hebrajų ir jidiš kalba spausdinimas Lietuvoje tampriai susijęs su leidėjų Romų dinastija. Romų spaustuvė Vilniuje veikė 1799 – 1940 m. Dinastijos pradininkas yra Baruchas Romas (1750 – 1803). Po jo mirties knygų spausdinimo reikalus perėmė jo sūnus Manesas (1768/69 – 1841), po jo – pastarojo sūnus Rubinas (1800 – 1858), vėliau jo vaikai Dovydas (1821/22 – 1860), Manesas (1841 – 1910) bei Dovydo žmona Debora Harkavi – Rom (mirė 1903 m.). Nuo 1910 m., kai keitėsi spaustuvės savininkai, iki 1940 m. spaustuvė išlaikė Romų vardą ir buvo žinoma

pavadinimu „Našlė ir broliai Rom“. 1830 m. spaustuvė išleido Bibliją. Nuo 1835 m. buvo pradėtas leisti Talmudas. 1880 – 1886 m. spaustuvė išleido ją išgarsinusį „Babilono Talmudą“ su daugeliu komentarų.

1940 m. sovietų valdžia spaustuvę nacionalizavo.

Samuilo Fino raštas Vilniaus kariniam gubernatoriui savaitinio žurnalo hebrajų kalba „Ha – Karmel“ („Gakarmil“) leidybos Vilniuje klausimu.

Vilnius, 1857 m. spalio 16 d. Rusų k.

LVIA, F. 378, BS, 1856 m., b. 343, l. 6

LVIA, F. 378, BS, 1856 m., b. 343, l. 6v – 7

LVIA, F. 378, BS, 1856 m., b. 343, l. 7v

Vilniaus švietimo apygardos globėjo E. Vrangelio raštas Vilniaus cenzūros komitetui, informuojantis apie gautą imperatoriaus sutikimą dėl Samuilo Fino savaitinio žurnalo „Gakarmel (Karmel)“ leidybos.

Vilnius, 1860 m. kovo 2 d. Rusų k.

LVIA, F. 1240, ap. 1, b. 157, l. 1

Samuilo Fino redaguojamas savaitinis žurnalas „Ha – Karmel“ Vilniuje buvo leidžiamas 1860 – 1880 m.

LVIA, F. 1240, ap. 1, b. 157, l. 1v

Įrašas Vilniaus miesto žydų bendruomenės mirties metrikų knygoje apie garbės piliečio Samuilo Fino mirtį 1890 m. gruodžio 9 d. (sen. st.) Vilniuje.

Rusų, hebrajų k.

LVIA, F. 728, ap. 3, b. 1545, l. 227v , 228, eil. Nr. 591

Samuilas (Šmuelis) Finas (~ 1818 – 1890) – leksikografas, mokslininkas, pirmosios Vilniaus žydų istorijos autorius. 1841 – 1844 m. S. Finas kartu su L. Gurevičiumi išleido pirmąjį Rusijos imperijoje periodinį leidinį hebrajų kalba „Pirchei Cafon“ („Šiaurės gėlės“). S. Finas dėstė Vilniaus rabinų mokykloje. 1860 – 1880 m. Vilniuje hebrajų kalba ėjo S. Fino redaguojamas savaitinis žurnalas „Ha – Karmel“. Jis rengė du žodynus „Kenesset Israel“ ir „Ha – ozar“. Ir vieno, ir kito žodynų išėjo tik pirmas tomas. Vertė daug žydų literatūros iš vokiečių kalbos.

Vilniuje yra S. Fino gatvė.

Vilniaus rabinų mokyklos baigimo atestatas, išduotas Varnių bendruomenės miestiečiui Jocheliui Javno.

Vilnius, 1853 m. spalio 24 d. Rusų k.

LVIA, F. 577, ap. 1, b. 31, l. 16

J. Javno Vilniaus rabinų mokyklos pedagoginiame skyriuje mokėsi 1852 – 1853 m. Jam suteiktas valstybinių žydų mokyklų 2- os kategorijos mokytojo vardas.

Vilniaus rabinų mokyklos baigimo atestatas, išduotas Vilniaus miestiečiui Ošeriui Voliui.

Vilnius, 1859 m. rugsėjo 15 d. Rusų, hebrajų k.

LVIA, F. 577, ap. 1, b. 31, l. 46

O. Volis Vilniaus rabinų mokykloje mokėsi 1850 – 1859 m. Jam suteiktas rabino vardas.

Vilniaus rabinų mokykla įkurta 1847 m. Rengė rabinus ir mokytojus valdiškoms žydų mokykloms. Ji tapo vienu iš Haskalos (švietimo) idėjų sklaidos centru Lietuvoje. Reorganizavus šią mokyklą, 1873 m. buvo atidarytas Vilniaus žydų mokytojų institutas.

Vilniaus rabinų mokyklos antspaudas.

1861 m. Rusų k.

LVIA, F. 577, ap. 1, b. 31, l. 43

Vilniaus rabinų mokyklos antspaudas.

1863 m. Rusų k.

LVIA, F. 577, ap. 1, b. 31, l. 42

Kauno visuomeninio rabino antspaudas.

1868 m. Rusų k.

LVIA, F. 577, ap. 1, b. 31, l. 13

Skuodo rabino antspaudas.

1868 m. Rusų k.

LVIA, F. 577, ap. 1, b. 31, l. 74

Vilniaus žydų mokytojų instituto 3 klasės 1875/1876 m. moksleivių pažangumo žiniaraštis.

Vilnius, 1876 m. Rusų k.

LVIA, F. 570, ap. 1, b. 32, l. 22

Institutas įsteigtas 1873 m., perorganizavus Vilniaus rabinų mokyklą. Rengė mokytojus pradinėms žydų mokykloms. Uždarytas 1915 m.

LVIA, F. 570, ap. 1, b. 32, l. 22v-23

LVIA, F. 570, ap. 1, b. 32, l. 23v-24

Panevėžio miesto pradinės dvimetės žydų mokyklos mokinių vardinis sąrašas. Fragmentai.

(Panevėžys), 1911 m. sausio 18 d. Rusų k.

LVIA, F. 567, ap. 8, b. 611, l. 5

LVIA, F. 567, ap. 8, b. 611, l. 11

Krekenavos miestelio visuomeninės žydų mokyklos mokinių vardinis sąrašas. Fragmentai.

(Krekenava), 1911 m. sausio 18 d. Rusų k.

LVIA, F. 567, ap. 8, b. 611, l. 21

LVIA, F. 567, ap. 8, b. 611, l. 24

Žydų ligoninės Pylimo gatvėje ( 38) Vilniuje perstatymo projektas.

Architektas Ivanas Levickis.

(Vilnius), 1865 m., Rusų k.

LVIA, F. 382, ap, 1, b. 678, l. 5a

Priestato, skirto bibliotekai, prie Vilniaus Didžiosios sinagogos Žydų gatvėje fasado piešinys.

(Vilnius), 1896 m. Rusų k.

Autorius N. Korojedovas.

LVIA, F. 382, ap. 1, b. 1712, l. 21

Priestato, skirto bibliotekai, prie Vilniaus Didžiosios sinagogos Žydų gatvėje brėžinys iš natūros. Fragmentas.

(Vilnius), 1903 m. Rusų k.

LVIA, F. 382, ap. 1, b. 1712, l. 37

Priestate buvo įkurta geriausiai Europoje ir visame pasaulyje žinoma Vilniaus žydų biblioteka. Vilniaus pirklys, bibliofilas ir mecenatas Matysas Strašūnas (apie 1817 – 1885), testamentu perdavęs savo asmeninę retų ir svarbių žydų knygų kolekciją Vilniaus žydų bendruomenei, skyrė ją viešosios žydų bibliotekos įkūrimui. Biblioteka pradėjo veikti 1892 m. Didžiojoje sinagogoje. 1896 m. N. Korojedovas suprojektavo bibliotekos pastatą, t.y. priestatą prie Vilniaus Didžiosios sinagogos. Biblioteka iškilmingai atidaryta 1902 m. Ji gavo M. Strašūno vardą.

Per II pasaulinį karą biblioteka stipriai apgriauta. Sovietų valdžia šio pastato neatstatė ir galutinai jį nugriovė.

Dviejų medinių pastatų Sodų gatvėje Druskininkuose, priklaususių dantistui Faiveliui Švarcbordui, planai ir vietovės planas.

1910 m. Rusų k.

LVIA, F. 544, ap. 1, b. 17906, l.1

Vyresniojo agento prie Vilniaus žemės banko valdybos V. Makarovo pranešimas Vilniaus žemės banko valdybai apie atliktą Faiveliui Švarcbordui priklausančio nekilnojamojo turto Sodų gatvėje Druskininkuose apžiūrą.

Vilnius, 1914 m. gruodžio 30 d. Rusų k.

LVIA, F. 544, ap. 1, b. 17906, l. 10

Apžiūros metu nustatyta, kad 1914 m. rugsėjo 13 – 16 d., vokiečių kariškiams apšaudant Druskininkų miestą, F. Švarcbordui priklausę pastatai sudegė.

Mūrinio viešbučio ir medinio jo priestato, priklaususių Abramui Ickui Lipšicui Druskininkų mieste, brėžinys. Fragmentai.

Gardinas, 1909 m. Rusų k.

Braižė M. Liubič.

LVIA, F. 544, ap. 1, b. 20968, l. 1

1914 m., vokiečių kariškiams apšaudant Druskininkų miestą, šie pastatai nukentėjo nežymiai.

Pašto atvirukas su A.I. Lipšico pensionato – viešbučio „Central“ Druskininkų mieste vaizdu.

Apie 1913 m.

LVIA, F. 544, ap. 1, b. 20968, l. 14

Abramo Icko Lipšico viešbučio Druskininkų mieste draudimo nuo gaisro polisas.

Balstogė, 1912 m. balandžio 5 d. Rusų k.

LVIA, F. 544, ap. 1, b. 20969, l. 9

Polise vietoj Druskininkų per klaidą nurodytas Gardinas.

Berekas Joselevičius (Berekas, Joselio sūnus).

Litogr. Ch. Laskowa.

Vilnius,( b. d.).

LVIA, F. 1135, ap. 13, b. 159, l. 1

Berekas Joselevičius gimė 1764 m. (kitais duomenimis, 1760 m.) Kretingoje.

1794 m. sukilimo metu sukūrė žydų lengvosios kavalerijos pulką. Kovojo su Rusijos kariuomene prie Varšuvos. Vėliau Jano Dombrovskio lenkų legionų sudėtyje kovojo Napoleono armijos mūšiuose prie Austerlico, Frydlando. Pulkininkas Berekas Joselevičius žuvo 1809 m. mūšyje su austrais prie Kocko (Lenkija). Buvo apdovanotas aukščiausiais Lenkijos „Virtuti Militari“ ir Prancūzijos „Garbės legiono“ ordinais.

Rietavo žydų bendruomenės malda. Joje šlovinami kunigaikštienė Olga bei kunigaikščiai Bogdanas ir Mykolas Oginskiai.

(Rietavas), 1871 m. Vokiečių, hebrajų k

LVIA, F. 1177, ap. 1, b. 122, l. 1v , 2

Vilniaus žydų kahalo narių vardinis sąrašas.

Fragmentas.

1765 m., Lenkų k.

LVIA, F. 11, ap. 1, b. 1014, (SA 3726), l. 7v

Kahalui priklausančiame name Vokiečių gatvėje Nr. 38 nurodyta Elijaho, Zalmano sūnaus, (Vilniaus Gaono) šeima: jis, jo žmona Chana, sūnus Zalmanas, duktė Basia ir tarnaitė Nachama.

Elijahu, Šliomo Zalmano sūnus (1720 – 1797) – žinomas pasaulyje kaip Vilniaus Gaonas. Elijahu buvo didžiausias savo epochos Talmudo žinovas. Remdamasis savo tyrimais, jis suvokė, kad šimtmečiais perrašinėjant Talmudą, padaryta klaidų. Gaonas ryžosi padaryti tai, ko kiti tyrinėtojai neišdrįso - ištaisyti tekstą. Nuo to laiko Talmudą imta spausdinti su Gaono taisymais bei jo komentarais. Vilniaus Gaonas yra žinomas ir kaip nesutaikomas kovotojas su chasidizmu. Gaonas mirė 1797 m. Vilniuje. Kapinėse jam pastatytas mauzoliejus. Nuo Gaono prasideda Vilniaus, kaip stambaus religinio, o vėliau ir pasaulietinio, Rytų Europos žydų kultūros centro „Lietuvos Jeruzalė“ kilimas.

Vaizdas paimtas iš: Mejeris Šubas. Talmudinio mokslo žvaigždė. Vilnius, 1997

Naujametinis sveikinimo lapelis, vaizduojantis 100 - to rublių kreditinį bilietą su Vilniaus Gaono atvaizdu.

Vilnius, 1907 m. Jidiš, vokiečių k. Spaudinys.

LVIA, F. 378, BS, 1907 m., b. 309, l. 111

Lapelyje parašyti linkėjimai: „100 laimingų metų“.Taip pat pažymėta,kad „... Visatos valdovo pasaulinis valstybinis bankas moka už kreditinį bilietą tikromis aukso monetomis, įskaičiuojant į šią sumą turtą, džiaugsmą, didžiulę gerovę, beribį pasitenkinimą ir viso gėrio šaltinius...“ ir kt.

Įrašas Vilniaus miesto žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje apie Romano Kacevo 1914 m. gegužės 8 d. (sen. st.) gimimą Vilniuje.

Rusų, hebrajų k.

LVIA, F. 728, ap. 4, b. 241, l. 133v , 134, el. Nr. 233

Romain Gary (1914 – 1980)

Romanas Kacevas (žinomas kaip Romain Gary) – garsus visame pasaulyje prancūzų rašytojas, daugiau kaip 30 literatūros kūrinių autorius.

Iki 1923 m. (kituose šaltiniuose -1926 m.) gyveno Lietuvoje : daugiausiai Vilniuje ir tam tikrą laiką motinos Minos Ovčinskajos gimtajame Švenčionių mieste. Po to persikėlė į Varšuvą, o 1928 m.- į Prancūziją. Studijavo teisę, 1938 – 1940 m. mokėsi karo lakūnų mokykloje Salon de Provence. Prasidėjus karui, dalyvavo oro mūšiuose, apdovanotas „Garbės legiono“ ordinu. Po karo dirbo įvairiose šalyse diplomatu. 1937 m. išspausdino pirmą savo novelę „Mirusiųjų vynas“. Du kartus apdovanotas Gonkūrų premija : 1956 m. už išleistą Romaino Gary slapyvardžiu romaną „Dangaus šaknys“ ir 1975 m. už išleistą Emilio Ažaro slapyvardžiu romaną „Gyvenimas dar prieš akis“. 1980 m. rašytojas R. Gary nusižudė. 1999 m. pirmą kartą jo kūrinys- romanas „Aušros pažadas“ išverstas į lietuvių kalbą. Šiame autobiografiniame romane R.Gary aprašo savo vaikystę ir jaunystę Pohuliankos (dabar J.Basanavičiaus) gatvėje Vilniuje. 2007 m. Romain Gary pastatytas paminklas J. Basanavičiaus gatvėje Vilniuje.

Fotonuotrauka iš knygos: Myriam Anissimov. Romain Gary le cameleon. Paris, 2004.

Įrašas Vilniaus miesto žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje apie Morducho Antokolskio 1840 m. lapkričio 2 d. (sen.st.) gimimą Vilniuje.

Rusų, hebrajų k.

LVIA, F. 728, ap. 2, b. 13, l. 50v , 51, eil. Nr. 481

Markas Antokolskis (1840 – 1902)

Morduchas Antokolskis (žinomas kaip Markas Antokolskis) – įžymus rusų skulptorius. Ankstyvieji jo darbai atspindėjo žydų gyvenimą, istoriją („Žydų siuvėjas“, „Ginčas dėl Talmudo“, „Inkvizicijos puolimas prieš žydus“). Skulptorius daug metų gyveno Italijoje, Prancūzijoje. Ten sukūrė pasaulinio pripažinimo sulaukusius darbus („Spinoza“, „Mefistofelis“, „Jaroslavas Išmintingasis“ ir kt.). Jis buvo ir paminklo Jekaterinai II Vilniuje (atd. 1904 m.) autorius. Mirė 1902 m. Vokietijoje. Palaidotas Rusijoje.

Fotonuotrauka iš: //shoyher.narod.ru/Portab_fail/antokolskijmark.html

Įrašas Vilniaus miesto žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje apie Josifo Heifeco 1901 m. sausio 20 d. (sen. st.) gimimą Vilniuje.

Rusų, hebrajų k.

LVIA, F. 728, ap. 4, b. 77, l. 22v , 23, eil. Nr. 60

Josifas Heifecas (1901 – 1987)

Josifas (Jaša) Heifecas – mokėsi Vilniuje Imperatoriškoje rusų muzikos draugijos mokykloje. 1909 m.,būdamas vos aštuonerių metų, baigė šią muzikos mokyklą. 1910 m. šeima išvyko į Peterburgą. Ten J. Heifecas mokėsi konservatorijoje. 1917 m. išvyko gyventi į JAV. Su dideliu pasisekimu koncertavo visame pasaulyje. Josifas Heifecas yra vienas žymiausių XX a. pasaulio smuikininkų. Mirė 1987 m. JAV.

Fotonuotrauka iš:// www.liveinternet.ru/tags

Įrašas Kauno miesto žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje apie Agnijos Volov 1901 m. vasario 4 d. (sen. st.) gimimą Kaune.

LVIA, F. 1226, ap. 1, b. 2002, l. 15v, 16, eil. Nr. 25

Agnija Barto (1901 – 1981)

Agnija Barto (merg. pav. Volov) –garsi rusų vaikų poetė, kinoscenaristė, radijo „Majak“ vedėja, rašytoja. Kai kurie jos kūriniai („Baisus sapnas“, „Senelio anūkė“, „Po mūsų sparnu“, „Geraširdis Vova“ ir kt.) 1945 -1978 m. buvo išversti į lietuvių kalbą. Mirė 1981 m. Maskvoje.

Fotonuotrauka iš: // en.wikipedija.org/wiki/(Agnija_Barto#media/

Įrašas Kauno miesto žydų mirties metrikų knygoje apie Danieliaus Dolskio 1931 m. gruodžio 3 d. mirtį Kaune.

Lietuvių, hebrajų k.

LVIA, F. 1817, ap. 1, b. 91, l. 111v , 112, eil. Nr. 157

Danielius Dolskis (~1890 – 1931)

Danielius Dolskis (tikr.pav. Broides) gimė apie 1890 m. Tai žinomas tarpukario Lietuvos estrados dainininkas. Dainavo 1929 – 1931 m. Kaune. Savo repertuarui rinkosi pasaulyje madingus kūrinius, rašė jiems tekstus lietuvių kalba. 1929 – 1931 m. Vokietijoje ir Anglijoje įrašė 16 plokštelių su 32 kūriniais. Jo įrašytos dainos „Palangos jūroj“, „Lietuvaitė“, „Kariškas vaizdelis“ ir kt. žinomos ir šiandien. Laisvės alėjoje Kaune dainininkui pastatytas paminklas.

Fotonuotrauka iš: //lyricstranslate.com/files/dolskis.