O. Milašiaus g. 19, 10102 Vilnius, tel. (8 5) 265 2253, faks (8 5) 265 2253,
el. p. lvna@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 191520296,
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT257300010002462339

 

 Asmenų aptarnavimas

 

 

Lietuvos valstybės naujajame archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Mus rasite:

Asmenys aptarnaujami ir prašymai priimami 101 kabinete, adresu Milašiaus g. 19, Vilnius. Informacija teikiama:

tel. (8 5) 265 1225, el. p. i.dranseikiene@archyvai.lt; 

tel. (8 5) 265 2253, el. p. lvna@archyvai.lt. 

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku. 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

 

Mūsų paskyra socialiniame tinkle Facebook

 

Naujienos

Tarptautinė tarpdisciplininė konferencija „Archyvų ir šaltinių studijos: tendencijos ir iššūkiai“ Gruzijoje

2018-09-24
Konferencijos dalyviai, iš kairės: Danutė Kontrimavičienė, Gintaras Dručkus, Olena Halamay, dr. Dmitri Frolov, dr. Ramojus Kraujelis.

Konferencijos dalyviai, iš kairės: Danutė Kontrimavičienė, Gintaras Dručkus, Olena Halamay, dr. Dmitri Frolov, dr. Ramojus Kraujelis.

Rugsėjo 20-22 dienomis rengtą konferenciją atidarė Gruzijos nacionalinio archyvo generalinė direktorė Teona Iashvili įžanginėje kalboje pabrėžusi, kad jau trečią kartą rengiama tarptautinė konferencija šiais metais skirta demokratinės respublikos šimtmečiui paminėti. Sveikinimo žodį tartį pakviestas Gruzijos teisingumo ministro pirmasis pavaduotojas Mikheil Sarjveladze įvertinęs archyvų vaidmenį ir svarbą demokratinėje valstybėje, pabrėžė, kad archyvai siekia būti kuo atviresni visuomenei, o Lietuvos vyriausias archyvaras dr. Ramojus Kraujelis, referuodamas į laikui nepavaldų Džordžą Orvelą įžvelgė, kad archyvai turėtų būti viena iš pagrindinių valstybės atminties formuotojų ir saugotojų.

 

Konferencijos metu perskaityta daugiau nei šimtas pranešimų, suskirstytų į tris sekcijas pagal temas. Pirmojoje sekcijoje skaityti knygotyriniai, tekstologiniai ir archyvinių šaltinių tyrinėjimo bei keletas menotyrinių pranešimų.

Antrosios sekcijos pranešimai nebuvo pakankamai koncentruoti, kadangi teminiu požiūriu varijavo tarp atskirų asmenų veiklos, su bažnyčia susijusių (kapinių, hagiografijos, seminarijų, mokyklų, vienuolynų) tyrinėjimų, istorinių temų, projektų pristatymų, naujų tyrinėjimo sričių (karikatūrų Didžiosios Britanijos spaudoje) ir integruoto požiūrio į rašytinį paveldą. Karikatūrų tyrinėjimui skirtame pranešime Nati Pipa ir Ivane Javakhishvili iš Tbilisio valstybinio universiteto, pateikdamos karikatūrų, kuriuose vaizduojama Gruzija, pavyzdžius pastebėjo, kad jose neretai minima Lietuva ir kitos Baltijos valstybės. Ši įžvalga galėtų pasitarnauti pradedant tyrinėti karikatūras, kuriose vaizduojama Lietuva. Maria Luisa Russo iš Hamburgo universiteto pristatydama integruotą rašytinio paveldo požiūrį pateikė naujų įžvalgų, skatinančių suburti projektines komandas iš archyvistų, kuratorių, bibliotekininkų ir t. t. siekiant efektyviai organizuoti darbą ir kryptingai formuoti minėtojo paveldo fondų sudarymą. Taip pat, atminties institucijų darbuotojams pasiūlė neapsiriboti turimomis žiniomis ir įgūdžiais, ir darbe panaudoti kūrybiškumą. Istorine tematika vertingas dr. Dmitri Frolov iš Nacionalinio Suomijos archyvo pranešimas apie Suomijos pilietinį karą. Pranešime gausiai panaudoti archyviniai dokumentai iš Nacionalinio Suomijos archyvo leidę suprasti skirtingą pilietinio karo dalyvių pasaulėžiūrą. Šioje sekcijoje pranešimą „Pirmojo  pasaulinio karo pabaiga: lemtingas posūkis link modernios Europos“ (“The End of the First World War: A Decisive Turn to Modern Europe“) skaitė ir Kauno regioninio valstybės archyvo direktorius Gintaras Dručkus. Pranešime prisiminta skaudi Pirmojo pasaulinio karo patirtis ir politinė situacija karui pasibaigus.Nacionalinio Ukrainos fondo formavimo problemomis ir perspektyvomis pasidalino Olena Halamay iš Rivnės srities valstybinio archyvo. Pranešėja pabrėžė, kad Ukrainos archyvų sistemoje, dėl neramumų Donecko ir Luhansko srityse, patirta ženklių nuostolių.

Trečioji konferencijos sekcija orientuota į istorines temas, kurių didžioji dalis skirta Gruzijos valstybės kūrimosi, kultūros klausimams, įžymioms istorinėms asmenybėms ir jų veiklai pristatyti. Iš temų gausos išsiskyrė keletas archyvų valdymo, organizavimo, naudojimo klausimų pranešimai. Lenkijos Nacionalinio atminimo instituto vyresnysis archyvo kuratorius dr. Stanisław Koller pranešime apie Lenkijoje 1944-1990 m. veikusį Lenkijos liaudies Respublikos saugumo ministerijos saugumo archyvą, pateikė apibendrintus archyvo formavimosi ir veiklos faktus. Pranešimo metu rodytose pateiktyse, pranešėjas panaudojo kadrus iš įvairių kino filmų, kuriuose užfiksuotos saugumo archyvo darbo vietos, saugyklos, darbo priemonės ir dokumentai. Išskirtinis buvo ir Lietuvos valstybės naujojo archyvo Dokumentų valdymo ir priežiūros skyriaus vedėjos Danutės Kontrimavičienės pranešimas skirtas pristatyti Lietuvos elektroninių dokumentų kūrimo ir valdymo patirtį. Pranešimas sulaukė didelio susidomėjimo bei kilo diskusija apie elektroninių dokumentų valdymo praktiką ir iššūkius.

 

Konferencijos metu organizuota pažintinė ekskursija po Nacionalinį Gruzijos archyvą. Pristatytos modernios audiovizualinių dokumentų saugyklos, aplankytas restauravimo skyrius ir stebėtas restauravimo procesas.

 

Apibendrintai vertinant konferenciją, galima teigti, kad ji pilnai atitiko jos rengėjų lūkesčius pristatyti mokslines inovacijas, užmegzti ryšius tarp Gruzijos ir kitų valstybių mokslininkais, skatinti tarpdisciplininius ir tarpkultūrinius tyrimus.

 

 

 

Daugiau konferencijos akimirkų galite išvysti mūsų Facebook puslapyje

https://www.facebook.com/Lietuvosvalstybesnaujasisarchyvas

 

 

 

 

 

 

 
 
Informaciją atnaujino: Alvita Butmanaitė,
Informacija atnaujinta: 2018-09-24 15:19